- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-345-318/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Pareiškėjas
- A.
teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo A.(E.) C. skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas A.(E.) C. skundas del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2010 m. kovo 31 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
pareiškejas A.(E.) C. kreipesi i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Kauno apygardos prokuraturos prokuroro V. G. atžvilgiu. Pareiškime nurode, kad prokuroras V. G., turedamas tiksla iskaudinti pareiškeja, sukelti jam stresa, pergyvenimus ir ilgalaiki emocini bei psichini diskomforta, 2009 m. lapkricio 19 d. ir vasario 5 d. Kauno miesto apylinkes teisme, o 2009 m gruodžio 16 d. Kauno apygardos teisme, teismo posedžiu metu, girdint ivairiems asmenims, viešai paskleide apie ji šmeižikiškas, melagingas, tikroves neatitinkancias žinias, kad pareiškejas praeityje yra penkis kartus ivykdes nusikaltimus ir buvo gydomas psichiatrinese ligoninese, nes sirgo psichine liga, todel yra pavojingas visuomenei. Tuo prokuroras pažemino pareiškejo garbe ir oruma.
A.(E.) C. tvirtino, jog prokuroras gerai žinojo, kad šalies sovietu okupacijos metais pareiškejas buvo laisves kovu dalyvis ir už savo rezistencine patriotine veikla buvo persekiojamas bei laikomas specialiose ikalinimo istaigose, užmaskuotose kaip psichiatrines ligonines. Pareiškejas teige, jog prokuroro placiai visuomeneje paskleistos šmeižikiškos žinios pakenke jo reputacijai, priverte ji ilga laika aiškintis ivairiems asmenims, kesti ižeidinejimus. Del to pareiškejas patyre depresija, emocini diskomforta, neurologines bukles žymu pablogejima, bendravimo sutrikimus.
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroras 2010 m. kovo 31 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Šalies argumentai
Pareiškejas A.(E.) C., nesutikdamas su priimtu nutarimu, skundu kreipesi i Vilniaus miesto pirmaji apylinkes teisma, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2010 m. kovo 31 d. nutarima ir pradeti ikiteismini tyrima.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2010 m. balandžio 27 d. atmete pareiškejo A.(E.) C. skunda kaip nepagrista.
Šalies argumentai
Skunde pareiškejas A.(E.) C. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarti ir ipareigoti prokuratura atlikti ikiteismini tyrima.
Pareiškejas tvirtina, jog prokuratura nepagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal jo pareiškima prokuroro V. G. atžvilgiu, o apylinkes teismas nepagristai atmete jo skunda, vadovaudamasis vienu formaliu ir neitikinamu, teises teorijai prieštaraujanciu argumentu, jog prokuroro funkciju atlikimas negali buti vertinamas kaip šmeižikiška veikla, o teismo išvados – šmeižtu. Šis argumentas, pareiškejo teigimu, yra nepagristas, nes jis neteige, jog prokuroro atliekamos pareigos yra šmeižikiškos, o tvirtino, jog prokuroras savo pareigu atlikimo metu ivykde nusikaltima, iš anksto žinodamas, jog pareiškejas yra laisves kovu dalyvis ir politinis kalinys, apie tai teisme nutylejo, o apie ji paskleide viešai šmeižikiškas, politiškai, o ne teisiškai, motyvuotas žinias.
A.(E.) C. teigia, jog skunda nagrinejusi teiseja, atmesdama jo skunda, neatliko jokio tyrimo ir neatsižvelge i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo sprendima, kuriuo pareiškejas pripažintas laisves kovu dalyviu ir politiniu kaliniu, tuo neteisetai suvarže jo teise ginti pažeistas teises ir teisetus interesus teisme, trukde atlikti prašoma tyrima, pateikti teismui turimus svarius irodymus, patvirtinancius prieš ji padaryta nusikalstama veika.
Teismo posedyje A.(E.) C. atstovas praše pareiškejo skunda tenkinti.
Pareiškejo A.(E.) C. skundas del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties nepagristas, todel atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas.
Kaip matyti iš A.(E.) C. skundo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui turinio, pareiškejas praše pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Kauno apygardos prokuraturos prokuroro V. G. atžvilgiu, nes pastarasis, žinodamas, jog A.(E.) C. okupacijos metais buvo laisves kovu dalyvis ir už savo patriotine veikla buvo persekiojamas ir laikomas specialiose ikalinimo istaigose, užmaskuotose kaip psichiatrines ligonines, turedamas tiksla iskaudinti pareiškeja, sukelti jam stresa, pergyvenimus ir ilgalaiki emocini bei psichini diskomforta, 2009 m. lapkricio 19 d. ir vasario 5 d. Kauno miesto apylinkes teisme, o 2009 m gruodžio 16 d. Kauno apygardos teisme, teismo posedžiu metu, girdint ivairiems asmenims viešai paskleide apie ji šmeižikiškas, melagingas, tikroves neatitinkancias žinias, kad pareiškejas praeityje yra penkis kartus ivykdes nusikaltimus ir buvo gydomas psichiatrinese ligoninese, nes sirgo psichine liga, todel yra pavojingas visuomenei. Tuo prokuroras pažemino pareiškejo garbe ir oruma.
Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyta atsakomybe tam, kas paskleide apie kita žmogu tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo. Šmeižimas padaromas tik tiesiogine tycia: kaltininkas, paskleisdamas informacija, turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikroves, ir jas skleisdamas siekia paniekinti ar pažeminti asmeni, pakirsti pasitikejima juo.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogu. Ižeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus ivertinimas, žeminantis žmogu jo paties ar kitu žmoniu akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Ižeidimas yra padaromas taip pat tik tiesiogine tycia.
Skunda nagrinejantis teismas, susipažines su baudžiamosios bylos bei skundu nagrinejimo medžiaga, daro išvada, jog A.(E.) C. reikalavimas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. nepagristas, o apylinkes teismo priimta nutartis teiseta ir pagrista.
Kaip matyti iš 2009 m. lapkricio 19 d., 2009 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. vasario 5 d. teismo posedžiu, kuriuose buvo svarstomas klausimai del suemimo E. C. paskyrimo ir šios kardomosios priemones termino pratesimo, protokolu, prokuroras V. G., motyvuodamas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suemimo pagrindo buvima, be kitu aplinkybiu teismui nurode, jog E. C. praeityje penkis kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, taikant priverciamasias medicinos priemones, ir tris kartus teistas, teistumas neišnykes. Šis prokuroro aiškinimas yra pagristas byloje esanciu oficialiu dokumentu – išrašu iš Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro. Duomenu, kad minetame išraše išvardinti teismu sprendimai atleisti E. C. nuo baudžiamosios atsakomybes už padarytas veikas, paskiriant priverciamojo medicininio pobudžio priemones, butu panaikinti, byloje nera, pareiškejas ju taip pat nepateike. Taigi nebuvo ir nera jokio pagrindo konstatuoti, jog prokuroras V. G. tycia, siekdamas paniekinti ar pažeminti A.(E.) C. arba pakirsti pasitikejima juo, pateike apie pastaraji tikroves neatitinkancia informacija ar viešai tycia žodžiu pastaraji pažemino, nes V. G. pateike teismui objektyviais faktiniais bylos duomenimis pagrista informacija.
A.(E.) C. tvirtinimas, kad apylinkes teismas jam trukde pateikti svarius irodymus, patvirtinancius jo keliamu kaltinimu pagristuma, nepagristas. Skunda nagrinejanciam teismui išnagrinejus pateikta medžiaga, matyti, kad A.(E.)C. pats nepasinaudojo šia teise, nes minimu irodymu nepateike nei apylinkes teismui, nei skunda nagrinejant apeliacine tvarka, nors jo interesus teismo posedyje atstovavo advokatas.
Esant šioms aplinkybems, skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nuostata, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima, kai yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes, pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo A.(E.) C. pareiškima. Naikinti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2010 m. kovo 31 d. nutarima ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarti del pareiškejo skunde išdestytu argumentu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutare:
pareiškejo A.(E.) C. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.