- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- Iv-2359-629/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- Š. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito komitetui
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjo Š. S. atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Justinai Užumeckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito komitetui dėl sprendimo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2 abi lapo pusės), kurį vėliau patikslino (b. l. 134), kreipėsi į teismą, prašydamas:
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1-397 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-397) ir nutraukti tarnybos santykius teismo sprendimu;priteisti pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė, Savivaldybė) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. sausio 25 d. iki sprendimo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybės taryba 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-95 atleido jį iš Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigų, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu grąžino pareiškėją į šias pareigas. Pasak pareiškėjo, jo advokatas 2011 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą dėl minėto sprendimo skubaus vykdymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. priėmė nutartį, kuria tenkino pareiškėjo prašymą ir leido sprendimą vykdyti skubiai. Pasak pareiškėjo, minėtą nutartį jis gavo 2012 m. sausio 3 d., todėl tą pačią dieną elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, ar nebus kliūčių teismo sprendimo vykdymui, ir gavo atsakymą, kad gali atvykti į darbą. Atvykęs į darbą pareiškėjas buvo supažindintas su 2012 m. sausio 4 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą – pravaikštą, t. y. nebuvo darbe 2012 m. sausio 2–3 d., nors į pareigas buvo grąžintas nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Nurodė, kad 2012 m. sausio 25 d. Savivaldybės taryba priėmė Sprendimą Nr. 1-397, kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1-397, pareiškėjas pažymėjo, jog potvarkis, kuriuo jis buvo grąžintas į darbą, priimtas pažeidžiant teisės principus, nes jame nurodyta, kad pareiškėjas grąžinamas į darbą nuo 2011 m. gruodžio 30 d., tačiau atsakovė sąmoningai neinformavo pareiškėjo apie tokį sprendimą, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog gavęs teismo nutartį, iškart, tą pačią dieną, kreipėsi į atsakovę ir jau kitą dieną atvyko į darbą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto meras spaudoje išsakė poziciją, kad Savivaldybė tikrai pasinaudos teise ir sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą apskųs, todėl pareiškėjas pirmiausiai kreipėsi į Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, o gavęs atsakymą, kitą dieną atvyko į darbą.
Pasak pareiškėjo, komisija nevertino, ar pareiškėjo neva padarytas nusižengimas tikrai yra šiurkštus, nevertino jo padarymo objektyvių aplinkybių, o turėdama išankstinę nuostatą vykdė mero pageidavimą kuo greičiau atleisti pareiškėją iš pareigų. Atkreipė dėmesį, jog tokia išankstinė nuostata komisijos pirmininko buvo išsakyta viešoje spaudoje dar prieš komisijos išvados surašymo datą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime (b. l. 21–33) į pareiškėjo skundą, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės nuomone, pareiškėjo skunde nėra pateikta savarankiškų ir teisiškai reikšmingų argumentų, kurie pagrįstų skundžiamo akto galimą neteisėtumą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 d. 4. d. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o to paties straipsnio 6 d. 6 p. nustatyta, jog šiurkščiu pažeidimu laikoma nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties. Pažymėjo, kad tarp šalių nesant ginčo, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 2 ir 3 d. visą darbo dieną nebuvo darbe, spręstina tik dėl pareiškėjo skundo aplinkybių, tariamai pateisinančių tokį jo elgesį.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, subjektyvus teismo priimtos skubiai vykdytinos nutarties vykdymo tvarkos suvokimas vertintinas kaip aplaidus ir nepateisinamas pareiškėjo pareigų, į kurias pareiškėjas grąžintas 2011 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu ir 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi, ignoravimas. Savivaldybės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, taip pat į pareiškėjo asmenybę, iki tol eitas aukštas valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėjui šiuo atveju taikytini aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo, nepriekaištingo pareigų vykdymo standartai. Atsakovės teigimu, nepateisinama priežastimi nebūti darbo vietoje laikytini pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi leido skubiai vykdyti to paties teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Aplinkybę, kad Š. S. žinojo apie 2011 gruodžio 29 d. teismo nutartį, anot atsakovės, patvirtina paties pareiškėjo komentarai, išplatinti viešoje erdvėje, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. teismo sprendimai dėl grąžinimo į darbą yra vykdomi skubiai, t. y. nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atkreipė dėmesį, kad leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į pareigas, teismas sprendė ne ex officio, bet Š. S. prašymu, taigi teiginiai, kad apie paties prašymu reikalaujamą priimti teismo nutartį sužinojo tik gavęs ją paštu 2012 m. sausio 3 d., yra nepagrįsti.
