Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-30 · Byla Nr. A2.6.-4883-270/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-30
Bylos Nr.
A2.6.-4883-270/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03412-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
  • 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4883-270/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03412-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.1;2.1.1;2.1.2;2.14.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2015-11-26 apie 08.23 val., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius – Švenčionys – Zarasai 45,881 km. viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 101 km/h (po paklaidos) greičiu. Viršydamas greitį 51 km/h ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, R. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Apklaustas teisme R. P. pažeidimą pripažino, nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas neatidus viršijo leistiną greitį. Nurodė, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, prašė skirti kaip įmanoma švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes vairavimas yra susijęs su jo darbinėmis funkcijomis (pinigų inkasavimu) ir vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

Be R. P. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 1); Kelių eismo taisyklių pažeidimo dumenų protokolu, kuriuo užfiksuota, kad automobiliu, priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelyje Vilnius – Švenčionys – Zarasai 45,881 km., buvo viršytas leistinas 50 km/h greitis, nustatytas važiavimo greitis 105 km/h, po paklaidos 101 km/h (b.l. 4), kitais byloje esančiais įrodymais.

R. P. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 129 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, važiuodamas 101 km/h (po paklaidos) greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, tai yra viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h.

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. prašė teismo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas ir neskirti jam ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos privalomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti R. P. teiginiais, kad pažeidimą jis padarė atsitiktinai, nepagalvojęs apie savo poelgio pasekmes. Tačiau iš R. P. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis suprantą savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, kuris dirba ir, kurio darbo funkcijos susijusios su pinigų inkasavimu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, į tai, jog šios jo darbo pajamos yra vienintelis pajamų šaltinis, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, ankščiau per savo netrumpą vairavimo stažą (23 metai) buvo baustas tik vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą (bauda sumokėjęs), teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir netaikant R. P. ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos privalomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 286-287 str. teismas,-

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., ir skirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų dydžio baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis Mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).

Teisėjas Olegas ZaicevasNuorašas tikras