Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-959/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
1-34-959/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52053-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Kaltinamasis
V. G.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-34-959/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52053-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.3; 1.2.4.8; 2.3.6.4.6 (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamajam V. G., nukentėjusiajai R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2015 m. rugsėjo 17 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia pačiupęs sugyventinei R. B. už plaukų tris kartus trenkė jos galvą į sieną, po ko pačiupęs už kairės kojos ją suko, tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. B. padarė galvos sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-09-17, apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktavo su nukentėjusiąją. Sukonfliktavo, nes jis norėjo dar išgerti, o nukentėjusioji neleido, todėl čiupo jai už plaukų, trenkė nukentėjusiosios galvą 3 kartus į sieną, po to paėmęs už kojos pasuko ją. Taip pasielgė dėl to, kad neleido išgerti, supyko ir taip nutarė atkeršyti. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dėl šitokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Jis su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji jam atleido. Atlygino dalį žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju V. G. susitaikė, ji kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios R. B. parodymais (17, 19-20 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu (5-8 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (9-13 b. l.), specialisto išvada (28 b. l.), asmens blaivumo testų rezultatų šaknelėmis (15, 50 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog V. G. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis V. G. smurtavo prieš savo sugyventinę R. B. ir nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigia, jo parodymus patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys nukentėjusiosios R. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji atleido kaltinamajam V. G., jie abu susitaikė, todėl prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. G. yra atlyginęs dalį žalos, t. y. 10 eurų, civiliniam ieškovui šioje byloje – Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino arba pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra neteistas (43 b. l.), baustas administracine tvarka (40 b. l.), nedirbantis (44 b. l.), registruotas darbo biržoje (45 b. l.), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino dalį žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiosios R. B. gydymą (31-33 b. l.), susitaikė su nukentėjusiąja R. B., tad teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamojo atžvilgiu taiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 49,71 EUR žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

V. G. paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens R. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, bei kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo V. G. turtą (70-71 b. l.) paliktinas galioti iki visiško žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5-7dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 49,71 EUR (keturiasdešimt devynių eurų 71 ct) žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Išaiškinti V. G., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens R. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. G. turtą palikti galioti iki visiško turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev