Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-17-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
II-17-992/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04949-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Nukentėjusysis
A. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-17-992/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04949-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 14.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant L. S.,dalyvaujant skundą padavusiam S. V.,nukentėjusiajai A. S., jos atstovei advokato padėjėjai I. Š.,vertėjaujant Evelinai Narbut,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. (S. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-1455-2019 (ROIK: 19106937832) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos L. L. 2019 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-1455-2019 (ROIK 19106937832) S. V. skirta administracinė nuobauda dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 9 dalyje, padarymo. Nutarime buvo konstatuota, kad S. V. priklausantis šuo A. S. terjeras nepririštas ir be antsnukio užpuolė ir įkando A. S. dviem šunims, kurie buvo pririšti pavadėliais. Tokiu būdu nesilaikyta Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 5.4. punkto reikalavimų.

S. V. (toliau ir – pareiškėjas) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą nurodydamas, jog 2019 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas iškraipant įvykio aplinkybes ir nepilnai atitinka faktines aplinkybes, t. y. jo (S. V.) šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu; įvykis, kai šunys susipjovė, atsitiko ne prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio miškelio; jo (S. V.) šuo nukentėjo nuo dviejų šunų, jam padaryta žala – 84,80 eurų; A. S. buvo nubausta ANK 346 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes vedžiojo palaidus šunis. Atsižvelgus į tai, jog surašytas protokolas neatitinka faktinių aplinkybių, prašoma panaikinti Institucijos 2019 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-1455-2019 (ROIK 19106937832).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. V. palaikė savo skundą. Pažymėjo, kad A. S. nurodo neteisingus faktus. Neteisingai nustatyta nusižengimo vieta. Jų šuo neagresyvus, dalyvauja varžybose. 2018 m. užėmė pirmą vietą šunų šokiuose, šuo varžybose vaikšto be antsnukio ar pavadžio. Šuo turi kilmės dokumentus, čipą. Lapkričio 11 d., 8.30 val., su žmona ėjo keliu (duomenys neskelbtini) ežero. Matė, kad aikštės vidury žaidžia du šunys ir jų šeimininkė, tačiau į žaidžiančius šunis nekreipė dėmesio, šunys bėgiojo be pavadėlio, jie neturėjo antkaklių. Mažas šuniukas pradėjo ant jų loti. A. nestebėjo savo šunų, o žaidė telefonu. Kai šuo sulojo ant jų (ne ant šuns) ir šuniukas pradėjo bėgti, tik tada A. atkreipė dėmesį į savo šunį. Atstumas buvo 50 m, šuo atbėgęs prie jų pamatė, kad jie su šunimi. Jų šuo sulojo ant mažo šuniuko ir jis nubėgo atgal. Iš šono pribėgo kitas šuo - kieminis, didesnis, masyvesnis ir aukštesnis, kuris parvertė jų šunį, įkando kelis kartus į kojas ir šunys pradėjo kovoti. Jis savo šunį bandė atsitempti su pavadėliu, bet to padaryti nepavyko. Savo šunį atitraukė paėmęs už antkaklio. Jo šuo buvo be antsnukio, tačiau su ilgu, 5 m, pavadėliu, kuris buvo paleistas. Kai atplėšė savo šunį, A. S. šuo pradėjo staugti ir pabėgo. Kai pribėgo pati A. S., šunys buvo nurimę, kadangi jie [S. V.] savo šunį nutraukė. A. S. negalėjo sulaikyti savo šuns, kadangi šis buvo be pavadžio ir antkaklio. Mažo šuniuko nematė, jis kovoje nedalyvavo. A. S. pradėjo rėkti, kodėl šuo be antsnukio, jiems grasinti, pasakė, kad kvies policiją. Jis sutiko, kad būtų iškviesti policijos pareigūnai. Šiuo įvykiu jam buvo padarytas didesnis nuostolis. Po įvykio šuo dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas veterinarų. Jo šuniui buvo sudraskyta, prakąsta lūpa, apkandžiotos letenos. Sužalojimų ir kraujo ant A. S. šuns nematė. Pareiškėjas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. L. teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo S. V. skundu nesutinka ir mano, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, nutarimas Nr. 18-ANR_N-1455-2019 (ROIK: 19106937832) byloje priimtas teisėtai bei pagrįstai (b. l. 6).

A. S. pateiktas išrašas iš ligos istorijos patvirtina, kad dėl šuniui padarytų sužalojimų A. S. 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į veterinarijos gydytoją (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2019 m. spalio 21 d. nutarimu A. S. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 23).

Skundą nagrinėjant teisme nukentėjusioji A. S. paaiškino, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ryte ji su šunimis išėjo pasivaikščioti. Jos šunys yra mišrūnai, šunys yra čip‘uoti, nedresuoti, paklusnūs, neagresyvūs. Vienas šuo sveria apie 17 kg, kitas apie 22 kg. Šunys buvo pririšti pavadėliais. Tolumoje ji pamatė S. V., kurio šuo buvo nepririštas. Ji sustojo manydama, kad S. V. supras ir pririš savo šunį. S. V. šuo priėjo, pauostė mažą šuniuką ir jį užpuolė. Jai paleidus šunis, kad šie pabėgtų, šunys pradėjo peštis. S. V. tuo metu nieko nedarė. Pešdamiesi šunys lakstė po visą lauką, ji bandė juos atskirti. Mažas šuo ir S. V. šuo besipešdami susipynė į kamuolį, po to jie kažkaip atsiskyrė. Ji pradėjo rėkti, kad puolamas jos šuo, tačiau S. V. nieko nedarė. Tuo metu S. V. šuo griebė jos didesniam šuniui už kaklo ir pradėjo jį purtyti. Maždaug po 5 min. V. atitraukė savo šunį už antkaklio, o jos šuo pabėgo. S. V. savo šunį prisirišo už pavadėlio ir nuėjo. Paskui šunį vėl paleido. Paskambinus mamai ji paaiškino, kad buvo užpulti jos šunys. Mama liepė kviesti policiją, ką ji ir padarė. Būdama streso būsenos nusekė paskui V., nenorėjo, kad šie pasišalintų ir liktų neatsakę už savo veiksmus. Į (duomenys neskelbtini) gatvę atvykusiems policijos pareigūnams tiek ji, tiek S. V. pateikė paaiškinimus. Po įvykio mama vieną šunį aptiko laiptinėje, šuo buvo kruvinas, antrą rado lauke. Šunų pavadėliai buvo išmėtyti. Mažas šuo buvo sužalotas krūtinės srityje, dideliam šuniui sužalota ausis, buvo įkandimas į sprandą. Kadangi neturėjo pinigų, mažą šuniuką į veterinarijos gydyklą pristatė vėliau. Veterinarinėje gydykloje jam buvo taikoma narkozė, ištrauktas iš krūtinės skystis, kadangi žaizda buvo pradėjusi pūliuoti. Buvo išrašyti vaistai. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Šalies argumentai

