- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- ATP-359-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-02243-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo V. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., už A. G. nelegalų darbą nubaustas 6500 Lt bauda, už S. B. nelegalų darbą nubaustas 6500 Lt bauda, paskiriant galutinę nuobaudą – 10000 Lt baudą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. K. pagal ATPK 41³ str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) (įm. kodas (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi neužtikrino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje naujai priimamiems į darbą asmenims būtų leidžiama dirbti tiktai sudarius su jais raštu darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, o būtent: 2012 m. kovo 29 d. apie 11.55 val. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriai V. D., M. I. ir J. V., atlikę patikrinimą UAB „S“ (duomenys pakeisti) statybos objekte, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad S. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. J., gim. (duomenys neskelbtini), atlikinėjo statybos darbus, t. y. remontuojamo namo antrame aukšte montavo klojinius iš lentų, tačiau pagal 2012-03-29 Sodros duomenis S. B. ir A. G. patikrinimo metu nebuvo UAB „S“ (duomenys pakeisti) dirbančių asmenų sąrašuose, tokiu būdu S. B. ir A. G. patikrinimo dieną (2012-03-29) dirbo UAB „S“ (duomenys pakeisti) naudai, statybos objekte tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje nelegaliai, tai yra esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius raštu darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu nesutinka, kadangi nutarimas yra priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, neįrodžius jo kaltės. Pasak apelianto, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, visiškai neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus, jog S. B. ir A. G. patikrinimo dieną buvo nuvežti į objektą susipažinti su darbu, taip pat, kad pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie naujai į darbą priimtus asmenis buvo atsakingas įmonės vyr. buhalteris. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžių metu apelianto atstovas ne kartą prašė teismo liudytoju apklausti M. Č., t. y. bendrovės „S“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterį, tačiau teismas tiek 2012-10-31, tiek 2012-12-05 teismo posėdžių metu atmetė šiuos prašymus. Mano, kad teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę, todėl nesuteikė galimybės apeliantui apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą.
Apeliantas nurodo, kad teismas pats nustatė faktą, kad 2012-04-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba rašte Nr. (7.29)3-38934) nurodė, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2012-03-29 16 val. 00 min. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 2012-03-27 1-SD pranešimą Nr. 120327-SEKM apie S. B. ir A. G. 2012-03-27 socialinio draudimo pradžią. Pasak apelianto, akivaizdu, kad jis nepažeidė įstatymų ir viską atliko teisingai. Vien tas faktas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pranešimą apie S. B. ir A. G. įdarbinimo pradžią gavo 2012-03-29 16 val., t. y. jau po atlikto Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo dar nereiškia, kad apeliantas pažeidė įstatymų nustatytus reikalavimus, be to, teismas turėjo imtis priemonių ir išsiaiškinti, kodėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pranešimus gavo pavėluotai, galbūt įvyko kokie nors sistemos trukdžiai ar kažkas pan. Apeliantas pažymi, kad byloje yra labai svarbu nustatyti asmens kaltę. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismo argumentų nepakanka nustatyti faktą, jog S. B. ir A. G. dirbo nelegaliai, tuo pačiu teismas turėjo suteikti asmeniui teisę apsiginti, tačiau to apeliantui nesuteikė.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės nemotyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui, nes teismas tik bendrai išvardino byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu liudytojų teiktus parodymus, tačiau jų tarpusavio santykio nenagrinėjo. Teismas neanalizavo liudytojų parodymų bei jų nevertino V. K. išsakytų argumentų kontekste. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepanaikino visų abejonių dėl apelianto kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau Institucija) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimą nepakeistu. Institucija nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė administracinę baudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. 1 d. (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-12-01 iki 2012-04-24, t. y. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2012-03-29, apie 11.55 val., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (VDI) inspektoriai V. D., M. I., J. V. patikrinimo metu UAB „S“ (duomenys pakeisti) statybos objekte, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado tris dirbančius asmenis, vienas iš jų dirbo pagal darbo sutartį, o kitu du (A. G., S. B.) teisės aktų nustatyta tvarka neįforminti, be to, šie asmenys nepateikė darbo pažymėjimų (b. l. 6-7). 2012-03-29 paaiškinime VDI S. B. nurodė, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) pagalbiniu darbininku dirba nuo 2012-03-29, dėl darbo sąlygų tarėsi su V. K.; per mėnesį susitarė dėl 800 Lt darbo užmokesčio; dirba 4 val. per dieną; darbo sutartis nepasirašyta. Taip pat, kad šiandien pradėjo dirbti statyboje, padėjo surinkti klojinį. Darbo inspekcija tikrino 12.50 val. (b. l. 8-9). Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. B. parodė, kad buvo UAB „S“ (duomenys pakeisti) biure ir su direktoriumi V. K. pasirašė darbo sutartį, kurioje susitarė dėl 400 Lt mėnesinio užmokesčio ir 4 val. darbo dienos, darbo sutartį pasirašė tą pačią dieną, kai įsidarbino. Nurodė, kad pirmą dieną, kai išėjo į darbą ir buvo VDI patikrinimas. Darbo sutarties su savimi neturėjo, ji buvo namuose (b. l. 44-45). Kartu su S. B. dirbęs A. G., 2012-03-29 paaiškinime VDI nurodė, kad pagalbiniu darbininku dirba nuo 2012-03-29, dėl darbo sąlygų tarėsi su V. K.; per mėnesį susitarė dėl 800 Lt darbo užmokesčio; dirba 4 val. per dieną; darbo užmokesčio dar nemokėjo, darbo sutartis nepasirašyta. Taip pat, kad šiandien (2012-03-29) pradėjo dirbti UAB „S“ (duomenys pakeisti), kartu dirbo T., S., jie surinkinėjo klojinį iš lentų (b. l. 13-14). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. G. parodė, kad buvo UAB „S“ (duomenys pakeisti) biure ir su direktoriumi V. K. pasirašė darbo sutartį, kuria susitarė dėl 400 Lt mėnesinio užmokesčio ir 4 val. darbo dienos. Nurodė, kad dirbti pradėjo kitą dieną, kai pasirašė darbo sutartį. Nurodė, kad pirmą dieną, kai dirbo, ir buvo VDI patikrinimas (b. l. 42-43). S. B. ir A. G. darbo faktą patvirtino patikrinimą atlikę VDI inspektoriai J. V. (b. l. 67-68), V. D. (b. l. 68-69) ir M. I. (b. l. 81-82).
