Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje:

L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), našlė, nedirbanti, neteista;

R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) kasininke-pardavėja, neteista,

kaltinamos padariusios nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 235 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2016 m. sausio 20 d., apie 09 val., Kupiškio rajono apylinkės teisme, adresu Kupiškis, L. Stuokos - Gucevičiaus a. 10, teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. I. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, būdama liudytoja įspėta už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, prisiekusi sakyti byloje tik tiesą ir nieko nenutylėti, suvokdama, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasdama ir norėdama, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, žinomai melagingai nurodė, kad D. I. 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 22 val., miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

R. K. 2016 m. vasario 10 d., apie 9 val., Kupiškio rajono apylinkės teisme, adresu Kupiškis, L. Stuokos - Gucevičiaus a. 10, teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. I. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, būdama liudytoja įspėta už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, prisiekusi sakyti byloje tik tiesą ir nieko nenutylėti, suvokdama, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasdama ir norėdama, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, žinomai melagingai nurodė, kad D. I. 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 22 val., miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad dėl jai pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį kalta neprisipažįsta. Parodo, kad ji 2016 m. sausio 20 d., 9 val., Kupiškio rajono apylinkės teisme teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą, kurioje jos sūnus D. I. buvo kaltinamas nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu buvo apklausiama kaip liudytoja, buvo įspėta už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, ir prisiekė byloje sakyti tiesą, taip nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d., dirbo bare. Panašiai po 21 val., tiksliai laiko nepasakys, grįžo į namus ir sūnus D. buvo namuose. Į namus parėjo, kaip teisme nurodė, apie 21 val. 10 min., grįžusi matė, kad D. gulėjo lovoje ir buvo nusisukęs. Kaip minėjo, D. skundėsi danties skausmu ir apie 3 val. dar kėlėsi jam duoti vaistų nuo danties skausmo. Miegoti ji nuėjo minėtą dieną apie 22 val., ar kiek po 22 val., ir tada sūnus D. buvo namuose. Norint išeiti iš namų reikia praeiti pro virtuvę, o ji joje gulėjo, tad tikrai niekas nebuvo išėjęs. Kaip minėjo, rugpjūčio 26 d., buvo atėję sesės R. ir M. K. galėjo būti panašiai 21 val., 30 min. Jos išgėrė kavos ir jos abi matė, kad D. buvo namuose miegojo, buvo nuėjusios pažiūrėti į kambarį. Kadangi ji matė savo sūnų D. I., kad jis tikrai buvo namuose, miegojo. Kai grįžo iš darbo, sūnus D. jis buvo namuose. Papildo, kad nors neprisipažino padariusi minėtą nusikalstamą veiką, tačiau sutinka, kad šis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaip bausmė būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė. (b. l. 53-54)

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad dėl jai pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, kalta neprisipažįsta. Nurodo, ji jokiomis psichikos ligomis nėra sirgusi, jokių psichinių sutrikimų ar galvos traumų neturėjusi, nėra registruota psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje, supranta įtarimo esmę, nurodo ji tikrai nieko naujo pasakyti neturi, ji 2016 m. vasario 10 d., 9 val., Kupiškio rajono apylinkės teisme teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą, kurioje jos sesės L. B. sūnus D. I. buvo kaltinamas nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu buvo apklausiama kaip liudytoja, buvo įspėta už priesaikos sulaužymą, įspėtą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji prisiekė ir pasirašė priesaiką, prisiekė byloje sakyti tiesą, taip nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d., vakare su sese M. atėjo pas sesę L. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), numerio nežino namo, pavadinti lošti kortomis, tačiau ji sakė esanti pavargusi, kad tik grįžusi į namus. Buvo jos sūnus A. M., kuris žiūrėjo televizorių, o D. nebuvo, paklausė L., kur yra D.. L. pasakė, kad jis miega. Ji nuėjo pažiūrėti į kambarį, iš paskos ėjo M. Pašvietė kambaryje telefonu, matė D. tikrai lovoje. Buvo apie 21 val. 30 min. Grįžo į virtuvę, pasiūlė L. kavos, pasikalbėjo ir išėjo iš L.. Prie namų su M. buvo be kelių minučių 23 val., laiką žino, nes ji tuo laiku susirašinėjo sms žinutėmis su vyru. Iš sesės M. namų išėjo gal 22 val. 40 min., šiuo metu nepamena tiksliai. Apie 1,5 val., buvo su M. pas sesę ir tuo laiku D. nebuvo atsikėlęs, miegojo, telefoninio garso nesklido, telefoninių pokalbių nebuvo, nesigirdėjo iš to kambario kur jis miegojo, būtų mano kažką girdėjusi, nes per duris viskas labai girdisi. Tiksliai tikrai nepamena kada atėjo pas sesę L. galėjo būti apie 21 val. Tikrai nieko nemelavo, ką matė tą pasakė ir pareigūnams ir teisme. Nors neprisipažino dėl jai pareikšto įtarimo, tačiau sutiktų, kad šis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaip bausmė būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė. Daugiau nieko pasakyti dėl to neturi. (b. l. 73-74)