L. M. V. paaiškino, kad ryte, apie 8.30 val., išvedus šunį pamatė einančią merginą su dviem šunimis. Mažesnis šuo pradėjo loti. Jų šuo prigulė. Jų šuniui užlojus, mažesnis šuo pabėgo, vėliau pribėgo didesnis šuo ir šunys susipešė. Kas puolė pirmas, neprisimena. Kraujo ji nematė. Ar buvo kontaktas su mažesniu šuniuku, neprisimena. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jų vedžiojamas šuo buvo be antsnukio, su pavadėliu, kuris rišamas per pilvą, iš viršaus buvo kilpa, per kurią galima sugriebti šunį. Pavadėlio ilgis buvo apie 5-6 metrai. Pešantis šunims jų šuo visą laiką buvo su pavadėliu. Pešantis šunims A. S. visą laiką rėkė. Šunis išskyrė jos (M. V.) vyras sugriebęs už antkaklio kilpos. Viskas įvyko labai gretai. Ji pati labai išsigando. A. S. šunys pabėgo. Po įvykio ji pamatė, kad šuniui padaryti apibrozdinimai. Nepastebėjo, kad A. S. šunys būtų su pavadėliu ar antkakliu. Atitraukus savo šunį jie su vyru nuėjo, o A. S. ėjo šalia jų ir kalbėjo telefonu. A. S. iškvietė policijos pareigūnus. Vakare grįžęs žentas pastebėjo, kad šuo blogai jaučiasi, kadangi tai jo šuo, šunį nuvežė į veterinarijos kliniką. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nagrinėjant skundą teisme liudytoja G. S. paaiškino, kad ji gyvena su dukra ir augina du šunis. Įvykio dieną dukra išvedė šunis pasivaikščioti. Šunys yra mišrūnai, tą dieną išvedė juos su antkakliais. Dukrai ilgai negrįžtant paskambino jai telefonu pasiteirauti, kur ši yra, dukra pranešė, kad ją puola šunys. Ji paskambino policijos pareigūnams ir davė jiems dukters telefono numerį. Vėliau išgirdo lojančius šunis. Atidariusi buto duris vieną šunį pamatė šalia durų, kuris buvo silpnas ir iš karto atsigulė. Šuns šonas buvo rožinis. Trečiame aukšte rado ir kitą šunį, kuris buvo kruvinas ir negalėjo paeiti, šį šunį ji parsinešė namo. Vėliau lauke ji rado ir šunų antkaklius, kurie nebuvo sugadinti. Didesniam šuniui buvo sužalotas šonas, kraujavo iš dešinės pusės. Pagal žaizdas ji suprato, kad tai buvo kito šuns įkandimas. Mažajam tarp priekinių kojų, krūtinės srityje, buvo didelė žaizda. Dėl sužalojimų ji kreipėsi į veterinarą, jam parodė abu šunis, buvo išrašyti vaistai. Mažesniajam šuniui buvo taikyta narkozė. Veterinarui ji sumokėjo 40 eurų. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 346 straipsnio 9 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.4 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Iš byloje pateikto skundo turinio bei skundo nagrinėjimo metu teismų duotų S. V. paaiškinimų seka, kad jis neneigia 2019 m. spalio 25 d. nutarime nurodytos aplinkybės, kad jo vedžiojamas A. S. terjero veislės šuo buvo be antsnukio. S. V. iš esmės ginčija nutarime nurodytą nusižengimo padarymo vietą bei aplinkybę, jog jo vedžiojamas šuo buvo be pavadėlio ir užpuolė A. S. šunis. Pareiškėjo teigimu, šią situacijos sukėlė A. S. kalti veiksmai, t. y., tai, kad ji netinkamai laikė savo du šunis, o jo šuo gynėsi nuo A. S. šunų.

Teismas skundą nagrinėja tik S. V. atžvilgiu 2019 m. spalio 25 d. priimto nutarimo Nr. 18-ANR_N-1455-2019 (ROIK: 19106937832) ribose. Nagrinėdamas skundą dėl S. V. atžvilgiu priimto nutarimo teismas negali užeiti už skundo nagrinėjimo ribų ir pasisakyti dėl A. S. kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Iš S. V. paaiškinimo bei byloje pateiktų šuns medicininių dokumentų, matyti, kad S. V. įvykio dieną vedžiotas šuo, už kurį tuo metu jis buvo atsakingas, yra veislinis - A. S. terjerų veislės. P. V. maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintą Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, A. S. terjeras priskiriamas pavojingų šunų veislei.

Pavojingų šunų laikymo tvarka papildomai reglamentuota ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Bl-290 patvirtinto Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad pavojingų ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys arba jų prižiūrimi pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gerovei ir sveikatai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei. Aprašo 31 punkte numatyta, kad viešosiose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Iš pareiškėjo S. V. bei A. S. parodymų seka, kad šuo buvo vedžiojamas ir įvykis įvyko ne Institucijos nutarime nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, o (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau šis apsirikimas nėra esminis sprendžiant S. V. kaltės klausimą. Vertinant tiek S. V. bei A. S. paaiškinimus, Institucijos priimtas nutarimas dalyje dėl nusižengimo padarymo vietos tikslintinas, nurodant nusižengimo padarymo vietą – (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje.

