- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2YT-18759-775/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11972-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- O. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., K. S., I. B., M. B., D. B., A. J.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. B., K. S., A. J., I. B., M. B. ir D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad po savo motinos B. B. mirties jis priėmė ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 1–3).
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjui ir jo velionei motinai priklauso po ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiame bute gyveno su šeima ir savo motina, kuri vėliau išsikėlė gyventi į mažesnį butą. Paaiškino, kad motina 1999 metais buvo surašiusi testamentą, kuriuo jai priklausiusią ½ dalį buto paliko pareiškėjui. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas liko toliau gyventi minėtame bute, mokėjo mokesčius, darė remontą ir visapusiškai juo rūpinosi kaip savo. Tam neprieštaravo pareiškėjo brolis bei seserys. Nurodė, jog praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi galvojo, jog gali tai padaryti per šešis, o ne per tris mėnesius. Paaiškino, kad jo sesuo A. J. yra kreipusis su pareiškimu į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po motinos mirties, tačiau kodėl ji kreipėsi nežino. Nors A. J. kaip pirmos eilės paveldėtoja ir turėjo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau ji atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą jai yra žinoma, ir savo pozicijos neišreiškė. Todėl sesers kreipimasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra pagrindas netenkinti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. B., K. S., I. B., M. B. ir D. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 77), nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo A. B. posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo brolis. Nurodė, kad su pareiškimu sutinka, kadangi yra motinos testamentas, palikti butą O. B. buvo jos valia. Po motinos mirties brolis liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini) su šeima, toliau juo rūpinosi.
Suinteresuotas asmuo K. S. posėdžio metu paaiškino, jog yra pareiškėjo sesuo. Nurodė, kad po motinos mirties brolis ir toliau gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini) su šeima, jį prižiūrėjo bei tvarkė. Paaiškino, kad bute jis gyveno ir juo rūpinosi dar iki motinos mirties ir buvo sutarta, kad liks jame gyventi. Nurodė, kad pretenzijų dėl buto neturi.
Suinteresuotas asmuo I. B. posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo dukra. Nurodė, jog bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena apie 13 metų. Paaiškino, kad kol močiutė gyveno kartu su jais ji turėjo savo kambarį, tačiau jai išsikrausčius, visas butas atiteko jų šeimai. Nurodė, jog tėvai butu rūpinosi ir mokėjo mokesčius.
Suinteresuotas asmuo M. B. posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo sūnus. Paaiškino, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena su šeima. Po močiutės mirties tėvas priėmė ½ dalį minėto buto, mokėjo mokesčius už butą, juo rūpinosi.
Suinteresuotas asmuo D. B. posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo sutuoktinė. Nurodė, jog jos šeima bute adresu (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su vyro motina. Buvo sutarta, jog ji išsikels į mažesnį butą, o minėtas butas liks jos šeimai. Paaiškino, kad sutuoktinis visą laiką rūpinosi ne tik butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bet ir kitu butu, kuriame gyveno jo motina. Nurodė, kad sutuoktinis po motinos mirties perėmė jai nuosavybės teise priklausiusią buto adresu (duomenys neskelbtini) dalį.
Suinteresuotas asmuo A. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Į 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (b. l. 130), todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas O. B. yra B. B. sūnus (b. l. 30). B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pareiškėjui ir jo velionei motinai po ½ dalį priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11). Minėtu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę pareiškėjas O. B., B. B., I. B. ir M. B. (b. l. 12). 1999 m. spalio 29 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (b. l. 15). Tą pačią dieną B. B. sudarė testamentą, kuriuo ½ dalį jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) paliko sūnui O. B. (b. l. 13). Minėtas testamentas nėra panaikintas ar pakeistas (b. l. 14). Kauno miesto 16-asis notaro biuras nurodė, kad palikimą pagal įstatymą priėmė A. J., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo (b. l. 16, 29). Pareiškėjas buvo informuotas, jog paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas jį priėmusiems įpėdiniams, jei jis neišreikš savo valios dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo (b. l. 17). 2017 m. gegužės 25 d. pareikėjo atstovas kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymo (b. l. 18). Kliento sąskaitų apmokėjimų išrašas patvirtina, jog pareiškėjo šeima moka mokesčius už paslaugas, teikiamas butui adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–28, 31–41).
Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta liudytoja I. P., kuri paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir yra pareiškėjo kaimynė. Nurodė, kad nuo mažens gyvena minėtame bute ir pažįsta pareiškėjo šeimą. Paaiškino, kad pareiškėjo motiną taip pat pažinojo, ji gyveno kartu su pareiškėjo šeima, tačiau vėliau išsikraustė. Nurodė, kad šeima, išsikrausčius B. B. užėmė visą butą, o jai mirus perėmė jai priklausiusią buto dalį.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuotų asmenų bei liudytojos I. P. nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog O. B. po motinos mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą – naudojosi jai priklausiusia buto dalimi, toliau išlaikė turtą, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė B. B. palikimą. Pažymėtina, jog velionė 1999 m. spalio 29 d. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančią ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini) paliko savo sūnui O. B. (b. l. 13). Velionės vaikai A. B. ir K. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog nepretenduoja į minėtą buto dalį, be to, B. B. testamentu palikdama savo buto dalį O. B. taip išreiškė savo valią ir pareiškėjo brolis bei sesuo dėl to pretenzijų neturi.
Nors pareiškėjo sesuo A. J. po motinos mirties kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji prieštarautų, kad ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), kurią jos motina testamentu paliko O. B., jam ir atitektų. A. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko, savo pozicijos neišreiškė, nors apie bylą jai buvo žinoma.
Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. B. po savo motinos B. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Valstybė šioje byloje patyrė 24,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Pareiškimą patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš O. B. valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,36 Eur (dvidešimt keturis eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą