- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-1209-460/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1209-460/2010
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija
(S)
128.17
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. rugpjūčio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Broniaus Valiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininkės UAB „Domus Palanga“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties Nr. 131-1N/2010, kuria areštuotas įkeistas daiktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius AB SEB bankas 2010-03-23 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nurodė, kad pagal 2006-07-01 Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 0740604090221-06 su vėlesniais jos pakeitimais AB SEB bankas UAB „Nordic investicija“ suteikė 1 490 768 Lt bei 454 240,63 EUR kreditą Kreditavimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini), UAB „Domus Palanga“ įkeitė nuosavybės teise priklausantį aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą. Skolininkei UAB „Nordic investicija“ 2010-01-04 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį visi įmonės prievolių vykdymo terminai yra laikomi pasibaigę nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditorius nurodo, kad bankroto bylos įsiteisėjimo dieną BUAB „Nordic investicija“ skola AB SEB bankui sudaro: negrąžintas kreditas - 1157168,00 Lt ir 426995,88 EUR, palūkanos - 87343,99 Lt ir 12061,92 EUR, delspinigiai - 12047,57 Lt ir 1922,30 EUR, bauda - 23278,48 Lt ir 8845,52 EUR, iš viso: 2836864,44 Lt, bei pateikdamas pareiškimą kreditorius sumokėjo 130 Lt žyminį mokestį. Kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Nordic investicija“, išieškojimą nukreipiant į įkeisto turto savininkės UAB „Domus Palanga“ įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutartimi areštavo įkeistą daiktą: 0,4633 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Domus Palanga“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Bendras įkeistų daiktų įkainojimas 4800000 Lt (hipotekos lakšto 4 punkte), bei įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Įkeisto turto savininkė UAB „Domus Palanga“ pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, juo prašo nutartį panaikinti. Apeliantai teigia, kad LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, dėl to skolininkė negali įvykdyti įsipareigojimų per vieną mėnesį. Kreditoriui tai yra žinoma ir jis visas neigiamas pasekmes perkelia UAB „Domus Palanga“, nors išieškojimas gali būti nukreiptas į UAB „Domus Palanga“ turtą tik įgyvendinus BUAB „Nordic investicija“ nuosavybės teise priklausančio ir kreditoriui AB SEB bankas įkeisto turto pardavimo procedūrą LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir jei gautų pinigų neužtektų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantai nesutinka su hipotekos teisėjo priimta nutartimi, kuria, hipotekos kreditoriui kreipusis, areštuotas įkeisto daikto savininko įkeistas nekilnojamasis turtas. Teigia, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros vykdomos pažeidžiant bankroto įstatymo reikalavimus. Kolegija šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.
Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje. Įstatyme įtvirtinta nuostata, jog kreditorius į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo gali kreiptis tuo atveju, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą, nevykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad skolininkei UAB „Nordic investicija“ Kauno apygardos teismo 2010-01-04 nutartimi iškelta bankroto byla. Teismas konstatuoja, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, pastaroji įgauna bankrutuojančios įmonės statusą, kurios veiklą reglamentuoja LR įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo 16 straipsnis numato, kad visi įmonės prievolių vykdymo terminai yra laikomi pasibaigę nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Tai reiškia, kad kreditorius gali pareikalauti tinkamos prievolės įvykdymo iš skolininko. Kadangi tinkamas kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos teisėjas pagrįstai konstatavo, jog priverstinis skolos išieškojimas hipotekos kreditoriui pradėtas tinkamai laikantis įstatymo reikalavimų.
Atmestinas apeliantės teiginys, jog kreditoriui yra žinoma, kad skolininkė negrąžins skolos per vieną mėnesį ir nepagrįstai skolos išieškojimą perkelia įkaito davėjai UAB „Domus Palanga“. Konstatuotina, kad skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad hipotekos teisėjo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas, keisti ar naikinti jį apeliantų skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
n utaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.