- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-147-194/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Liudvika Tupienė, Rimantas Brazys
- Ieškovas
- B. S.
- Atsakovas
- J. T., E. M.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Bajorinienė Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2007 m. balandžio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. patikslintą ieškinį atsakovams E. M. , J. T. dėl nuosavybės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės J. T. priešieškinį ieškovei B. S. , atsakovei E. M. ir trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl namo bendrosios nuosavybės dalies pakeitimo ir namo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. S. ieškiniu Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė pakeisti 2005-05-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3724-79/2005 ir priskirti jai bei bendraturčiams J. T. , E. M. nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) dalis pagal jos pateiktą projektą. Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą yra įgijusi šias nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) dalis: 214/644 žemės sklypo, 1/3 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 159,53m², 1/3 dalį pastato - sandėlio, užstatytas plotas 51m², 1/3 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių - tvora, šulinys, kiemo aikštelė, stoginė. Atsakovė J. T. nuosavybės teise yra įgijusi šias nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) dalis: 344/644 žemės sklypo, 16/30 dalių gyvenamojo namo, 2/3 dalis pastato – sandėlio, 16/30 dalių kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių. Atsakovė E. M. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) yra įgijusi dalis: 86/644 žemės sklypo, 2/15 dalių gyvenamojo namo, 2/15dalių kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių. A. P(duomenys neskelbtini) yra registruotas pastatas - malkinė plane pažymėtas 311m, užstatytas plotas 5m², tačiau bendraturčių B. S. , J. T. , E. M. dalių dydis šiame nekilnojamame daikte nėra nustatytas, todėl prašė preziumuoti, kad dalys yra lygios, tai yra B. S. , J. T. , E. M. priklauso po 1/3 dalį šiame nekilnojamame daikte. Ieškovė nurodė, kad siekia įgyvendinti savo teisę į nuosavybę, turėdama tikslą nevaržomai disponuoti jai priklausančia dalimi, todėl pageidauja atidalinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priskiriant jai asmeninės nuosavybės teisėmis naudotis 214/644 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo lAlm - 53,18 m², priskiriant sekančias patalpas: 1-1 laiptinę- 2,42m²; 2-6a sandėlį I,85m²; 1-3 virtuvę 13,88m²; 1-2 kambarį 15,52 m²; II-4 koridorių 4m²; II-5 verandą 5,59m² ir stogą virš jos, 1/3 R-l rūsio 7,35m²; 1/3 R-2 rūsio 2,57 m² iš bendro 7,70 m² ploto; 1/3 dalį 17m² pastato - sandėlio 211b; 1/3 dalį, t.y. I,66 m² pastato – malkinės. Kitus kiemo statinius- tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, stoginę, adresu (duomenys neskelbtini), priskirti naudotis bendrai bendraturčių sutarimu. Atsakovei J. T. prašė paskirti naudotis asmeninės nuosavybės teise 344/644 dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), 16/30 dalių, t.y. 81,1 m² gyvenamojo namo lAlm, priskiriant J. T. naudotis sekančias patalpas: pirmame aukšte- 2-6a sandėlį 0,54 m²; 2-6 tambūrą 2,05m²; II-1 virtuvę 10,50 m², II-2 kambarį 9,67m², II-3 kambarį 15,52 m²; patalpas antrame aukšte- III-I virtuvę 13,85 m², 3-3 kambarį 12,65 m², ½ dalį III-2 koridoriaus 2,01 m², 16/30 dalių R-l rūsio 11,06 m², 1/3 dalį R-2 rūsio 2,56 m²; 2/3 dalis pastato – sandėlio 2I lb, 34 m²; 1/3 dalį pastato – malkinės 1,66 m²; kitus kiemo statinius priskirti naudotis bendraturčių sutarimu bendrai. A. E. M. prašė paskirti naudotis asmeninės nuosavybės teisėmis 86-644 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); 2/15 dalis - 25,24 m² gyvenamojo namo lAlm, ir priskirti naudotis patalpas namo antrame aukšte- ½ dalį 2,01m² III-2 koridoriaus, 4-2 kambarį 12,32 m², 4-1 virtuvę 5,40 m², 2/15 dalis 2,94 m² R-l rūsio, 1/3 dalį 2,57m² R-2 rūsio; 1/3 dalį - 1,66 m² pastato – malkinės, kitus statinius- tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, stoginę adresu (duomenys neskelbtini), priskirti naudotis bendraturčių sutarimu. Ieškovė teigia, kad toks atidalijimo būdas atitinka šalių turimas dalis bendroje nuosavybėje ir nereikalautų didelių investicijų. A. J. T. priešieškinį prašė atmesti.
