Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir nuteistas:

pagal BK 243 straipsnį – areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir 50 MGL dydžio baudos pridedant dalį – 2 mėnesius šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuojama nuo faktinio D. Ž. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 8 d.,

– konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkanti pinigų sumą 503 Eur.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui R. B., nuspręsta palikti jam pačiam.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuapręsta paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Ž. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus ir būdamas supažindintas su Lietuvos Respublikos Probacijos tarnybos skyriaus sudarytu 2018 m. liepos 12 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus ir būdamas supažindintas su Lietuvos Respublikos Probacijos tarnybos skyriaus sudarytu 2019 m. vasario 7 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), – 2020 m. vasario 8 d., apie 22.11 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini) nustatyta 2,07 promilių girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. Ž. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, parinkdamas D. Ž. bausmių rūšis ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į jo padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybės pavojingumą. Nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), numatytą BK 243 straipsnyje ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis veikas padarė vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (t. y., žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta tapati baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus; būdamas supažindintas su šios poveikio priemonės vykdymo priežiūros planais) bei vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės alkoholio girtumas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad D. Ž. šių veikų padarymo metu jau buvo teistas net 4 kartus, todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad veikas padarė recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, kad už padarytas pavojingas ir uždraustas veikas D. Ž. skirtos bausmės nėra per griežtos ir (ar) neproporcingos nuteistojo padarytų veikų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl jas keisti pagrindo nėra.

9. Ankstesnė nuteistojo priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip jį charakterizuojanti medžiaga ir be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Juo labiau, kad D. Ž. jau anksčiau yra du kartus baustas už tokius pačius nusikaltimus (t. y., vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu. Tačiau nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl sutikti su jo teiginiais, kad yra pakankamai realios sąlygos ir aplinkybės skirti jam švelnesnę bausmę, pagrindo nėra.

10. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmių rūšių bei dydžio parinkimą. D. Ž. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Šias veikas jis padarė būdamas praeityje teistas net keturis kartus, taip pat esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenys patvirtina, kad naujas veikas nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (t. y., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu (2019 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjo) vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos). Be to, padarydamas baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kuriuos jis ir yra nuteistas šioje byloje, D. Ž. pažeidė vieną bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

12. Tai, kad naujas veikas nuteistasis padarė likus maždaug apie 7 mėnesiams iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, jo teisinės padėties nešvelnina. Ši aplinkybė būtent sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys visu jam taikytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebuvo pakankamai koreguojamas tinkama linkme, kad jis laikytųsi įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarytų. Tai, kad jis vėl nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai asmuo turi itin atidžiai vertinti savo veiksmus, siekdamas savo kryptingu elgesiu įrodyti, jog savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, leidžia pagrįstai manyti, jog jo nauji nusikaltimai buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų veikų pavojingumo ir jų pobūdžio.

13. BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nesunkų nusikaltimą, kurio sankcijoje numatytas maksimalus 1 metų griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmės dydis, buvo paskirta – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštas 30 parų.

14. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281 ¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą ir areštą. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei paskyrė BK 281 ¹ straipsnio 1 dalies, 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmes, susijusias su laisvės atėmimu. Vertinti šias bausmes kaip aiškiai per griežtas, nėra jokio pagrindo. Jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. Ž. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

17. Įvertinus nuteistojo D. Ž. asmenybę, jo padarytų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus, menkas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti D. Ž. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

18. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.