Iš teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos, spręstina, kad objektyviais duomenimis šioje byloje nebuvo patvirtinta ir faktinė aplinkybė, kad būtent S. V. šuo užpuolė du A. S. šunis. Tiek S. V., tiek kartu buvusi jo sutuoktinė kategoriškai tvirtino, kad būtent A. S. šunys pribėgo prie jų šuns, o tiesioginio jų šuns kontakto (pjautynių, kandimo, apsidraskymo ir pan.) su mažesniuoju A. S. šunimi apskritai nebuvo. Šią aplinkybę nurodė tik pati A. S., o liudytoja G. S. įvykio tiesiogiai nematė, matė tik sužalotą ir mažesnįjį šunį, tvarkė jo žaizdas. Iš S. V., M. V., A. S. ir G. S. parodymų matyti, kad įvykis (šunų pjautynės) įvyko apie 8.30 val., o mažąjį šunį G. S. aptiko namo laiptinėje apie 10 - 10.30 val. ryto, per tą laiką nei S. V., nei M. V., nei pati A. S. jos (A. S.) šunų nematė, todėl lieka nepaneigta, kad be priežiūros dvi valandas miesto teritorijoje lankstantis nepririštas A. S. mažesnysis šuo galėjo susižaloti ir kitur (pavyzdžiui, susipjauti su kitais šunimis). Duomenų, galinčių patvirtinti arba paneigti aptariamas faktines aplinkybes nėra, kadangi nėra jokių kitų įvykio liudytojų, todėl nepašalintas abejones teismas vertina pareiškėjo naudai ir šalina iš jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, kad būtent jo šuo užpuolė A. S. du šunis ir iš teisme nustatytų aplinkybių formuluoja kaltinimą, kad S. V. be antsnukio vedžiotas šuo susipjovė su A. S. šunimi.

Kaip ir minėta anksčiau, tiek tyrimo metu, tiek ir skundą nagrinėjant teisme, S. V. neneigė aplinkybės, kad jo vedžiojamas A. S. terjeras buvo be antsnukio, tačiau kategoriškai tvirtino, jog šunį vedžiojo pririštą prie pavadėlio. Pagal nustatytas faktines aplinkybes aišku, kad jo šuo buvo vedžiojamas viešojoje vietoje, į kurią laisvai be jokio papildomo specialaus leidimo gali papulti kiti asmenys. Teismų praktikoje viešoji vieta apibrėžiama kaip erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems. Aprašo 31 punktas įpareigoja asmenis, viešosiose vietose vedžiojančius pavojingų veislių šunis, šiuos šunis vedžioti su antsnukiais ir laikant už pavadėlio. Be to, Taisyklių 5.4 punktas įpareigoją šunų savininkus imtis visų saugumo priemonių užtikrinant, kad gyvūnas nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos kitiems gyvūnams bei asmenims. Nagrinėjamu atveju, faktas, kad pavojingos veislės šuo buvo vedžiojamas be antsnukio patvirtina, kad už šunį atsakingas asmuo nesiėmė visų būtinų priemonių siekdamas apsaugoti kitų asmenų ir gyvūnų gerovės.

Institucijos priimtame nutarime konstatuota, kad S. V. šunį vedžiojo be pavadėlio. Šią aplinkybę pareiškėjas kategoriškai neigė tiek teismui pateiktame skunde, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. S. V. nurodytą aplinkybę, kad šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu patvirtino teisme apklausta liudytoja M. V.. Ši liudytoja parodymus davė būdama prisiekusi dėl melagingų parodymų davimo, dėl ko teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti jos parodymais. Nors A. S. teigė, kad S. V. šunį vedžiojo be pavadėlio, tačiau iš S. V. bei liudytojos M. V. nuoseklių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad S. V. šunį vedžiojo su pavadėliu, kuris buvo apie 5 metrų ilgio ir paleistas laisvai, t. y. visu ilgiu. Vertinant šias pareiškėjo bei liudytojos nurodytas neatmetama galimybė, jog A. S. iš tolesnio atstumo, o vėliau dėl susidariusios situacijos būdama streso būsenos, objektyviai šio pavadėlio galėjo ir nepastebėti, o į bylą jos pateiktoje prastos kokybės S. ir M. V. nuotraukoje pavadėlio nei buvimas, nei nebuvimas nėra aiškiai matomas. Atsižvelgiant į tai, kad S. V. nurodyta aplinkybė, jog jis šunį vedžiojo su pavadėliu, nebuvo paneigta kita bylos medžiaga, konstatuotina, jog S. V. A. S. terjerą vedžiojo su pavadėliu, todėl iš kaltinimo šalintina, kad S. V. šunį vedžiojo be pavadėlio.

