Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-216-287/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2015 m. gruodžio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. K. 2015 m. liepos 25 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, vieną kartą abiem rankomis sudavė nukentėjusiajai R. A. į krūtinę ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kad įvykio vakarą sportavo ir per langą matė, kaip praėjo R. A. ir nuėjo į kitą pusę, tai yra, besportuodamas išgirdo, kad kažkas su kažkuo konfliktuoja, matė, kaip jo draugė nulipo laiptais ir nuėjo į kitą pusę. Konfliktas tebevyko. Netrukus jis nuėjo pasižiūrėti ir pamatė R., stovinčią tarpduryje, koridoriuje, o jis buvo lauke, prie E. Visi R. liepė išeiti, nes ji buvo nepageidaujama, jis irgi R. sakė, kad ji išeitų, buvo keiksmažodžių. R. išeidama pasakė, kad iškvies policiją, nes prieš ją smurtavo, nors jis jai nieko nedarė. Išeidama iš kiemo, R. visiems grasino, kad jiems gerai nepasibaigs. Po kurio laiko, jis buvo išvažiavęs į kaimą ir matė, kaip R. stovėjo prie stotelės ir kalbėjosi su pareigūnu. Po to sužinojo, kad ant jo parašytas pareiškimas, jog jis ją sužalojo. Jis gerai pažįsta R., nes kartu gyveno viename kaime. Kaltinimo nepripažįsta. Jeigu būtų kaltas, galėtų taikytis, atsiprašyti, tačiau jis nieko nepadarė, kodėl turi atsiprašyti. Kriminalistai jam sakė, kad gali susitaikyti, o dėl ko jie taip sakė, nežino. Su bylos medžiaga susipažinęs. Jis girdėjo, kaip A. eidama šaukė, kad paskambins policijai, matė, kaip skambino telefonu, o ką ji kalbėjo, negirdėjo. Jis suprato, kad skambins policijai. Jeigu policija atvažiavo, vadinasi ji skambino policijai. Gal prieš 10 metų A. buvo parašiusi ant jo pareiškimą, norėjo pasidaryti pinigų, bet byla buvo nutraukta. Piktumo jis jai neturi. A. jų kieme nepageidaujama todėl, kad vyksta visokios apkalbos, bet jie nerašo dėl to pareiškimų, nes nenori „tampytis“ po teismus, geriausia į tokius dalykus nekreipti dėmesio.

Nukentėjusioji R. A. parodė, kad prieš tą įvykį ji buvo pasiėmusi savo sesę G. B. iš vaikų globos namų, o įvykio dieną buvo ją išleidusi porai valandų pabūti pas tėvą G. B. . Sutartu laiku G. negrįžus į namus, paskambino ir pasakė, kad grįžtų namo arba tegul tėvas ją parveža. G. pasakė, kad neis namo. Po to ji dar skambino ne vieną kartą, tačiau niekas neatsiliepė. Tada parašė žinutę, kad ateis pasiimti G. ir su savo trim vaikais ir dar dviem broliukais išėjo. Nuėjus pasiimti G., vaikai liko laukti kieme, o ji įėjo į namo koridorių pas G. B. ir pasakė G., kad eitų namo. Išėjus iš koridoriaus, kieme buvo D. (jos pavardės nežino) ir jos sugyventinis S., su kuriais apsižodžiavo „kaimo“ kalba. Atlėkė T. K. ir trenkė jai į krūtinę, per galvą. J. atitraukė nuo jos K., o ji pasakė, kad kvies policiją. J. jai pasakė, kad ji neįrodys, kad T. ją mušė. Netrukus su vaikais ji išėjo iš to kiemo, išsikvietė policiją. Ji nebuvo įėjusi į G. B. butą, tik pradariusi duris, stovėjo koridoriuje, pasakė, kad G. pasiimtų daiktus ir išeitų, stovėjo ir laukė išeinančios G. J. B. buvo lauke. Uždarius G. B. buto duris, su J. B. jos apsižodžiavo. G. B. jų ginčo galėjo negirdėti, kadangi uždariusi buto duris, ji laukė, kol išeis G. B. ir tuo metu apsižodžiavo su J. J. ji pasakė, kad G. pasiims daiktus ir jos išeis. Priešais ją stovėjo D., o vaikai G. B. , J. B. ir jos trys vaikai buvo kieme, prie įėjimo į koridorių ir jie ją matė. S. buvo kieme, o kurioje vietoje negali pasakyti. Staiga iš kažkur atlėkė K., nieko nepaaiškinęs, užsipuolė ją, trenkė į krūtinę, ji susmuko, po to trenkė su kumščiu per galvą. Pasakė, kad iškvies policiją ir tada J. K. nuo jos nutempė. T. K. ji pažinojo, nes kartu su jos vyru užaugę viename kaime. Žinojo, kad K. draugauja su J. B. . Su K. jokių reikalų ji nėra turėjusi. J. pažįsta, bet nebendrauja. Dėl patirtų smūgių buvo išsigandusi, jautė fizinį skausmą, mėlynių nebuvo, išgąsdino vaikus, pas gydytojus nesikreipė. Po įvykio su T. K. nebendravo, jis jos neatsiprašė. Jeigu pas tardytoją būtų atsiprašęs, tuo viskas ir būtų pasibaigę. Nori, kad jis nors atsiprašytų, daugiau jai iš jo nieko nereikia, kad pripažintų savo kaltę, kad būtų nubaustas pagal įstatymus. K. atlėkė labai staiga, kažką negarsiai pasakė ir tuojau jai trenkė, ji net nesuprato dėl ko. Anksčiau su juo nėra turėjusi jokių piktumų. Su jos vyru K. irgi nėra piktuoju.

Liudytoja J. B. parodė, kad su kaltinamuoju T. K. jie gyvena kartu, ne santuokoje. Įvykio dienos vakare ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte ir išgirdo, kad apačioje vyksta didžiulis triukšmas, o kur vyko triukšmas, kieme, ar laiptinėje negali pasakyti, kažkas rėkavo, girdėjosi moteriški balsai ir ji nuėjo pažiūrėti. Nuėjusi pasižiūrėti į pirmą aukštą, pamatė R., besikoliojančią visokiais žodžiais su kaimyne D., kurios pavardės nežino, nes neseniai gyvena su S. Negali pasakyti, dėl ko jos koliojosi. Matė, kad kieme stovėjo R. vaikai, kurių vardų nežino. Paprašė R., kad išeitų iš kiemo. Atėjo T., kuris taip pat prašė R. išeiti iš kiemo, rėkavo. Žino, kuo yra kaltinamas T. Ji nematė, kad T. būtų mušęs A. R. A. buvo atėjusi pas jos brolį G. B. , gyvenantį pirmame namo aukšte. R. A. G. B. yra jo buvusios sugyventinės dukra. Pas R. A. buvo atvažiavusi G. B. dukra iš globos namų. R. nenori, kad ta mergaitė ateitų pas tėvą G. B. , todėl ji atlėkė mergaitės parsivesti į namus, atlėkė su didžiausiais skandalais. Dėl ko R. koliojosi su D. ji nežino. Ji tik girdėjo, kad R. draudė mergaitei išeiti į kiemą pažaisti su kaimyno mergaitėmis, paglostyti ožkos. Ji iš savo buto nulipo žemyn tada, kai išgirdo triukšmą, konflikto pradžios nematė. Tuo metu K. buvo pirmame aukšte kitoje pusėje, atėjo tada, kai ji jau buvo nulipusi į pirmą aukštą, atėjo ne kartu su ja, tik išėjo abu kartu. R. su vaikais išėjo pirmoji, o ji ir T. išėjo po to. T. ji nuo R. nenutempė, T. R. nemušė. Ji nemeluoja, vaikai negali liudyti. Perskaičiusi vaikų parodymus, ji mano, kad vaikų žodžiai yra tokie pat kaip R., nes vaikai yra primokinti. Ji pažįsta R., kaip „nuluptą“, kuri yra melagių melagė ir gali taip primokyti vaikus.

Liudytojas G. B. parodė, kad kaltinamasis jam yra „švogeris“, nes yra jo sesers vyras, santykiai su juo geri. Jis buvo savo kambaryje, todėl nieko nematė. Ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas, sakė, kad nieko nematė. Matė savo dukrą G. B. , matė R. A. . Jis stovėjo savo kambaryje, o R. A. laiptinėje, kalbėjosi, nes ji buvo atėjusi pasiimti G. B. (jo dukros), kadangi A. jo dukrai turi pasiėmusi globą (kaip globėja). R. pasiėmė dukrą ir išėjo. Tame name gyvena jo sesuo, gyvena antrame namo aukšte, jo kaimynas yra S. Kai jis kalbėjosi su A., nematė nei savo sesers, nei D. R. , nei S., nes buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, buvo blaivus, triukšmo negirdėjo.

Liudytoja D. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, kaimynai T. K. su J. ir G. B. (nukentėjusiosios patėvis). Įvykio dieną R. atėjo pas G. B. pasiimti savo sesers G. B. . R. buvo pasakyta, kad jų kieme ji yra nepageidaujama, todėl ir kilo konfliktas. R. A. jų kieme nepageidaujama iš jų pusės ir iš kitų kaimynų pusės. Name iš viso gyvena 4 šeimos. Su R. jos susiginčijo lauke (kieme). Jų kivirčą matė jos sugyventinis, atėjo J. ir pasakė R., kad išeitų iš kiemo ir po kiek laiko atėjo T. ir pasakė R., kad eitų iš kiemo ir nekeltų triukšmo, o ji tuo metu nuėjo į kambarį, kas buvo toliau nematė. Jos sugyventinis buvo kieme, tačiau atėjęs į kambarį apie jokias muštynes nepasakojo. Ji nematė, kad T. K. ką nors muštų, tik matė, kaip jis liepė R. išeiti iš kiemo.

Liudytojas E. S. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai ir draugai. Įvykio dieną nukentėjusioji atėjo pas jų kaimyną G. B. pasiimti sesers G. ir pradėjo kelti „šumą“. Jis tuo metu buvo kieme ir matė, kaip ji atėjo su vaikais kokiais 4 ar 5, vaikai buvo už namo kampo, o ji įėjo į namo koridorių ir nuėjo pas G. B. , pradėjo rėkauti ant mergičkos, kuri buvo pas tėvą. Kaimynė J. iš antro aukšto, pasakė, kad ji eitų iš kiemo, nes yra nepageidaujama, o ji neklausė. Atėjo T. K. ir pasakė, kad ji yra nepageidaujama, kad eitų iš kiemo. T. jos nemušė, net nebuvo priėjęs, nes T. buvo lauke, o ji buvo koridoriuje. Jo sugyventinė buvo koridoriuje, ant slenksčio, tarpduryje. Jo sugyventinė ir nukentėjusioji koliojosi. Kai jos koliojosi, K. buvo lauke, stovėjo prie jo. Po to nukentėjusioji pasiėmusi G. su vaikais išėjo. T. tikrai jai netrenkė, jis matė, nes buvo lauke, tik ji išeidama grasino jiems, sakė necenzūrinius žodžius. Jo sugyventinė ir K. su nukentėjusiąja kalbėjosi normaliai, liepė eiti iš kiemo. Teisme jis nesikeiks ir nesakys, kaip kas sakė. R. išėjus, D. nuėjo į virtuvę, o jis rūkė lauke, visi išsiskirstė. Jų namas yra daugiabutis, privatus, kiemas išsipirktas (kiekviena šeima turi po atskirą kiemo dalį), jeigu žmogus nepageidaujamas, kaip jis gali eiti pas juos. R. ateinant, jis jau sakė, kad neitų, nes yra nepageidaujama, o dėl ko, žino ji pati, eina per kaimą ir šneka nesąmones. Dėl tų šnekų jie niekur nesikreipė. Įvykio aplinkybių gerai nebeatsimenu, nes praėjo laiko tarpas. Nematė, kad K. būtų sudavęs A., nesudavė, nes stovėjo lauke prie jo, o A. koridoriuke. A. ant jo šneka, kad jis alkoholikas, o jis nėra alkoholikas, tegul pati į save pasižiūri. Dėl apkalbų į policiją nesikreipė, bet nepageidauja, kad R. būtų jo kiemo teritorijoje, jis pas ją neina. R. stovėjo jo koridoriaus pusėje. Tame bute, į kurį atėjo A., gyvena G. B. , o jis gyvena priešais B. butą. Nė vienas namo gyventojas nepageidauja, kad ji vaikščiotų.

Liudytojas J. B. , kuris buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir kurio parodymai buvo perskaityti, parodė, kad jis su broliu G. B. ir seserimi G. B. gyvena globos namuose, tačiau per vasarą būna pas seserį R. A. , gyvenančią (duomenys neskelbtini). Vieną dieną su seserimi, jos vaikais U., U. ir E., bei broliu G. B. ėjo pas tame pačiame kaime daugiabutyje gyvenantį tėtį G. B. parsivesti ten buvusios sesers G. B. . Nuėjus prie daugiabučio, jis su kitais vaikais liko lauke, prie įėjimo į daugiabutį, o R. nuėjo pakviesti G. Būdamas lauke matė, kaip iš antro aukšto į pirmą aukštą koridoriuje esančiais laiptais nulipo K., kurio vardą užmiršo, ir, nieko nesakęs, trenkė kumščiu koridoriuje stovėjusiai sesei R. K. sesei sudavė du kartus. Abiem rankomis sudavė į krūtinę ir viena ranka į galvą. Norėjo trenkti ir dar, tačiau jam neleido G. teta J. Tada jie išėjo ant kelio ir sesė paskambino policijai. Iki ateinant K., koridoriuje buvo ramu, niekas nesipyko. R. verkė po to, kai jai sudavė K. R. sakė jam, kad iškvies policiją.

Liudytojas G. B. , kuris buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir kurio parodymai buvo perskaityti, parodė, kad jis su broliu J. B. ir seserimi G. B. gyvena globos namuose, tačiau per vasarą būna pas savo seserį R. A. , gyvenančią (duomenys neskelbtini). Vieną dieną (dienos nepamena) su seserimi R., jos vaikais U., U. ir E., bei broliu J. ėjo pas tame pačiame kaime daugiabutyje gyvenantį tėtį B. parsivesti ten buvusios sesers G. Nuėjus prie daugiabučio, jis su kitais vaikais liko lauke, prie įėjimo į daugiabutį, o R. nuėjo pakviesti G. Būdamas lauke matė, kaip R. koridoriuje konfliktavo su tėčio kaimynais, kurių vardų ir pavardžių nežino. Po to iš kažkokio aukšto į koridorių atėjo T., kuris gyvena tame pačiame name su tėčio sese J. T. atėjo iš lauko. T. pradėjo rėkti ant R., sakė „ką darai mano namuose“. R. jam atsakė, kad atėjo pasiimti sesės. Jis matė, kaip T. sudavė delnu R. į galvą, po to ją abiem rankomis pastūmė į krūtinę ir R. nugriuvo ant koridoriuje buvusios dėžės. R. verkė. G. tuo metu buvo tėčio bute. Po to, išėjus G., jie išėjo į lauką. Dar būnant prie namo, R. paskambino į policiją ir sakė, kad policijos lauks prie malūno. Po to atvažiavo policija.

Liudytoja G. B. , kuri buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir kurios parodymai buvo perskaityti, parodė, kad ji su broliais J. ir G. B. gyvena globos namuose, tačiau per vasarą būna pas savo seserį R. A. , gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kartais sesuo leidžia jai ir G. pabūti pas jų tėvą G. B. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia (duomenys neskelbtini). Tą dieną (dienos nepamena) ryte pas R. atvažiavo tėtis ir pasiėmė ją pas save į namus. Su R. sutarė, kad ji vakare ateis pas tėtį jos pasiimti. Vakare iš R. gavo sms žinutę, kad ji ateina jos pasiimti ir R. prašė, kad ji išeitų į gatvę. Ji norėjo dar pabūti pas tėtį, todėl liko bute. Sesei apie tai neparašė. Maždaug už valandos atėjo R. su broliais J. ir G. bei R. vaikais U., U. ir E.. Į tėčio butą įėjo tik R., o vaikai liko lauke. R. liepė susirinkti daiktus ir eiti namo. Rinkdamasi daiktus, ji girdėjo, kad koridoriuje vyksta konfliktas tarp R. ir tėčio kaimyno. R. pykstasi su tėčio kaimynais, kadangi jie ant R. „varo“, tai yra negražiai kalba. Kaimynės, su kuria pykstasi R., vardas D., o jos vyro vardo nežino. Tuo metu per langą pamatė, kaip į koridorių iš lauko atbėgo antrame aukšte gyvenantis kaimynas T. K. , kuris kažką pamurmėjo ir tada ji išgirdo griuvimo garsą, o po to R. verkimą. Kas vyko koridoriuje ji nematė, kadangi tėčio buto durys į koridorių buvo uždarytos. Tada ji išėjo į koridorių ir pamatė verkiančią seserį R.. Ji stovėjo. T. K. tuo metu stovėjo lauke. Jos broliai ir R. vaikai taip pat buvo lauke. Jiems einant namo, T. puolė ant R., tačiau jį sulaikė J., kuri yra tėčio sesuo ir T. draugė, todėl T. nieko nepadarė. J. sakė R., kad jeigu ji kreipsis į policiją niekas nepatikės, kad ją T. mušė. Einant namo, broliai J. ir G. papasakojo, kad T. sudavė R. vieną kartą į galvą bei vieną kartą abiem rankomis į krūtinę. Broliai jai sakė, kad jeigu ji būtų išėjusi į gatvę, R. nebūtų sumušę. Pati R. jai nieko nepasakojo, nes buvo supykusi ant jos. Tėtis su R. nesipyksta, R. pykstasi tik su tėčio kaimynais. R. taip pat nesutaria ir su J., tačiau dėl ko – ji nežino. Ant R. ji nematė jokių sumušimo žymių, tik R. verkė.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (4-6 b. l.) matyti, kad R. A. nurodė įvykio aplinkybes ir įvardijo ją sumušusį asmenį T. K. .

Iš asmens blaivumo testo rezultatų (8 b. l.) matyti, kad įvykio metu R. A. buvo blaivi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (11-15 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo koridoriuje, įėjime iš šiaurės pusės.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios R. A. ir įtariamojo T. K. (60-61 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji akistatos metu patvirtino savo duotus parodymus.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. K. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, įžūliu elgesiu, tyčia, vieną kartą abiem rankomis sudavęs nukentėjusiajai R. A. į krūtinę ir vieną kartą kumščiu sudavęs jai į galvą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamojo T. K. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad vieta daugiabučio namo koridoriuje yra viešoji vieta. Kaltinamasis T. K. be jokios priežasties, sudavęs smūgius už save silpnesniam asmeniui – moteriai, nukentėjusiajai R. A. , jos mažamečių brolių ir vaikų akivaizdoje, sukeldamas jai fizinį skausmą, elgėsi įžūliai. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamasis pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą, sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamasis, sudavęs smūgius nukentėjusiajai be jokios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo T. K. savo kaltės neigimas vertinamas kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios R. A. parodymai, nepilnamečių liudytojų J. B. , G. B. ir G. B. parodymai, kuriuose jie visi nuosekliai patvirtino, kad T. K. priėjęs prie R. A. , nieko nesakęs, sudavė jai smūgius, dėl kurių sudavimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir ji verkė. Netikėti nukentėjusiosios ir šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojai G. B. ir D. R. įvykio aplinkybių nematė. Liudytojas E. S. tvirtino, kad T. K. visą laiką stovėjo kieme šalia jo ir R. A. nemušė, J. B. taip pat tvirtino, kad T. K. nukentėjusiosios nemušė. Šių liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius visumai byloje surinktų įrodymų bei kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens – sugyventinės J. B. , siekiančios padėti savo šeimos nariui išvengti atsakomybės, ir kaip priešiškai nusiteikusių nukentėjusiosios atžvilgiu asmenų, nes visi šie liudytojai, išskyrus G. B. , patvirtino, kad R. A. jų name ir kieme nepageidaujama dėl visokių apie juos skleidžiamų neteisingų kalbų, dėl kurių jie niekur niekada nesikreipė. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji R. A. galėtų apkalbėti kaltinamąjį, kadangi nukentėjusioji nurodė, kad jokių konfliktų su T. K. anksčiau nėra turėjusi.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis T. K. yra teisiamas pirmą kartą (42 b. l.), baustas administracine tvarka (43-46 b. l.), dirbantis (48 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (50 b. l.), (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodo, jog jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kad jo šeimoje daugiau asmenų nėra, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta, o daugiau žinių apie jį seniūnija neturi (52, 53 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, neatsiprašė nukentėjusiosios, kuri prašo jį nubausti pagal įstatymą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus (BK 41, 48 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios R. A. bei du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 2 d., 7 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.