- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 1-129-763/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00087-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Kaltinamasis
- J. V.
sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo , kaltinamojo gynėjui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajam G. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., (J. V.), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio-profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str.1d., 284 str.1., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, o būtent tuo, kad 2014 m. vasario 21 d. apie 22.00 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), neturėdamas apibrėžtų tikslų ir motyvų, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu G. S. į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam nukentėjusiajam rankos delnu sudavė tris smūgius į pakaušį, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
J. V. taip pat kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: darydamas aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, aukščiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu G. S. į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam nukentėjusiajam rankos delnu sudavė tris smūgius į pakaušį, tuo nukentėjusiajam G. S. padarydamas poodinę kraujosruvą po dešine akimi, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir galvos smegenų sukrėtimą, kas kvalifikuojama ne sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė G. S. sveikatą, šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis J. V. (J. V.) paaiškino, kad tą įvykio vietą atvažiavo 2014-02-21 apie 21.50 val. vakaro, nors tą dieną dirbo iki 20 val. Apie tai, kad nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti jo žmoną J. V., kuri su juo dirba kartu, jam papasakojo pati žmona. Konfliktas tarp jo žmonos ir nukentėjusiojo truko apie pusę metų. Nukentėjusysis ją čiupinėjo, visokiais žodžiais išvadino, po to pradėjo ją prieš savo vyrą nuteikinėti: sakė, kad po dviejų metų vyras prasigers, pradės ją mušti, vadino ją ,,žertva“ . Žmona jam ne kartą skundėsi dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio. Kai ceche jo paklausė, ko jis kabinėjasi, tai nukentėjusysis atsakė, kad nesikabinėja, nors už priekabiavimą darbe prie moterų nukentėjusysis buvo gavęs papeikimą. Paskutinį kartą žmona jam SMS žinute iš darbo parašė, kad nukentėjusysis vėl pradėjo kabinėtis, ją čiupinėti. Jis nesupranta ko siekė nukentėjusysis lįsdamas prie jo žmonos, kurios darbas sėdimas, o jis ateina jai iš nugaros ir čiupinėja krūtis. Jis čiupinėjo ne tik žmoną, bet ir kitas moteris. Tuo metu jis buvo namuose, o žmona dar dirbo iki 22 val. Gavęs žinutę jis vienas savo automobiliu BMW nuvažiavo prie vaistažolių fabriko pasikalbėti su nukentėjusiuoju, kurio netinkamas elgesys tęsėsi ilgai, todėl jo kantrybė baigėsi. Nukentėjusįjį sutiko automobilių stovėjimo aikštelės pabaigoje, kur stovėjo jo automobilis, ir paklausė jo ko jis lenda prie jo žmonos. Jis nieko neatsakė ir norėjo sėstis į savo automobilį. Tuomet jis atsistojo priešais jį, sudavė smūgį į veidą. G. S. nukrito ant žemės, gulėjo ant šono, daugiau ant pilvo, rankomis užsidengęs veidą. Jam gulinčiam jis tris kartus delnu trenkė per galvą už visus tuos dalykus. Jo nespardė, nesikeikė, akivaizdžių kūno sužalojimų jam nepadarė. Darbo pamaina baigiasi 22.15 val., tačiau nukentėjusysis iš darbo išėjo apie 22 val., t.y. anksčiau laiko. Jo žmona iš darbo išėjo 22.15 val. Jis galvoja, kad tokiu elgesiu visuomeninės rimties nesutrikdė, nes tai įvyko greitai-visa truko vos 5 minučių, buvo jau vėlus metas, tamsu, aikštelė neapšviesta, kitų žmonių nesimatė, tačiau aikštelėje buvo daugiau automobilių, greta-kultūros namuose vyko šokiai. Kai po viso to išvažinėjo iš aikštelės, tai matė, kaip nukentėjusysis bandė keltis, bet atsikėlęs dar nebuvo. Dabar galvoja, kad pasikarščiavo, nereikėjo taip elgtis, blogai pasielgė. Proceso eigoje savo kaltę pripažino visiškai, atlygino jam padarytą žalą, nori taikytis su nukentėjusiuoju, prašo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius.
Nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad 2014-02-21-penktadienį, apie 22 val., baigė darbą, iš kurio išėjo trise: su A. K. ir D. S.. Jie įsėdo į savo automobilius, kurie stovėjo prie vartelių, ir išvažiavo, o jis vienas ėjo prie savo automobilio aikštelės gale. Ten pamatė grupelę žmonių, tarp kurių pažino J. V.. Jis buvo agresyviai nusiteikęs ir užtvėrė jam kelią. Norėjo šonu pro jį praeiti, bet nepavyko, gavo smūgį į smilkinio sritį. Nuo smūgio parkrito ant žemės ir rankomis užsidengė galvą. Kaltinamasis kumščiu daug kartų smūgiavo jam į pakaušį. Jis prašė baigti mušti, tačiau J. smūgiuodamas jam sakė, kad muša už tai, kad jis (nukentėjusysis) sakė, jog J. prasigers, kad su žmona išsiskirs. Pripažįsta, kad kaltinamojo žmoną įžeidė, bet tai buvo seniai- prieš du metus. Jo žmonos nečiupinėjo, bet gal per grubiai jai pasakė, gal nereikėjo taip sakyti, tai sakė juoko formoje. Darbdavys jį nubaudė nepagrįstai, tiesiog paprašė darbuotojų pasirašyti, jie pasirašė, o vėliau sužinojo dėl ko pasirašė. Darbe buvo atestuojami operatoriai, jis nesutiko su jam paskirta kategorija, todėl protestuodamas atsistojo ir išėjo, tad darbdavys jam už tai atkeršijo. Kaltinamasis buvo toje aikštelėje ne vienas, kai jį mušė šalia buvo 6-8 žmonių grupelė, galėjo būti, kad jie- kaltinamojo giminės. Vieną šviesiaplaukį tikrai prisimena, jis byloje yra liudytojas. Po muštynių visi išsiskirstė, išsibėgiojo. Keli iš jų įsėdo į kaltinamojo automobilį ir išvažiavo. Tą vakarą vyko šokiai, žmonių buvo ir automobiliuose, vyko judėjimas, o tai reiškia, kad tai įvyko viešoje vietoje. Jam sumušė veidą iš nosies bėgo kraujas, apibrozdino kūną, nuo smūgių svaigo galva. Incidentas baigėsi tuo, kad bedaužant pamatė ateinančias I. N. ir J. V., tad greitai įsėdo į savo automobilį, dar kažkas pasakė, kad greičiau važiuotų, jei gyvas nori likti. Kai sėdėjo automobilyje, kaltinamasis su draugu pribėgo, bandė suduoti, ištempti iš automobilio, bet jiems nepavyko ir jis išvažiavo. Kitą dieną kaltinamasis jam skambino, bet jis su juo nekalbėjo, nes buvo supykęs. Iš karto po įvykio nuvažiavo į policijos komisariato budinčią dalį, kuriame pareigūnas G. J. užregistravo įvykį ir pasiūlė jam kreiptis į gydytojus. Naktį nemiegojo, nes skaudėjo galvą, pykino. Žmona norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet jis atsisakė. Ryte nuvyko pas gydytoją, kuris jį apžiūrėjo, po to nuvažiavo į rajono policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą. Nors kaulų lūžių nebuvo, tik-nubrozdinimai, patinimai, tačiau 3 savaites buvo nedarbingas. Kai vaikai jį pamatė-išsigando, spiegė, žmona susinervino. Po šio įvykio iš darbo išėjo savo noru, nors buvo duotos 3 dienos pagalvoti, tačiau pasilikti darbe negalėjo dėl moralinių sumetimų. Dabar jis yra bedarbis. Jį charakterizuoja neobjektyviai, keršydami. Prie moterų nepriekabiavo ir joms krūtų negrabinėjo, tiesiog prieidavo prie jų pakalbėti, pajuokauti, paflirtuoti, nes tuo metu buvo nevedęs.
Gal ir nevykusiai pajuokavo sakydamas, jog kaltinamasis prasigers, negyvens kartu su žmona. Nereikėjo taip sakyti, jo atsiprašė ir dabar atsiprašo. Palaiko kaltinamojo prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jam žala atlyginta, jis pretenzijų J. V. neturi, jam atleido.
Liudytojas D. K. paaiškino, kad tai įvyko 2014-02-21 prie (duomenys neskelbtini), suko link turgaus ir dešinėje pusėje pamatė ant žemės gulintį vyrą, aplink kurį buvo apie 10 žmonių, iš kurių nei vieno nepažino. Kažkas tą vyrą spardė. Jis nesustodamas nuvažiavo, nes galvojo, kad kažkas gal juokais mušasi. Kitą dieną iš G. S. sužinojo, kad tai jį mušė vaikinai iš (duomenys neskelbtini), matėsi, kad buvo sumuštas: veide- kraujosruvos, mėlynė po akimi, skundėsi galvos skausmu. Tada jam pasakė, kad matė įvykį. Aikštelė ties ta vieta neapšviesta, bet gatvėje –šviesu.. Aikštelėje tuo metu buvo nemažai automobilių, vaikščiojo žmonės, nes šalia vyko šokiai.
Liudytojas D. S. paaiškino, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Daugiau pažįsta G., nes kartu dirbo viename ceche. 2014-02-21 vakare su G. S. ir A. K. iš darbo išėjo anksčiau laiko, nors pamaina baigiasi 22.15 val. Sėdo į savo automobilį , kuris buvo aikštelės pradžioje ir išvažiavo. Tą vakarą vyko šokiai, tad prie kultūros namų buvo žmonės. G. tada buvo linksmas ir nuotaikingas. Muštynių liudytojas nematė, apie jo sumušimą sužinojo iš motinos, kuriai apie tai pasakė kažkas iš fabriko darbuotojų. Darbe žmonės irgi apie tai kalbėjo. J. V. pažįsta. Pamainoje dirba apie 10 moterų ir 5 vyrai. Girdėjo kalbas, kad G. prie kibdavo, gnybtelėdavo, bet jis to nematė. Dėl nukentėjusiojo elgesio skundėsi J., I.. G. papeikimą turėjo už konfliktišką būdą, higienos reikalavimų nesilaikymą, priekabiavimą prie moterų, su ginču dėl kategorijos tai nesusiję.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo bendradarbiai. 2014-02-21 jis, D. ir G. kartu išėjo iš darbo, tačiau jis su D. išvažiavo namo ir nieko nematė. Kitą dieną G. S. paskambino ir pasakė, kad jį sumušė J. V. su draugais. Po to jį sutiko tik po 2 savaičių, nes fabrike daugiau nebedirbo. Jo nuomonė apie nukentėjusįjį normali, ką moterys apie jį šneka negirdėjo. Netoli automobilių stovėjimo aikštelės vyko šokiai, aplinkui buvo žmonių, tad neabejotinai tai buvo vieša vieta.
Liudytoja I. N. paaiškino, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį, su kuriais dirbo viename fabrike. Kas vyko 2014-02-21 nematė, nes toje vietoje nebuvo: po darbo- 22.15 val., prie fabriko vartų jos laukė brolis su kuriuo ir išvažiavo. Kai išėjo pro vartus, tolėliau matė stovinčius žmones, bet tarp jų G. ir J. nematė. Iš darbo išėjo su J. V. ir kartu su važiavo brolio automobilyje į (duomenys neskelbtini) k. pusę. Pamainoje dirba 5-6 operatoriai ir apie 10 moterų. Apie G. S. nieko gero pasakyti negali : jis ją už rankos buvo pastvėręs darbo metu, keikėsi, pravardžiuodavo. Jis priekabiavo ir prie J. V. ir prie kitų merginų. Jis ją lietė, čiupinėjo. Jurgitą taip pat lietė, kai pastaroji dirbo kartu su juo prie vieno aparato. Dėl šios priežasties moterys rašė pareiškimą, kad jį sudrausmintų. Po antro pareiškimo jis išėjo iš darbo. Darbe kalbėjo apie muštynes, ji suprato, kad G. S. nukentėjo nuo J. V., kuris užsistojo savo žmoną, kad G. prie jos nelįstų. Tą vakarą, kai viskas įvyko, ji negirdėjo, kad J. V. skųstųsi G. S. veiksmų.
Liudytoja J. V. paaiškino, kad nukentėjusysis yra buvęs bendradarbis, su kuriuo santykiai buvo nekokie. Darbe jis prie jos lįsdavo, čiupinėdavo. 2014-02-21 22.15 val. po darbo išėjo kartu su I. N.. Atvažiavo jos brolis D. N. ir jie visi kartu išvažiavo. Netoli aikštelės vyko šokiai, buvo žmonių. Ji pirmoji grįžo namo, po kurio grįžo ir jos vyras, kuris atrodė susirūpinęs. Sakė, kad su G. aiškinosi santykius. Tą dieną dirbo su G. S. prie vieno aparato. G. pradėjo ją užgaulioti, sakė, kad ji su vyru gyvena čigonų tabore, kad jos vyras po dviejų metų prasigers ir pradės ją mušti. Apie tai vyrui parašė SMS žinutę. Nukentėjusysis ir anksčiau užgauliojo ne tik ją, bet bendradarbes, dėl ko jos skundėsi meistrams. Būdavo sugriebs tai už pilvo, tai už krūtinės. Ji sakė G. S., kad nelįstų, ir savo vyrui apie tai papasakodavo.Jos vyras neimpulsyvus, ramus žmogus. SMS žinutę vyrui parašė apie 21 val., o iš darbo išėjo 22.15 val. Kai rašė SMS žinutę, vyras buvo namie, nes jo pamaina baigė darbą 20 val. Po automobilių stovėjimo aikštelę nevaikščiojo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Gal ir neteisingai pasielgė jos vyras, bet jis ją gynė, dažnas vyras taip pasielgtų.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, tai jo pusbrolis, o nukentėjusiojo-ne. 2014-02-21 buvo šokiuose, jo automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelės viduryje prie vaistažolių fabriko. Muštynių nematė, nes buvo pastato viduje, jis nieko nemušė. Kaltinamojo tą vakarą nematė ir su juo nekalbėjo.
