- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1373-322/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01114-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 625,81 Eur skolą, kurią sudaro 200 Eur dydžio kreditas, 60,72 Eur nesumokėta dalis paskolos kainos (palūkanos), 10,47 Eur kompensacinės palūkanos, 3,92 Eur delspinigiai ir 350 Eur patirta žala (150 Eur sumokėti UAB „Krajonas“ ir 200 Eur sumokėti UAB „SE7“ už procesinių dokumentų parengimą); 93,99 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 200 Eur sumos nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki prievolės visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovui teisėjos rezoliucija buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (motinai D. B.), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos CK 6.886 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 str. 16 d.).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – vartojimo kredito sutarties Nr. 25153, skolos detalizacijos ir PVM sąskaitų faktūrų – matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 25153, kuria atsakovui buvo suteiktas 200 Eur dydžio kreditas, numatyta 105,10 Eur paskolos kaina. Remiantis specialiosiomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis, atsakovas įsipareigojo jam suteiktą 200 Eur kreditą ir 105,10 Eur kredito kainą grąžinti per 270 kalendorinių dienų, paskutinės įmokos mokėjimo data numatyta 2016 m. sausio 19 d., metinė palūkanų norma pagal vartojimo kredito sutartį numatyta 93,99 procentai, o bendra kredito metinė norma 145,47 procentai.
Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. nuostatos numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovas laiku nevykdė savo pareigos (laiku nemokėjo sutartinių įmokų), ieškovas 2015 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje nurodyta, kad nesumokėjus skolos, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą bei inicijuoti priverstinį negrąžintos skolos išieškojimo procesą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui 2015 m. balandžio 18 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 25153 prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo gautą kreditą ir kredito kainą nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) kreditą ir 60,72 Eur (šešiasdešimt eurų 72 euro centų) nesumokėtą dalį kredito kainos pripažintinas pagrįstu ir šioje dalyje yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.200 str., 6.256 str. ir 6.258 str.).
Ieškovas teismui pateiktu prašo priteisti iš atsakovo 10,47 Eur kompensacinių palūkanų bei 3,92 Eur delspinigių. Pažymėtina tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus, todėl šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d., LAT 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-830/2003 ir kt.). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, todėl ieškovo paskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 10,47 Eur (dešimt eurų 47 euro centai) kompensacinių palūkanų, o reikalavimas dėl 3,92 Eur dydžio delspinigių priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl yra atmestinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 93,99 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 200 Eur sumos nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki prievolės visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (LAT 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2010 ir kt.). Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 p. sutartinės palūkanos, aptartos sutarties specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 93,99 procento. Šios palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (LAT 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis Nr. 3K-7-751/2003 ir kt.). kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgiama į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu šiuo atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, prisijungimo būdu, iš anksto nederinant sutarties sąlygų, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomos priteisti 93,99 procento dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento dydžio per dieną, kuris sudaro 18,25 procento per metus (0,05% x 365 d.) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 93,99 procento dydžio sutartines palūkanas nuo kredito sumos – 200 Eur nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 200 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-11-05 iki visiško kredito grąžinimo (sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 p.), kitoje dalyje reikalavimas dėl sutartinių palūkanų yra atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo yra pagristas ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 3 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 43 procentais, iš atsakovo ieškovui yra priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, šia sumą apvalinant iki eurų, t. y. 6 Eur (15 Eur x 43%) sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (1,63 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d., tokia suma iš atsakovo nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ir 350 Eur patirtą žalą, kurią sudaro 150 Eur sumokėti UAB „Krajonas“ ir 200 Eur sumokėti UAB „SE7“ už procesinių dokumentų parengimą.
Aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 56 str. nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 str. 1 d. 9 p. (LAT 2015 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-7-334-687/2015).
Pažymėtina, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Ieškovą, kreipiantis su ieškiniu į teismą, atstovauja ieškovo direktorius T. Š., duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas byloje būtų pasitelkęs advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, teismui nepateikti. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles laikoma, jog ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaidų, kurias ieškovas, šio teigimu, sumokėjo UAB „Krajonas“ ir UAB „SE7“ už procesinių dokumentų parengimą, yra aiškiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes tokios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinų išlaidų, todėl prašymas dalyje dėl 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą priteisimo yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d. ir 285 bei 286 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) negrąžinto kredito, 60,72 Eur (šešiasdešimt eurų 72 euro centus) nesumokėtą dalį kredito kainos, 10,47 Eur (dešimt eurų 47 euro centus) kompensacinių palūkanų, 18,25 (aštuoniolikos sveikų ir 25 šimtųjų) procento dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 200 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. lapkričio 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 Eur (šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.