Teismo nustatyta aplinkybė, kad A. S. terjeras buvo vedžiojamas su pavadėliu, neeliminuoja S. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju atsiradę padariniai – kilusios šunų pjautynės, kurių metu buvo sužalotas tiek A. S. šuo, tiek paties S. V. šuo, pakankami tam, kad būtų konstatuota, jog S. V., vedžiodamas šunį su pavadėliu, nesutrumpino pavadėlio tiek, kad šuo nekeltų grėsmės kitiems gyvūnams bei nesiėmė kitų papildomų veiksmų užtikrinti, kad jo vedžiojamas gyvūnas nekeltų grėsmės tiek žmonėms, tiek kitiems gyvūnams, kaip to reikalauja Taisyklių 5.4 punktas. Tai, kad S. V. tinkamai nevykdė savo, kaip šuns turėtojo, pareigų, patvirtina ir faktas, kad šuo buvo vedžiojamas be antsnukio, kas yra privaloma vedžiojant A. S. terjero veislės šunis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šuo yra dresuotas, vykdantis komandas, neagresyvus, dalyvaujantis ir laimintis parodose, vertinti teigiamai, tačiau neatleidžia jo nuo pareigos imtis visų saugumo priemonių vedžiojant šunį, kurio veislė priskiriama prie pavojingų veislių. Toks reglamentavimas lemia, kad asmenims, atsakingiems už A. S. terjerus, yra keliami išskirtiniai reikalavimai, kurių privalu laikyti siekiant apsaugoti kitų asmenų bei gyvūnų sveikatą ir gerovę, todėl subjektyvus manymas, nors ir pagrįstas asmenine šunį prižiūrinčio, vedžiojančio asmens patirtimi, kad šuo yra neagresyvus bei taikus, neapsaugo kitų asmenų bei gyvūnų nuo agresyvaus šuns elgesio. Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

S. V. veiksmai, kai jis vedžiodamas A. S. terjerą nesiėmė visų būtinų saugos priemonių (neuždėjo antsnukio bei nesutrumpino pavadėlio) ir atsiradę padariniai (sutrikdyta kelių gyvūnų sveikata), yra pakankami atsakomybei kilti pagal ANK 346 straipsnio 9 dalį.

N. I. 2019 m. spalio 25 d. priimtame nutarime Nr. 18-ANR_N-1455-2019 (ROIK: 19106937832) nėra nurodyta, kad S. V. savo veiksmais pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Bl-290 patvirtinto Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo 4, 31 punktų reikalavimus, tačiau vertinant nusižengimo faktines aplinkybes ir tai, kad šio teisės akto neįvardijamas nėra esminis, nesunkina S. V. padėties, teismas papildomai nurodo, kad buvo pažeistas ir Aprašo 4 ir 31 punktų reikalavimai.

Teismas, vertindamas skundžiamą nutarimą dalyje dėl paskirtos nuobaudos, sprendžia, kad Institucija tinkamai ir teisingai individualizavo pareiškėjui skiriamą baudą, teisingai pritaikė nuobaudos skyrimui aktualias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nutarimu yra paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, o teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, esminių ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima svarstyti mažesnės baudos ar švelnesnės nuobaudos skyrimą, nenustatė, keisti, tikslinti ar naikinti šioje dalyje nutarimą pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 18-ANR_N-1455-2019 (ROIK: 19106937832) buvo priimtas surinkus pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jame buvo pagrįstai pripažinta, kad S. V. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 9 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo S. V. (S. V.) skundo.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-1455-2019 (ROIK 19106937832) pažeidimo esmę išdėstant taip:

2019 m. spalio 11 d., 8.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, S. V. priklausantis A. S. terjerų veislės šuo, vedžiojamas be antsnukio, susipjovė su A. S. šunimi. Tokiais savo veiksmais S. V. nesilaikė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 5.4. punkto bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Bl-290 patvirtinto Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo 4 ir 31 punktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 9 dalyje.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Išaiškinti S. V., kad nutarimu paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106838816.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė