Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2018 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019 m. kovo 12 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. 2019 m. lapkričio 11 d. apie 00.41 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. I. į veidą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant žemės - tuo padarė nukentėjusiajam A. I. kaukolės kairės pusės skliauto bei pamato lūžį, apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžį, kraujosruvą kaklo dešinėje, kraujosruvą dešiniame dilbyje, nubrozdinimą dešinio kelio srityje - tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. I. sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju O. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad būdamas neblaivus, su draugais buvo restorane (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Nukentėjęs pats pirmas pradėjo prieš jį skėričiuotis, provokavo. Tada Nukentėjusysis bandė jam spirti iš kojos, tuo metu jis atsitraukė ir nesusilaikęs sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį. Nukentėjusysis nukrito. Tą žmogų parnešė į kavinės patalpas, jis pats padėjo jam nuvalyti kraują, palydėjo jį iki stadiono ir išsiskirstė. Nuoširdžiai gailisi, kad taip padarė.

Motyvuojamoji dalis

2019 m. lapkričio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, (duomenys neskelbtini) restorano (duomenys neskelbtini) vadovė V. P. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 36-39);

2019 m. lapkričio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas E. V. atpažino O. K. kaip asmenį, kuris 2019 m. lapkričio 11 d. kavinėje (duomenys neskelbtini) konfliktavo su rusakalbiu vyru (1 t., b.l. 138-140);

2019 m. lapkričio 11 d. Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. 04.12 val. LSMUL Kauno klinikose nukentėjusiajam A. I. nustatytas 1,36 ‰ (prom.) girtumas (1 t., b.l. 85).

Įrodymų analizė ir kvalifikavimo motyvai

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas O. K. dėl sunkaus nukentėjusiojo A. I. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo kaltinamasis O. K. pilnai pripažino savo kaltę dėl sunkaus A. I. sveikatos sutrikdymo, jo kaltė taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, atpažinimų protokolais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtinta, kad be kitų sužalojimų, nukentėjusiajam konstatuotas kaukolės kaulų lūžis, kuris remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nėra esminių prieštaravimų dėl įvykių eigos ir aplinkybių, todėl nėra pagrindo netikėti nuosekliais tiek kaltinamojo, tiek ir liudytojų parodymais.

Kaltinamasis O. K. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį savo elgesio modelį ir tyčia sudavė stiprų smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko šis aukštielninkas parkrito ant grindinio ir patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, taigi, O. K. suprato, kad savo aktyviais smurtiniais veiksmais gali sukelti sunkias pasekmes ir to norėjo. Aukščiau šiame nuosprendyje aptarti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami O. K. kaltei pagrįsti.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

BK 135 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog pastumdamas ar suduodamas smūgį kitam žmogui į krūtinę, galvą ar kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005). Nors byloje nėra duomenų, kad O. K. nukentėjusiajam norėjo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau, ta aplinkybė, kad nors kaip ir nurodo, padėjo nukentėjusįjį atvesti į restorano patalpas ir nuvalė jam kraują, tačiau neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, matydamas, kad nukentėjusysis patyrė galvos traumą, rodo jo abejingumą pasekmėms.

Nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais sužalojimus, kurie padaromi, kaltininkas ne visuomet iš anksto numato ir suvokia labai tiksliai ir ne visuomet siekia sveikatos sutrikdymo, konkrečiai apibrėžto ir pagal pobūdį, ir pagal laipsnį. Dažnai jis padarinių nekonkretizuoja, neatmeta galimybės, kad jie gali būti įvairūs, ir leidžia atsirasti bet kuriam iš jų. Tokiais atvejais yra vadinamoji neapibrėžtoji tyčia, apimanti bet kuriuos iš galimų padarinių. Atsakomybė tokiais atvejais iškyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius, kurie specialisto išvadoje įvardijami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Būtent taip yra ir šiuo atveju, kai O. K., suduodamas A. I. stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį, nors suprato, kad gali kilti sunkios pasekmės, tačiau jų nekonkretizavo.

Tokie kaltinamojo O. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki dešimties metų sankcija.

Kaltinamojo O. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas), kuomet nukentėjusysis dar iki įvykio grasino, provokavo konfliktą ir paties įvykio metu bandė kaltinamajam įspirti. Kaltinamojo atsakomybę lengvina ir tai, kad jis savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (1 t., b.l. 107-108, 113-114) (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai, kad tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir dvi sunkinančias.

Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu už analogišką veiką paskirtos bausmės. Administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 57-58), tačiau galiojančių nuobaudų neturi. VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė (2 t., b.l. 53). Kaltinamasis šeimos neturi, dirba.

Be aukščiau nurodytų aplinkybių teismas, skirdamas bausmę O. K., atsižvelgia taip pat į tai, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas vieno smūgio pasekoje, kad nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų dėl sužalojimo neturi. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: kaltinamasis atlygino turtinę žalą ligonių kasoms, kritiškai vertina savo elgesį. Nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis individualizuojant skiriamą bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad BK 135 str. 1 dalies sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apibendrinant aukščiau nurodytus duomenis apie kaltinamojo asmenybę, matyti, kad nors kaltinamasis ir dirba, tačiau praeityje baustas administracine tvarka ir nors nuobaudos nėra galiojančios, tačiau baustumo faktas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę; nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tai yra, būdamas recidyvistu, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, O. K. nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto smurtinio elgesio, todėl nusikalstama veika, už kurią O. K. teisiamas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą parinkti vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis anksčiau teistam asmeniui, kuris vėl nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu yra vienintelė numatyta sankcijoje, atitinka teisingumo principą. Ankščiau už smurtinio nusikaltimo padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis jos atlikimo metu pakartotinai nusikalto. Taigi, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati, ir pakankama sulaikyti O. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, nustatant žemesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, tai yra 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskyrus bausmę, ji bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmių dalinio sudėjimo būdu, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant 2018 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmę, pridedant 2 mėnesius neatliktos laisvės apribojimo bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu sudaro 1 mėnesį laisvės atėmimo.

O. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su (duomenys neskelbtini) restorano „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašais ir kepurė - pakuotėje Nr. 1, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo pradžios nepareiškė, teismo procese nedalyvavo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2018 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio kaltinamojo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kompaktinį diską, ir kepurę, perduotus teismui voke kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.