Apklaustas pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. patvirtino S. B. ir A. G. teisme duotus parodymus ir nurodė, kad prieš darbo inspektorių patikrinimą, S. B. ir A. G. buvo atvykę pas jį. Su jais susitarė dėl darbo ir sudarė (pasirašė) darbo sutartis. Po to šie darbuotojai buvo nuvežti į objektą, supažindinti su darbu. Dėl šių darbuotojų priėmimo į darbą jis pranešė įmonės vyr. buhalteriui, kuris turėjo pranešti Sodros skyriui apie minėtų darbuotojų priėmimą į darbą. Kodėl apie minėtų darbuotojų priėmimą į darbą Sodros skyriui buvo pranešta po darbo inspektorių patikrinimo nežino, tačiau galėjo būti elektroninės pranešimų Sodrai sistemos vėlavimas ar kt. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl pavėluoto pranešimo Sodros skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą kaltas vyr. buhalteris. Be to, atsakė, jog jis minėtiems darbuotojams po darbo sutarčių pasirašymo išdavė darbo pažymėjimus. Kodėl minėti darbuotojai darbo inspektoriams šių nepateikė - nežino. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad minimi darbuotojai lietuviškai gerai nesupranta (b. l. 41-42). Iš S. B. ir A. G. darbo sutarčių matyti, kad jie su UAB „S“ (duomenys pakeisti) darbo sutartis sudarė 2012-03-24. Sutartyje numatyta, kad darbą darbuotojai pradeda dirbti 2012-03-24 (b. l. 21-24). Iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2012 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad S. B. ir A. G. pradėjo dirbti 2012-03-27 (b. l. 25-26). Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią dėl S. B. ir A. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išsiųstas 2012-03-29 16.00 val. (b. l. 15-17). Kaip matyti, S. B. ir A. G. paaiškinimai šioje dalyje tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu yra nenuoseklūs, todėl tokie prieštaringi parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti išvengti atsakomybės V. K., kuris vadovauja UAB „S“ (duomenys pakeisti), t. y. įmonei, kurios darbuotojais tuo metu, kai teikė paaiškinimus VDI, buvo S. B. ir A. G.. Taip pat pažymėtina, kad duomenys apie minėtų darbuotojų darbo pradžios datą yra prieštaringi: darbo sutartyse nurodyta, kad darbo pradžia yra 2012-03-24, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad jie pradėjo dirbti 2012-03-27, S. B. ir A. G. tiek paaiškinime VDI, tiek apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirbti pradėjo 2012-03-29. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino V. K. pateiktus dokumentus, nes jie prieštarauja kitai bylos medžiagai.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei ir vadovautis versija, kad VDI patikrinimo metu S. B. ir A. G. dirbo sudarę darbo sutartis su UAB „S“ (duomenys pakeisti), tai nepašalina V. K. administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. Kaip minėta anksčiau, nelegaliu darbu laikomas darbas esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. VDI patikrinimo metu, t. y. 2012-03-29, apie 11.55 val., S. B. ir A. G. privalėjo būti įtraukti į Sodros duomenų bazę, kaip minėtos įmonės darbuotojai, tačiau apie jų įdarbinimą pranešimas buvo pateiktas tik 2012-03-29 16.00 val., t. y. jau po VDI patikrinimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad S. B. ir A. G. 2012-03-29 VDI tikrinimo metu dirbo nelegaliai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie naujai į darbą priimtus asmenis buvo atsakingas įmonės vyr. buhalteris, todėl jo veiksmuose nėra kaltės. Pažymėtina, kad pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT Nr. N575-3284/2011). V. K., būdamas įmonės direktoriumi, yra atsakingas už tai, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai, turėjo pasirūpinti, kad visi įmonės dokumentai būtų tvarkingi, atitiktų įstatymų reikalavimus.
Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. K. nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, jog S. B. ir A. G. jo vadovaujamos įmonės statybos objekte būtų leidžiama dirbti tik sudarius darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apelianto nurodytos aplinkybės dėl galimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos veiklos sutrikimų gaunant pranešimus apie priimtus darbuotojus niekuo nepagrįstos.
Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad V. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimą nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.