Liudytojas G. J. paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, kai į policijos budėtojų dalį atvyko G. S. kruvinu veidu, kruvinomis rankomis. Jis iš karto negalėjo paaiškinti kas atsitiko, buvo labai susijaudinęs-šoke. Nusiprausęs tualete papasakojo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Švenčionių vaistažolių fabriko, jį užpuolė grupė jaunuolių ir sumušė. Tiksliai aplinkybių pasakyti negalėjo dėl ko ir kaip, nes buvo susijaudinęs, kruvinas, kraujas tiško iš burnos, nosies, berods buvo išmuštas dantis. Pasiūlius parašyti pareiškimą, jis pasakė, kad atvyks kitą dieną į komisariatą ir parašys, o dabar eina pas gydytojus. Su nukentėjusiuoju bendravo maždaug 10 minučių. Kokie buvo sužalojimai negali pasakyti, nes veidas, drabužiai buvo stipriai kraujuoti, po to komisariate teko net grindis plauti nuo pritaškyto kraujo.
Ekspertas D. F. paaiškino, kad dirba valstybinėje medicinos tarnyboje gydytoju teismo medicinos ekspertu, jo darbo stažas- 7 metai, yra įrašytas ekspertų sąrašuose. Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas remiantis kliniškai nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnoze, kurią patvirtino gydytojos neurologės įrašas medicininiuose dokumentuose. Pagal sutrikimo bei sveikatos sutrikdymo trukmę, remiantis Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklėmis, galvos smegenų sukrėtimas, buvo traktuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tyrimus atliko ir išvadą padarė iš jam pateiktų medicininių dokumentų, t.y. iš VšĮ Švenčionių rajono ligoninės asmens laboratorinės statistinės kortelės bei asmens sveikatos istorijos. Jam buvo konstatuotas sužalojimas po dešine akimi. Tai yra natūralus kraujosruvos kitimas praėjus tam tikram laikui po traumos, tačiau trūkstant objektyvių duomenų, jis negali komentuoti to kitimo: kokios buvo kraujosruvos spalvos, kokiais kraštais. Kraujosruva gali atsirasti ne iš karto po traumos, gali atsirasti po kelių valandų, dėl to pavyzdžiui tiriant žmonių palaikus, yra taisyklė, kad negalima tirti nepraėjus 8 val. po radimo, nes dar gali atsirasti kraujosruvos, kurių nesimatė. Todėl neatmetama galimybė, kad pareigūnas galėjo nematyti, nes jos paprasčiausiai nesimatė, tai priklauso nuo asmeninių organizmo savybių. Papildomų sužalojimų medicininiuose dokumentuose nemačiau, nebuvo. 8 valandų laikas pakankamas, kad išryškėtų kraujosruvos, tačiau praktikoje, gydytojų, kurie priiminėja ligonius, tikslas, dažniausiai yra gelbėti žmonių gyvybes, todėl aprašinėjimo lygis dažniausiai būna skurdus. Konkrečiai gali pasakyti, kad dokumentuose, kur yra Butkaus įrašas, kraujosruva nefigūruoja. Apie kraujosruvos padarymo laiką pasakyti negali, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra informatyvių duomenų. Ekspertas rėmėsi objektyviais duomenimis iš medicininių dokumentų ir juos įvertino, galvos smegenų sukrėtimas tai galvos smegenų sužalojimas, kurio akimi nepamatysi, jis nustatomas gydytojo neurologo iš klinikinių požymių. Išvada būtų tokia pati ir be tos kraujosruvos, apie kurios kitimą pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų nėra, tad ir komentuoti ar ji šviežiai padaryta ar ne jis negali. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie žaizdas irgi nėra, o apie kraujavimą iš nosies galima paaiškinti, kad vidinės nosies gleivinės sužalojimas dėl galvos sukrėtimų gali trūkti maža kraujagyslė. Ekspertui pateiktame gydytojos neurologės išraše parašyta, jog ji nustatė galvos smegenų sukrėtimą.Turėtų būti hipertoninė krizė, kad staiga buvo geros savijautos, o po to pasidarytų nestabilus, kuris nėra būdingas kraujospūdžio pakilimui, jis daugiau būdingas galvos traumai arba smegenų patologijai, tačiau priblėsusi sąmonė gali būti. Įrašų, kad nukentėjusiajam tuomet buvo padidėjęs kraujospūdis, nėra, nes jei būtų priešingai-būtų gydytojos įrašas. Gal priėmimo skyriuje ir buvo padidėjęs jam kraujo spaudimas, bet ten nenustatoma diagnozė galvos smegenų sukrėtimas. Jis vadovavosi neurologės apžiūros