Iš 2016 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojai L. B. pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnį teismas išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį. L. B. duoti parodymus sutiko. Teisėjas išaiškino atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir įspėjo. Liudytoja L. B. prisiekė ir pasirašė priesaiką. L. B. parodė: rugpjūčio 26 dienos įvykius sužinojo 27 dieną iš D. V.. Dirbo 26 dieną, bare, tvarkėsi pavėsinėje, o V. ir kiti dar vyrai baliavojo. Po 21.10 val., grįžo namo ir sūnus D. buvo namuose, o kitos dienos ryte D. V. privažiavo prie jos darbo ir sakė jai „tavo gerajam sūneliui bus“. Ji dar pasijuokė, kad du sūnus turi, jis pasakė, vyresniajam ir sakė, kad sūnus jį sumušė, o brolis komoje. Jis sakė, kad D. sumušė. Klausė, kada sumušė ir jis pasakė, kad vakar. Ji dar jam pasakė, kad išeidama iš darbo juos paliko dar baliavojančius, o jai grįžus namo sūnus D. jau buvo namuose ir kaip tada jis gali būti 2-jose vietose. Po 21.10 val. išėjo iš darbo. Grįžus namo, D. gulėjo lovoje ir buvo nusisukęs. 26 dienos vakare namuose be D. buvo dar jaunesnis sūnus. Koks svetimas žmogus lovoje negulės, o jos vyras tuo metu buvo komandiruotėje. D. naktį skundėsi danties skausmu. Kėlėsi duoti vaistų ir apie 3 val., nakties, kadangi anksti ryte jie išvažiuoja darban, jis rašė sms žinutes darbdaviui, kad ryte jo nebus darbe. Į darbą sūnus ir nėjo. 26 dieną su D. nebendravo, dieną jis tik parašė sms žinutę, kad išvirtų sriubos, o kai parėjo iš darbo jis jau buvo lovoje ir nebendravo, o naktį, kai ji kėlėsi eiti į tualetą jis ją pašaukė, sakė, kad skauda dantį ir klausė gal turi vaistų. 26 dieną apie 21.10 jai dar sesuo parašė sms. Sakė, kad į svečius ateitų. Todėl 26 dienos įvykius ji taip gerai ir prisimena. Ji pas seses nebenuėjo, sakė, kad yra labai pavargusi, tai sesės buvo trumpam pas ją atėjusios. Po darbo kai parėjo namo nuėjo į tualetą, nusiprausė, tada atėjo sesės, atsigėrė kavos, o tada nuėjo miegoti. Nežiūrėjo į laikrodį, kada nuėjo miegoti. Jai nuėjus miegoti, o gulėjo kambaryje pro kurį norėdamas išeiti sūnus turi praeiti, D., mano, kad nebuvo išėjęs. Kažkur apie 22 val., ar kiek po 22 val., nuėjo tą vakarą miegoti. Parėjusi iš darbo nusimaudė, su sesėm atsigėrė kavos ir nuėjo miegoti. Taip ir vakare, kai ji buvo dar darbe, sūnus skambinosi jai ir prašė vaistų. Kelintą valandą D. skambino ir prašė vaistų laiko nepasakys. Jos seserys M. ir R. K. atėjusios pas ją 26 dienos vakare matė, kad D. buvo namuose. Namuose ir jaunesnis sūnus buvo ir sesės jo dar klausė, kur D., tas ir pasakė, kad brolis miega. Sesuo nepatikėjo, tai dar nuėjusi pasitikrino. Ji tik sakė nežadinti, kad anksti keliasi į darbą. Tada jie virtuvėje gėrė kavą. (b. l. 22)