Anot atsakovės, nepateisinama priežastimi nebūti darbo vietoje laikytina ir ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nes tai nepateisina pareiškėjo pasyvių veiksmų laukti nutarties gavimo iš teismo paštu, pasirinkti tokį šios nutarties vykdymo būdą, kuomet, net ir gavus nutartį 2012 m. sausio 3 d., į darbą grįžtama ne tą pačią dieną, bet kitą darbo dieną.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad nepateisinama priežastimi nebūti darbo vietoje laikytinas ir pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus savivaldybės meras neinformavo pareiškėjo apie 2012 m. sausio 2 d. Savivaldybės mero potvarkį, kuriuo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba įpareigota informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos apie valstybinio socialinio draudimo ir tarnybos santykių su Š. S. tęstinumą nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja informuoti ar supažindinti su priimtu aktu tų asmenų, kuriems toks aktas nėra skirtas, todėl Š. S. teiginiai apie privalomą jo supažindinimą su minėtu mero potvarkiu yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad 2012 m. sausio 2 d. mero potvarkis priimtas atgaline data, nes šiuo potvarkiu nėra priimama jokių sprendimų dėl Š. S. grąžinimo į pareigas. Atsakovės teigimu, pareiškėjas grąžintas į pareigas ne mero potvarkiu, o teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ir 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi. Pasak atsakovės, skubiai vykdytini teismo sprendimai, kuriais darbuotojas grąžinamas į eitas pareigas, nereikalauja iš darbdavio jokių vykdymo veiksmų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 299 str. 1 d. 2 p.). Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas neabejotinai žinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neprivalo priimti jokių aktų ar sprendimų dėl jo grąžinimo į pareigas, nes 2012 m. sausio 3 d. elektoriniame laiške pareiškėjas nurodė, kad ketina vykdyti teismo sprendimą ir atvykti į darbą sausio 4 d., t. y. laiške nėra nurodoma, kad pareiškėjas atvyks į darbą tik tuomet, kai atsakovė priims atitinamus aktus dėl jo grąžinimo į pareigas.
Atsakovės teigimu, pareiškėjas 2012 m. sausio 2 ir 3 d. visą darbo dieną nebūdamas tarnyboje (darbe), sutrikdė Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo 7.1 p., Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 8, 9 p., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 3.3 9.3 p., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 d., VTĮ 15 d. 1, 4, 5 p., 29 str. 6 d. 6 p.
Pažymėjo, kad Savivaldybės taryba, sprendimą (balsų dauguma) skirti Š. S. nuobaudą įvertino tinkamai ir išsamiai bei atsižvelgė į pareiškėjo teiktus paaiškinimus. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo panaikinti visą skundžiamą sprendimą, nors motyvų ir argumentų dėl sprendimo 2 p. neteisėtumo nepateikia. Atkreipė dėmesį, kad tik Sprendimo Nr. 1-397 1 p. nurodyta atleisti pareiškėją iš pareigų, o minėto sprendimo 2 p. nėra tiesiogiai susijęs su nuobaudos paskyrimu pareiškėjui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 99–103) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pasak Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 str. 1 d. nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar neįsiteisėjus, skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-3476-815/2011 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 1-3476-815/2011 dalies dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas skubaus vykdymo buvo privaloma ir turėjo būti skubiai vykdoma tiek pareiškėjo, tiek ir jį į pareigas priėmusio asmens. Pareiškėjas nei 2011 m. gruodžio 30 d., nei 2012 m. sausio 2–3 d. į darbą neatvyko, pareigų nevykdė. Preziumuotina, kad Š. S. apie teismo sprendimą grąžinti jį Savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir įpareigojimą šį sprendimą vykdyti skubiai žinojo ir tai 2011 m. gruodžio 29 d. 14 val. 32 min. patvirtino viešojoje erdvėje (interneto portale „Delfi.lt“). Pažymėjo, kad pareiškėjas vykdo arba inicijuoja greitesnį tik tokių sprendimų vykdymą, kurie jam yra naudingesni. Nesutiko ir su pareiškėjo prašymu panaikinti sprendimą Nr. 1-397 visa apimtimi.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 136, 137).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 1-397 teisėtumo ir pagrįstumo bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmokėjimo.
Byloje nustatyta, kad Savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“ 1 p. pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų 2011 m. birželio 28 d., tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3476-815/2012 minėto įsakymo 1 p. panaikino ir grąžino pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas (b. l. 147–171).
2011 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą, kuriame būtų nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į darbą vykdyti skubiai (b. l. 141).
VAAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi leido skubiai vykdyti 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas (b. l. 145–146).
Savivaldybės meras 2012 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 23-1, atsižvelgdamas į minėtą teismo nutartį, įpareigojo Savivaldybės kontrolės ir audito komitetą informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos apie valstybinio socialinio draudimo ir teisinių tarnybos santykių su pareiškėju tęstinumą nuo 2011 m. gruodžio 30 d. (b. l. 7, 38).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį pareiškėjas gavo 2012 m. sausio 3 d. (b. l. 8–9, 46–47). Tą pačią dieną pareiškėjas elektroniniu laišku kreipėsi į Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, informuodamas, kad vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 sprendimą bei 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį atvyks į darbą ir pradės dirbti nuo 2012 m. sausio 4 d., bei klausė, ar Savivaldybė ketina gražiuoju vykdyti teismo sprendimą, ar pareiškėjo sugrįžimui nebus kliūčių (b. l. 48, 49). Pareiškėjui buvo atsakyta, kad kliūčių nėra (b. l. 50). 2012 m. sausio 3 d. pareiškėjas taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto administracinėje byloje Nr. I-3476-815/2011 išdavimo (b. l. 140).
2012 m. sausio 4 d. pareiškėjui grįžus į darbą, jis buvo supažindintas su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-1(3.4.53-PD3) (b. l. 5–6, 41–42), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. 2012 m. sausio 2–3 d. tarnybos (darbo) metu visą darbo dieną nebuvo tarnyboje (darbe). Pareiškėjas komisijai, tiriančiai jo galimo tarnybinio nusižengimo atvejį, pateiktame paaiškinime nurodė, kad VAAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį gavo 2012 m. sausio 3 d. ir kitą dieną pasirodė darbe, pažymėjo, kad nebuvo informuotas, jog yra grąžinamas į darbą nuo 2011 m. gruodžio 30 d. (b. l. 14–14, 43–45).
2012 m. sausio 16 d. komisija, tyrusi pareiškėjo galiami padarytą tarnybinį nusižengimą, išvadoje Nr. A27-9(3.4353-PD3) (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė teikti Savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo pareiškėjui (b. l. 51–60).
Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1, 2 d., 3 d. 4 p., 4, 5 d., 6 d. 6 p., 30 str. 5 d., 44 str. 1 d. 18 p. ir atsižvelgdama į Išvadą, 2012 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 1-397 1 p. paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – už VTĮ 29 str. 6 d. 6 p. nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą – nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties (b. l. 4, 36).
Pažymėtina, kad pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. VTĮ 28 str. nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 str. 12 d. apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.
VTĮ 29 str. 4 d. reglamentuota, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. To paties straipsnio 6 d. 6 p. nustatyta, jog šiurkščiu pažeidimu laikoma nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, A62–200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.
Nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-3476-815/2011 dalis, kuria nuspręsta Š. S. grąžinti į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas, turi būti vykdoma skubiai, Š. S. kitą dieną po 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties priėmimo, t. y. 2012 m. gruodžio 29 d. turėjo eiti Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas, būti tarnyboje (darbe) ir, kaip Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius, privalėjo dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2012 m. sausio 2 d. surengtame rytiniame pasitarime, tačiau jame nedalyvavo. Nurodoma, kad 2012 m. sausio 2 d. ir 2012 m. sausio 3 d. pareiškėjo darbo metu darbo vietoje nebuvo visą darbo dieną. Išanalizavus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas objektyvių priežasčių, pateisinančių jo nebuvimą darbe nurodytomis dienomis, nepateikė ir žinodamas apie pareigą atvykti į tarnybą (darbą) Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje to tyčia nepadarė 2 darbo dienas iš eilės. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad Š. S. 2 darbo dienas nevykdė jam tiesiogiai priskirtų Savivaldybės kontrolieriaus pareigų, todėl buvo sutrikdytas ir apsunkintas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbas, ir tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo 7.1 p., Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 8, 9 p., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 3.3 9.3 p., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 d., VTĮ 15 d. 1, 4, 5 p., 29 str. 6 d. 6 p. (b. l. 51–60).
Kaip matyti iš 2012 m. sausio 2 d. Savivaldybės mero potvarkio Nr. 23-1 (b. l. 7, 38), atsakovė pareiškėją į darbą sugrąžino nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas nebuvo tarnyboje (darbe) 2012 m. sausio 2–3 d., todėl, teismo nuomone, esminė aplinkybė, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą šiuo atveju, yra pareiškėjo kaltės buvimas ar nebuvimas.
Kaip minėta, pareiškėjas į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas grąžintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu. Pagal CPK 282 str. 2 d. 6 p. sprendimus dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą teismas nukreipia vykdyti skubiai. To paties straipsnio 1 d. įtvirtinta, jog skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 283 str. 3 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai yra šio kodekso 282 str. 2 d. ir šio straipsnio 1 d. numatyti pagrindai, bet skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.
Kadangi, kaip nustatyta, VAAT 2011 m. gruodžio 27 d. sprendime skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas, pareiškėjo advokatas dėl sprendimo dalies grąžinti pareiškėją į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas skubaus vykdymo 2011 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą (b. l. 141). Kaip ir nurodyta CPK 283 str. 3 d., teismas šį klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, priimdamas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį (b. l. 145–146).
Pagal CPK 153 str. 2 d. vykstant rašytiniam procesui, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio kodekso 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. CPK 133 str. 3 d. pažymėta, kad tai atvejais, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio kodekso numatytais atvejais.
VAAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, vadovaujantis aukščiau minėtomis CPK nuostatomis, buvo priimta rašytinio proceso tvarka nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų bei jų apie teismo posėdį neinformavus. Apie minėtą nutartį pareiškėjas sužinojo 2012 m. sausio 3 d. (b. l. 8–9, 46–47) ir tą pačią dieną kreipėsi tiek į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (b. l. 140), tiek ir į Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, pranešdamas, jog kitą dieną atvyks į darbą (b. l. 48, 49).
Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai galėjo manyti, jog į darbą turi atvykti nuo 2012 m. sausio 4 d., t. y. kitą dieną po to, kai sužinojo apie VAAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Kaip matyti, pareiškėjas, gavęs VAAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį tik 2012 m. sausio 3 d., neturėjo jokios informacijos, jog atsakovė nusprendė VAAT 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį vykdyti nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Kaip nustatyta, VAAT 2011 m. gruodžio 27 d. sprendime skubaus vykdymo klausimas išspręstas nebuvo, todėl šiam sprendimui dar esant neįsiteisėjusiam, neturint nutarties dėl leidimo sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į darbą vykdyti skubiai ir esant viešai išreikštai pozicijai, jog atsakovė pareiškėjo į darbą grąžinti nežada (b. l. 62–63), teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Priešingai, pareiškėjo veiksmai liudija, kad jis ėmėsi visų priemonių, kad kuo greičiau sugrįžtų į savo buvusias pareigas.
Teismo vertinimu, pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo neįrodyta, o tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų – pareiškėjui buvo paskirta atsakovei nevisapusiškai įvertinus visas tarnybinei atsakomybei pagrįsti reikšmingas aplinkybes, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas nesant tam pagrindo – nenustačius vieno iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimo Nr. 1-397 1 p., kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – už VTĮ 29 str. 6 d. 6 p. nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą – nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė panaikinti visą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1-397, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė savo atsiliepime, šiuo atveju Sprendimo Nr. 1-397 2 p. pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukėlė. Pareiškėjas savo skunde nurodo argumentus tik dėl šio sprendimo 1 p. neteisėtumo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimo Nr. 1-397 2 p., kuriuo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyresnioji patarėja J. L. nuo 2012 m. sausio 26 d. laikinai, iki kol konkurso būdu bus paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius, buvo perkelta į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas, ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl, vadovaujantis VTĮ 5 str., taikytinas DK 297 str.
DK 297 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šio straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad esant nagrinėjamai situacijai, objektyviai nebegalimas pareiškėjo grąžinimas į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl gali būti taikoma DK 297 str. 4 d., kurioje įtvirtintas alternatyvus pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdas.
Tokiu atveju pripažįstama, jog pareiškėjas Š. S. iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų teismo sprendimu yra atleistas nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos bei daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos yra pagrįstas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo atleistas iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų 2012 m. sausio 25 d. (b. l. 4, 36). Pažymoje Nr. R-07-264 nurodyta, kad pareiškėjo vidutinis darbo dienos užmokestis – 201,45 Lt (b. l. 139). Kaip matyti iš šios pažymos, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas pagal balandžio, gegužės, birželio mėnesiais pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį.
Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 6.1. p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1–3.4 p., ir mėnesines premijas. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Aprašo 6.2. p. nustatyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas Aprašo nuostatas, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas būtent pagal balandžio, gegužės, birželio mėnesiais pareiškėjui apskaičiuotą darbo užmokestį, kadangi tai yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, kada pareiškėjas dirbo dar prieš pirmą kartą jį neteisėtai atleidžiant iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų.
Remiantis Aprašo 8 p., pareiškėjui priklausantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojamas dauginant jo vidutinį darbo dienos darbo užmokestį (201,45 Lt) iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A1-535 2.1.1. p., 2012 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 21 darbo diena. Taigi pareiškėjui priklauso vidutinis darbo užmokestis už 156 darbo dienas (nuo neteisėto atleidimo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos), t. y. 31 426,20 Lt (201,45 x 156, neatskaičius mokesčių), taip pat po 201,45 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Išlaidų atlyginimą detaliau reglamentuoja CPK 98 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas Anatolijus Novikovas pareiškėjo interesus atstovavo 2012 m. sausio 31 d. atstovavimo sutarties pagrindu (b. l. 3). Pareiškėjas advokatui Anatolijui Novikovui už administracinę bylą dėl Sprendimo Nr. 1-397 panaikinimo 2012 m. kovo 7 d. sumokėjo 1000 Lt (b. l. 92).
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 str., 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir šių išlaidų detalų paskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 str. 1 d.). Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas teismas neturi pagrindo jas priteisti.
Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos nėra tinkamai detalizuotos, t. y. nenurodyta, kokios sumos sumokėtos už konkrečius veiksmus (atskirai už dokumento surašymą, atstovavimą teisme), todėl pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų nėra sprendžiamas. ABTĮ 45 str. 1 ir 2 d., be kita ko, nustato, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškinama, kad prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, su tinkamu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, jis turi teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti pareiškėjo Š. S. atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 1-397 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S.“ 1 p.
Laikyti, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų teismo sprendimu.
Priteisti pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės 31 426,20 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis litus ir dvidešimt centų) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat po 201,45 Lt (du šimtus vieną litą ir keturiasdešimt penkis centus) už kiekvieną darbo dieną nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitoje dalyje pareiškėjo Š. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.