metu nustatyta diagnoze, kuri nieko nerašė apie padidėjusį kraujospūdį. Galvos smegenų sukrėtimas nustatinėjamas klinikinių simptomų pagalba, kai pasireiškia neurologiniai sutrikimai. Prie šitų požymių, kuriuos nustatė gydytoja neurologė ir kuri atsako už diagnozę, tuo metu būtų gerai pažiūrėti akių dugno kraujagysles. Padidintas kraujo spaudimas nėra papildomas požymis, kuris apsprendžia diagnozę. Buvo įrašas, apie skausmą tarpšonkaulinio tarpo kairėje bei minimas šono sumušimas, tačiau kaip sužalojimas nekvalifikuojamas ir nevertinamas. Šiuo atveju sužalojimais yra-kraujosruva paakyje ir diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Medicinos praktikoje vidutiniškai per 10-14 dienų vidutinio ar lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas praeina, tačiau kiekvienas atvejis- individualus. Kiekviena ligoninė ar kita medicininė įstaiga turi savo algoritmus kokį gydymą skirti asmeniui, kuriam nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, reikia pacientą stebėti individualiai ir skirti atitinkamus jo būklei vaistus.
Be kaltinamojo J. V., nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kaltinamojo kaltė grindžiama ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1224/14(01) matyti, kad G. S. nustatyta poodinė kraujosruva po dešine akimi ir kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Švenčionių rajono ligoninę 2014-02-22. Sužalojimai visumoje, dėl galvos smegenų sukrėtimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atskirai-poodinė kraujosruva po dešine akimi kvalifikuojama nežymių sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai, nustatyti G. S., galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. (b.l. 38-39)
Iš 2014-04-30 Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK KPS vyresniojo tyrėjo T. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad asmenų (išskyrus J. V.), galimai mušusių G. S. 2014-02-21 apie 22.00 val., nustatyti nepavyko. (b.l. 75)
Iš 2014-02-27 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Įvykio vieta, esanti automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ,(b.l.5-6)
Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje 2014-03-25 protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. S. nusikaltimo vietoje parodė kur stovėjo automobilis „AUDI 80“ valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kur stovėjo jaunuoliai, kaip J. V. užtvėrė jam kelią ir trenkė jam vieną kartą į dešinę galvos pusę, kaip jis nugriuvo, kaip buvo spardomas ir kaip buvo mušamas J. V. (b.1.17-27)
Nustatęs visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta J. V. kaltu padarius nusikaltimus numatytus LR BK 284 str. 1d. ir 138 str.1d. Teismui nekyla jokių abejonių, kad J. V. įžūliai elgėsi- mušė G. S. viešoje vietoje(duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje tuomet buvo ir automobilių, ir žmonių, juolab, kad kitoje gatvės pusėje priešais aikštelę esančiuose kultūros namuose vyko šokiai, o tai reiškia, kad kaltinamojo nusikalstamus veiksmus matė (ar galėjo matyti) ir kiti žmonės, ir , kad tokiais veiksmais jis ne tik demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bet ir sutrikdė viešąją tvarką. G. S. kūno sužalojimų mastą nustatė medicinos ekspertai, dėl diagnozuoto galvos smegenų sukrėtimo kvalifikavę nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o poodinė kraujosruvą po dešine akimi kvalifikavę nežymiu sveikatos sutrikdymu. Abiem atvejais J. V. veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių –nenustatyta.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai numatyti LR BK 138 str.1d., 284 str.1d., yra nesunkūs, kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nukentėjusiajam atlygino padarytą neturtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 138 str.1 d. ir 284 str.1d..
Patvirtinti 2014-10-23 taikų susitarimą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl neturtinės žalos atlyginimo
J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.