- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- e2-1575-241/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1333-265/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei A. K. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei A. K. individualiai įmonei bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 1 059,45 Eur. VĮ „Registrų centro“ ir Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis atsakovės vardu registruoto turto nėra, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota dešimt transporto priemonių – atsakovė nurodoma devynių transporto priemonių valdytoja, vienos transporto priemonės, kurios būsena išregistruota, savininkė. Atsakovė registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti ieškovo mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. A. K. individualioje įmonėje yra 26 apdraustieji. Kadangi atsakovė nesumokėjo skolos ieškovui, tai ji laikytina nemokia įmone.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo nota“.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovė ilgą laiką nemoka privalomųjų mokėjimų ieškovui, 2017 m. liepos 3 d. skolinga 503,82 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė neįvykdė teismo reikalavimo pateikti ĮBĮ numatytus duomenis apie įmonės mokumą/nemokumą bei kitą informaciją, padarė išvada, jog atsakovės finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė A. K. individuali įmonė prašo nutraukti bankroto bylą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neišsamiai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teismo procesinis sprendimas nepagrįstas.Atsakovė A. K. individuali įmonė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi.Įmonės veiklos vykdymą įrodantys dokumentai yra paruošti pateikti teismui.Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo atmesti atsakovės A. K. individualios įmonės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės A. K. individualios įmonės atskirąjį skundą pasirašė įmonės savininkas A. K., nors atskirasis skundas turi būti surašomas ir pasirašomas advokato arba įmonės darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių įmonės veiklos vykdymą, nenurodė jokių priežasčių dėl tokių dokumentų nepateikimo.Nors atsakovė nurodo, kad yra neskolinga ieškovui, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, teismui nepateikta.Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ilgą laiką nemoka privalomųjų mokėjimų ieškovui.Atsakovė A. K. individuali įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 194,80 Eur.Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia teismo nurodytų aplinkybių, sudariusių pagrindą konstatuoti faktinį atsakovės nemokumą.Nėra pagrindo nutraukti atsakovės bankroto bylą, nes neegzistuoja ĮBĮ nustatytos bankroto bylos nutraukimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantės nemokumo padarė remdamasis aplinkybe, kad apeliantė ilgą laiką nemoka privalomųjų mokėjimų ieškovui, taip pat tuo, jog apeliantė neįvykdė teismo reikalavimo pateikti ĮBĮ numatytus duomenis apie įmonės mokumą/nemokumą bei kitą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog įmonei keltina bankroto byla.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, neišsamiai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, nes įmonė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu. Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Visų pirma, pastebėtina, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuoto įmonės nemokumo fakto. Nustatant, ar yra pagrindas įmonę pripažinti nemokia, turi būti įvertinami ne vien finansinės atskaitomybės duomenys, bet nustatoma reali bendrovės finansinė padėtis. Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), tai ir nagrinėjamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka apeliantei.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. pranešimu A. K. individualios įmonės vadovas A. K. buvo įpareigotas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. A. K. individualios įmonės vadovas nurodytų duomenų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.Pagrindinis apeliantės atskirajame skunde nurodytas argumentas – tai, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu. Atsižvelgęs į šią apeliantės nurodytą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pareikalavo ieškovo pateikti informaciją, ar apeliantė vis dar yra skolinga ieškovui. Ieškovas teismui pateikė duomenis, kad 2017 m. liepos 12 d. duomenimis apeliantės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 537,57 Eur.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą aplinkybę, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis apeliantė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolinga nedidelę sumą – 194,80 Eur, taip pat atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog apeliantė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė šalims terminą pateikti papildomus įrodymus: apeliantei – įrodymus, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, o ieškovui – įrodymus apie apeliantės pradelstų įsipareigojimų ieškovui dydį, taip pat apie apeliantės einamųjų mokėjimų sumą. Apeliantė per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą įrodymų, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, nepateikė. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. duomenimis apeliantės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra ženkliai išaugusi ir sudaro 1 178,35 Eur sumą. Iš viešų draudėjų duomenų (sodra.lt) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. apeliantės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra nepakitusi. Pažymėtina, kad nors apeliantei išsiųsta apeliacinės instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis post.lt duomenimis jai nebuvo įteikta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei jos pačios nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) išsiųsti teismo procesiniai dokumentai laikytini įteiktais tinkamai (CPK 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 121 straipsnis).Iš viešų duomenų (vmi.lt) matyti, kad apeliantė turi mokestinę nepriemoką, kurios suma – 36,29 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantė neturi jokio nekilnojamojo turto, likvidžių transporto priemonių. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1301-460/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos taksi“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo iš A. K., kaip uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos taksi“ vadovo, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos taksi“ priteista 55 019,98 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 050 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė nepateikė visiškai jokių duomenų apie įmonės vykdomą ar ateityje planuojamą vykdyti veiklą, nors atskirajame skunde pažymėjo, jog įmonės veiklos vykdymą įrodantys dokumentai yra paruošti pateikti teismui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė siekia vykdyti veiklą, yra sudariusi atitinkamas sutartis dėl tam tikros veiklos vykdymo, apie realų tokių sutarčių vykdymą, gautiną pelną, kontrahentų galimybes atsiskaityti ir vykdyti prievoles pagal sutartis ir kt. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Juridinių asmenų registrui 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo pateikti pranešimai apie apeliantės licencijos (leidimo) galiojimo panaikinimą.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo bankroto bylos iškėlimo apeliantei pagrindo egzistavimą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.