Iš 2016 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja R. K. nurodė, kad su I. santykiai geri, ji jo teta. Teisėjas išaiškino atsakomybę už priesaikos sulaužymą, įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytoja prisiekia ir pasirašo priesaiką, R. K. paaiškino: rugpjūčio 26 vakare su sese M. atėjo pas sesę L., kad ją pavadinti lošti kortomis, bet ji sakė, ne, pavargusi, kad tik grįžusi iš darbo. Buvo jos sūnus A., kuris žiūrėjo televizorių, o D. nebuvo, paklausus kur jis, sakė miega. Sakė, kad negali būti ir nuėjo pažiūrėti, o iš paskos ir L. su M.. Telefonu pašvietė ir žiūrėjo miega. Grįžo tada į virtuvę, pasiūlė kavos, pasikalbėjo su sese savais reikalais ir be kelių minučių 23 val., buvo prie namų su M., kadangi ji tuo laiku susirašinėjo sms. Be kelių minučių 23 val., buvo namuose, o iš namų pas sesę išėjo be dešimt pusę dešimt, o iš L. išėjo be kelių minučių 23 val. Apie 1,5 val., prabuvo pas sesę ir tuo laiku D. nebuvo atsikėlęs, miegojo, telefoninio garso nesklido, telefoninių pokalbių nebuvo, šiaip per tas duris viskas labai girdisi. Kad be 10 pusė dešimt buvo žino, todėl, kad susirašinėjo su vyru. Prisimena, kad buvo paklausta ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu atrodo, kad tokį pat laiką, kaip sako, nurodė. Laikas maišosi ir vaiką vežė ir pati dirbo ir gali sumaišyti atėjimo laiką pas sesę. Galėjo būti apie 9 val. Ji priėjusi prie D., pasišvietė ir I. nusisukęs į langą miegojo, sms žinučių nerašinėjo. Tai buvo rugpjūčio 26 dieną. (b. l. 26-27)

Iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties matyti, kad D. I. baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas priėmė nutartį, kuria prokuratūrai pranešė apie tai, kad L. B. ir R. K. gali būti padariusios nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, o būtent: teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylą nustatyta, jog liudytoja L. B. 2016 m. sausio 20 d. teisiamajame posėdyje, o R. K. 2016 m. vasario 10 d. vykusiame teisiamajame posėdyje parodydamos, jog D. I. 2015 m. rugpjūčio 26 d. apie 22 val., miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), galėjo duoti melagingus parodymus. Pagal nustatytas aplinkybes D. I. 2015 m. rugpjūčio 26 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, smurtiniais veiksmais sunkiai sužalojo D. V. ir D. V.. (b. l. 5)

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu D. I. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo D. I. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžio atmetė. (b. l. 38)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Melagingi parodymai gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali teismo veikla. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Ši veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, per ikiteisminį tyrimą jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad L. B. ir R. K. padarė joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, jų kaltė yra įrodyta anksčiau išvardintais įrodymais, kurie patvirtina, kad kaltinamosios teisiamųjų posėdžių metu būdamos liudytojomis įspėtos už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, prisiekusios sakyti byloje tik tiesą ir nieko nenutylėti, suvokdamos, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, žinomai melagingai nurodė, kad D. I. 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 22 val., miegojo savo namuose, esančiuose Kupiškio r., (duomenys neskelbtini).

L. B. ir R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 ir 60 straipsniuose išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Skirdamas bausmę L. B. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teista (b. l. 41), nedirba (b. l. 43), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b. l. 48), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 42), seniūnijos duomenimis yra našlė, augina vieną nepilnametį vaiką, šiuo metu nedirba, gauna socialines pašalpas, įtraukta socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir socialinių įgūdžių stokos. (b. l. 45)

Skirdamas bausmę R. K. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teista (b. l. 57), dirba (b. l. 60), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b. l. 62), nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 58).

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, L. B. ir R. K. yra skirtinos laisvės apribojimo bausmės, nustatant kiek didesnius, nei minimalūs šios bausmės terminus. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00, jei tai nesusiję su darbu.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą..

Iki bausmės vykdymo pradžios R. K. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.