A. J. T. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalis ir jai pripažinti nuosavybės teisę į 0,552 namo dalis, ieškovei B. S. į 0,262 namo dalis, E. M. į 0,186 namo dalis. Nustatyti namo naudojimosi tvarką ir jai priskirti naudotis patalpas: II-1 (10,50 m²), II-2 (9,67 m²), II-3 (15,52 m²), II-4 (4,00 m²), II-5 ( 5,59 m²), 2-6 -(2,38 m²), 2-6a (2,05 m²), III-I (13,85 m²), ½ dalį koridoriaus III-2 (2,01 m²), 3-3 (12,65 m²), 1/3 rūsio R-1 (7,35 m²), 1/3 rūsio (2,57 m²), 16/30 dalių kiemo statinių, 2/3 pastato 21 l/b ( 34 m²), 344/644 dalis žemės sklypo. Ieškovei B. S. priskirti naudotis patalpas: 1-1 (2,42 m²), 1-3 ( 13,88 m²). 1-2 (15,52 m²), 1/3 dalį rūsio (7,35 m²), 1/3 dalį rūsio (2,57 m²), 1/3 dalį kiemo statinių, 1/3 dalį pastato 21 l/b (17 m²), 214/644 dalis žemės sklypo. Atsakovei E. M. priskirti naudotis patalpas: ½ koridoriaus III-2 (2,01 m²), kambarį 4-1 (5,40 m²), kambarį 4-2 (12,32 m²), 1/3 dalį rūsio (7,35 m²), 1/3 dalį rūsio (2,57 m²), 2/15 dalis kiemo statinių, 86/644 dalis žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys pasidalijo nuosavybės teise priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės (duomenys neskelbtini) ir pasiskyrė naudojimuisi atitinkamas dalis. Ieškovės B. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas tenkino ir 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi atnaujino procesą šioje byloje.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai. Pakeitė 2005-05-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3724-79/2005.
Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės B. S. nuosavybės dalį, įgytą 2004-04-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu 214/644 dalis žemės sklypo, 1/3 dalį gyvenamojo namo lAlm, 1/3 dalį pastato-sandėlio, plane pažymėto 211b; 1/3 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių ir ieškovei B. S. paskyrė valdyti, naudotis ir disponuoti šiomis patalpomis (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo lAlm, pirmajame aukšte – 1-1 laiptine ( 2,42m² ); 2-6a sandėliu (2,38m² ); 1-3 virtuve (13,88m² ); 1-2 kambariu (15,52 m²) ; II-4 koridoriumi (4,00 m²); II-5 veranda (5,59 m²) ir stogu virš jos, 1/3 dalimi rūsių 9,92 m², viso 53,71 m²; 1/3 dalimi pastatu-sandėliu 211b (17m²); žemės sklypo dalimi, pažymėta „1” (214/644).
A. J. T. 1983-01-28 dovanojimo sutarties ir 2002-08-06 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgytai nuosavybės daliai paskyrė valdyti, naudotis ir disponuoti šiomis patalpomis (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo lAlm, pirmajame aukšte – 2-6 tambūru (2,64 m²), II-1 virtuve (10,50 m²), II-2 kambariu (9,67 m²); II-3 kambariu (15,52 m²); ½ dalimi laiptais į namo antrą aukštą, nepažymėtais indeksu; patalpomis namo antrame aukšte- III-1 virtuve (13,85 m²), 3-3 kambariu (12,65 m²), ½ dalimi III-2 koridoriaus (2,01 m²), 16/30 dalimi rūsių (15,87 m²), viso 82,12 m², 2/3 pastato- sandėlio 21l/b (34 m²), žemės sklypo dalimi, pažymėta „3” (344/644 ).
A. E. M. 2003-05-08 paveldėjimo sutarties pagrindu įgytai nuosavybės daliai paskyrė valdyti, naudotis ir disponuoti šiomis patalpomis (duomenys neskelbtini): ½ dalimi laiptais į namo antrą aukštą, nepažymėtais indeksu; gyvenamojo namo lAlm antrame aukšte – 4-1 virtuve (5,40 m²), 4-2 kambariu (12,32 m²), ½ dalimi III-2 koridoriaus (2,01 m²), rūsiu R-1 (2,94 m²), rūsiu R-2 (1,03 m²), viso 23,70 m², žemės sklypo dalimi, pažymėta „2” (86/644).
Kiemo statinius (inžinerinius) kiemo įrenginius: tvorą, stoginę, kiemo aikštelę, šulinį, laiptus į rūsių patalpas paskyrė bendram šalių naudojimui.
Įpareigojo ieškovę B. S. už jai tenkančią didesnę patalpų dalį savo lėšomis užmūryti praėjimą iš kambario II-3 į koridorių II-4.
A. J. T. priešieškinį atmetė.
Ieškovės B. S. reikalavimą dalyje dėl pastato malkinės nuosavybės ir naudojimosi dalių nustatymo atmetė.
Iš atsakovių J. T. ir E. M. priteisė lygiomis dalimis ieškovės B. S. naudai 285,10 Lt žyminio mokesčio, 100 Lt žyminio mokesčio už proceso atnaujinimo pareiškimą ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš atsakovių J. T. ir E. M. solidariai priteisė 9,52 Lt teismo išlaidų valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl nuosavybės dalių į nekilnojamuosius daiktus, šalys sutiko atsidalinti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tarp ieškovės B. S. ir atsakovės J. T. kilo ginčas dėl nekilnojamojo daikto patalpų valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo.
Teismas nurodė, kad ieškovė B. S. paveldėjo tiek teisių į gyvenamą namą ir jo priklausinius bei į žemės sklypą, kiek jų turėjo testatorė O. K. . Tokiu būdu nuosavybės teisė į 1/3 dalį gyvenamojo namo sudaro 53,18 m², tačiau ieškovės naudojamos dalys sudaro 31,82 m². Atsakovei J. T. nuosavybės teisė į 16/30 dalys gyvenamojo namo sudaro 85,08 m², tačiau atsakovės naudojamos dalys sudaro 107,98 m², t.y. naudojamos dalys viršija J. T. dalį nuosavybėje. Teismas laikė, kad atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią 1/3 dalį namo pagal jos pateiktą projektą, bendro naudojimo patalpų pirmame namo aukšte tarp ieškovės ir atsakovės J. T. nebūtų, todėl ieškovė į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas galėtų patekti per verandą II-5 arba koridorių 1-1. Teismas teigė, kad atsakovė J. T. į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas gali patekti per tambūrą 2-6. Ieškovė B. S. prašė sandėlio 2-6 jai paskirti naudotis 1,85 m², o atsakovei šio sandėlio skirti naudotis 0,54 m². Dėl to atsakovei reikėtų pasislinkti sieną, skiriančią patalpas 2-6 ir 2-6a. B. S. nesutiko su kompensacijos priteisimu jai, manė, kad atidalijimas natūra yra pats idealiausias variantas, nes durų į koridorių II-4 užmūrijimas atsakovei J. T. kainuotų labai minimalias sąnaudas, tačiau atsakovė J. T. nesutiko su ieškovės variantu atiduoti valdymui koridorių II-4 ir verandą II-5. Teismas manė, kad ieškovės B. S. pateiktas gyvenamojo namo patalpų padalijimo projektas labiausiai atitinka šalių interesus, optimaliai atskirtų šalims paskirtas naudotis patalpas, tam skiriant minimalias sąnaudas. Teismo padarė išvadą, kad ekonomiškiausias būdas ieškovei B. S. paskirti valdymui ir naudojimui visą sandėlį 2-6a (2,38 m²), tada atsakovei J. T. nereikėtų perstatyti sienos, skiriančios patalpas 2-6 ir 2-6a. Paskyrus sandėlį 2-6a ieškovei jos naudojama dalis padidėtų 0,53 m³ nuo 53,18 m² iki 53,71 m². Teismas ieškovę B. S. įpareigojo už jai tenkančią didesnę patalpų dalį savo lėšomis užmūryti praėjimą iš kambario II-3 į koridorių II-4.
Kadangi tarp atsakovių J. T. ir E. M. ginčo dėl koridoriaus antrame namo aukšte III-2 nėra, todėl teismas šalims paliko naudotis po ½ dalį. Ieškovės B. S. pateiktame namo plane yra nurodyti laiptai, kuriems indeksas nesuteiktas. Atsakovės J. T. ir E. M. nereiškė reikalavimų dėl laiptų į namo antrą aukštą naudojimosi tvarkos. Teismas nustatė, kad atsakovės J. T. ir E. M. laiptus valdys, naudosis ir disponuos po ½ dalį. Atsakovei J. T. paskyrus valdyti, naudoti ir disponuoti patalpas, naudojamų patalpų dalys sudarytų 82,12 m², tačiau teismui išsprendus laiptų į namo antrą aukštą naudojimo klausimą, teismas manė, kad atsakovei tenkančios naudotis patalpų dalys atitiks nuosavybės dalį.
Atsakovės E. M. 2/15 nuosavybės dalys sudaro 21,27 m², tačiau atsakovės naudojamos namo dalys sudaro 19,73 m², t.y. mažiau nei idealioji nuosavybės dalis. Teismas nustatė, kad atsakovei E. M. paskirtų naudojimui patalpų dalys sudaro 23,70 m². Kadangi atsakovės E. M. naudojamos patalpos nesikeičia, jai paskyrus naudotis dalis rūsiuose, naudojamų patalpų dydis padidėjo tik 3,97 m², tačiau teismas laikė, jog paskirta atsakovei naudotis didesnė dalis, funkcine paskirtimi ir pinigine verte nėra vertingesnė nei ieškovės B. S. ar atsakovės J. T. , todėl kompensacijos nepriteisė. Teismas nustatė, kad dėl žemės sklypo naudojimo šalys prieštaravimų viena kitai nereiškė, žemės sklypo naudojimo dalys atitinka bendraturčių turimas gyvenamojo namo bei nuosavybės dalis. Kadangi rūsių patalpos nėra izoliuotos, šalys teismui nepateikė projekto dėl rūsio patalpų izoliavimo, todėl teismas šalims nustatė naudojimosi dalis bendrai į abu rūsius. Kadangi daiktinės teisės į malkinę nėra įregistruotos, šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas laikė, kad kiemo statiniai ir įrenginiai yra namo priklausiniai, todėl priklauso bendraturčiams tokiomis pat dalimis kaip ir jiems tenkančios gyvenamojo namo dalys, todėl bylos šalims paliko bendram naudojimui kiemo inžinerinius statinius - tvorą, šulinį, kiemo aikštelę ir stoginę, laiptus į rūsių patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys nuosavybę įgijo pagal dovanojimo ir pirkimo pardavimo sandorius - atsakovė J. T. ir paveldėjimu - ieškovė B. S. bei atsakovė E. M. . Kadangi naudojimosi daiktu tvarką ankstesni namo bendrasavininkiai patvirtino notarine tvarka 1974-10-11, teismas laikė, jog didesnių patalpų naudojimas arba naudojimosi daiktu tvarkos nusistatymas nesukuria nuosavybės teisių į naudojamas patalpas ir dėl to bendrasavininkių nuosavybės dalys nedidėja ir nemažėja. Kadangi atsakovė J. T. teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimą, kad veranda II-5 ir koridorius II-4 buvo padidintos, kad name buvo atliktos rekonstrukcijos ar statybos darbai dėl ko padidėjo namo dalys, padidėjo jų plotas, atsakovė nereiškė priešieškinio dėl daikto vertės padidinimo, todėl teismas laikė, kad atsakovės J. T. reikalavimai dėl naudojimosi dalių paskyrimo bendrasavininkiams neatitinka įstatymo reikalavimų, prieštarauja bendrasavininkių interesams, todėl priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. T. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovės J. T. priešieškinį. Priteisti iš ieškovės apeliantės naudai pairtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas maksimaliai patenkino tik ieškovės interesus kito bendraturčio J. T. teisių ir nuosavybės suvaržymo sąskaita. Taip ieškovės nuosavybė sprendimu padidinama 0,53 m² , atsakovės E. K. 2,43 m² , o atsakovės J. T. nuosavybė sumažinama 2,96 m².
2. Laiko, kad teismas įpareigojimo užmūryti praėjimą iš kambario II-3 į koridorių II-4 nepagrindė materialinėmis sąnaudomis, nepriteisė kompensacijos už E. M. tenkančią didesnę turto dalį.
3. J. T. mano, kad teismas neteisėtai ieškovei paskyrė valdyti, naudoti ir disponuoti koridoriumi II-4 ir veranda II-5. Nurodo, kad užmūrijus perėjimą, ji nebetenka galimybės patekti, naudotis ir disponuoti kambariu II-3.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė B. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Laiko, kad teismas nustatydamas įpareigojimą ieškovei įvertino B. S. naudai tenkantį papildomą 0,51 m² plotą ir sienos perstatymo kaštus. Teismas nepriteisė kompensacijos E. M. , nes 3, 97 m² plotą skyrė naudotis atsakovei E. M. rūsiuose ir tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ši paskirta didesnė dalis funkcine paskirtimi ir pinigine verte nėra vertingesnė nei B. S. ar atsakovės J. T. . Iš Namų valdos techninės apskaitos plano matyti, kad iš sandėlio(tambūro) 2-6 yra suprojektuotos durys į patalpą (virtuvę) II-1, o iš šios patalpos durys į patalpas II-4 ir II-3. Ties praėjimu į patalpą II-3 atsakovė J. T. yra pastačius dujinę viryklę, kurią užmūrijus praėjimą į patalpą tereikia patraukti keliolika centimetrų. Tai, kad atsakovė J. T. visą laiką naudojasi jai nepriklausančia dalimi nuosavybėje niekaip neįteisina ir nesukuria jau nuosavybės teisės į daiktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą atsakovė E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą .
Teismas 3,97 m² priskirtą didesnį plotą E. M. paskyrė naudotis rūsyje, nes didesne dalis funkcine paskirtimi ir pinigine verte nėra vertingesnė už kitų dviejų bendraturčių., todėl nepriteisė ir kompensacijos. Kadangi kitos bendrasavininkės nepateikė projekto dėl rūsio izoliavimo atidalinimo metu, laiko, kad teismas teisingai E. M. paskyrė naudotis plotus abiejuose rūsiuose. Nurodo, kad ginče su ieškove dėl verandos ir koridoriaus į ją, J. T. visiškai nesiginčijo dėl ieškovės pateikto projekto padalinti rūsius tarp bendraturčių, todėl keistas apeliacinio skundo motyvas ir pretenzijos dėl kompensacijos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje įstatymo nuostatoje išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Taigi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt.
Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Vadinasi, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dalį natūra. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) iš principo nėra nedalūs daiktai, todėl atidalijimo atveju esminę reikšmę turi CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas keisdamas nuosavybės formą ir turinį, įvertinto abiejų pateiktų projektų konstruktyvumą, įgyvendinimo realumą, atiduodant pirmenybę ieškovės B. S. projektui, kuris labiau atitinka patalpų paskirtį, nuosavybės idealiąsias dalis, bendraturčių poreikius ir kiek įmanoma maksimaliai suderino bendraturčių interesus, atsižvelgiant į patalpų funkcinę paskirtį, vertę.
Apeliacinės instancijos kolegija nesutinka su apeliantės motyvu, kad patenkinti tik ieškovės interesai kito bendraturčio J. T. teisių ir nuosavybės suvaržymo sąskaita. Pripažintina, kad sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimą, kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą, bei atsižvelgiant į visų bendraturčių interesus, todėl atsakovės J. T. nuosavybės sumažinimas 2,96 m² negali būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, padidinamas ieškovei B. S. 0,53 m² , atsakovei E. M. 2,43 m² , o atsakovei J. T. sumažindamas 2,96 m² nuosavybės dalis, pagrįstai nustatė, kad būtent toks namo, ūkinio pastato ir kitų kiemo statinių atidalijimas natūra atitiks kiekvieno iš buvusių bendrasavininkų nuosavybės teisių tinkamą įgyvendinimą. Juolab, kad nuosavybės dalių padidėjimas ar sumažėjimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra žymus, todėl tokį nuosavybės atidalijimą natūra kolegija laiko tinkamu.
Apeliacinės instancijos kolegija apeliantės motyvą, kad už tenkančią B. S. didesnę patalpų dalį teismas įpareigodamas ieškovę savo lėšomis užmūryti praėjimą, to neįvertino pinigine išraiška, laiko nepagrįstu. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo tokį įpareigojimą, tai yra įvertino B. S. naudai tenkantį 0,53 m² plotą ir sienos perstatymo kaštus. Pažymėtina, kad toks ieškovės įpareigojimas, iš esmės atspindi siekį daiktą padalinti natūrą kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties. Pabrėžtina, kad kartu saugomi ir kitų bendraturčių interesai.
Teisėjų kolegija laiko, kad teismas paskyrė naudotis E. M. 3,97 m² plotą rūsiuose ir nepriteisė šiai atsakovei kompensacijos, teisėtai, nes šalys nebuvo pateikusios projekto dėl rūsio izoliavimo atidalijimo metu, o paskirta didesnė dalis atsakovei E. M. funkcine paskirtimi ir pinigine verte nėra vertingesnė nei kitų bendrasavininkių.
Apeliantės J. T. apeliacinio skundo argumentą, dėl įpareigojimo užmūryti praėjimą, nebetenkant apeliantei galimybės patekti, naudotis ir disponuoti kambariu II-3, kolegija laiko nepagrįstu. Pagal Namų valdos techninės apskaitos byloje esantį planą matyti, kad iš sandėlio (tambūro) 2-6 yra suprojektuotos durys į patalpą (virtuvę) II-1, o iš šios patalpos durys į patalpas II-4 ir II-3. Kadangi šios patalpos priklauso atsakovei J. T. , o ties praėjimu į patalpą II-3 atsakovė J. T. yra pastačius dujinę viryklę, kurią patraukus keliolika centimetrų, apeliantė turės realią galimybę patekti, naudotis ir disponuoti kambariu II-3. Dujinė viryklė yra kilnojamasis daiktas ir ją perkėlus atidaromas šiuo metu užblokuotas įėjimas – durys į kambarį 15,52 m².
Nuosavybės teisė apima valdymo, naudojimo, disponavimo teisių visumą – LR CK 4.37 str. Tai, kad apeliantė J. T. koridoriumi II-4 ir veranda II-5 naudojosi 23 metus, neįrodo, kad ji yra šių patalpų savininkė. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės J. T. įgytos dalys nuosavybėje ir naudojami plotai nesutapo. Tai, kad atsakovė visą laiką naudojasi jai nepriklausančia dalimi nuosavybėje niekaip neįteisina jai nuosavybės teisės į daiktą. Kolegija pažymi, kad atsakovė J. T. priešieškiniu neprašė priteisti iš ieškovės pagerintų patalpų, tai yra koridoriaus II-4 ir verandos II-5, atliktų darbų vertės ar kompensacijos. Pagerinimo išlaidų atsakovė J. T. gali reikalauti atskiru ieškiniu.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d., 2d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išsiaiškinęs visas šios bylos aplinkybes, Šiaulių miesto apylinkės teismas, teisėjų kolegijos manymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinio skundo argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai - LR CPK 93 str. 1 d. Solidaraus bylinėjimosi išlaidų priteisimo įstatymas nenumato, todėl apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Iš atsakovės J. T. priteisti ieškovės B. S. naudai 142,55 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt žyminio mokesčio už proceso atnaujinimo pareiškimą ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš atsakovės J. T. priteisti 4,76 Lt teismo išlaidų valstybei.
Iš atsakovės E. M. priteisti ieškovės B. S. naudai 142,55 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt žyminio mokesčio už proceso atnaujinimo pareiškimą ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš atsakovės E. M. priteisti 4,76 Lt teismo išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovės J. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 400 Lt (keturis šimtus Lt) turėtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą B. S. (a/k (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės J. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančios(duomenys neskelbtini)) 16,52 Lt (šešiolika litų 52 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybei.