Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei R. J. firmai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2017 m. gegužės 22 d. gautas ir 2017 m. gegužės 29 d. priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei R. J. firmai. Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. gegužės 9 d. sudaro 1 088,43 Eur, iš jų: 616,98 Eur savininko valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 19,14 Eur delspinigių, 418,73 privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 33,58 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2017 m. gegužės 9 d. duomenimis, R. J. firmoje apdraustųjų nėra.

Ieškovas, siekdamas iš R. J. firmos išieškoti įmokų ir delspinigių įsiskolinimą, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones, teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo gautos 2014 m. spalio 8 d. VSDFV Kauno skyrius siuntė raginimus sumokėti skolą Fondo biudžetui geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Skolos Fondo biudžetui išieškojimas ieškovės 2015 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 30.A-13949 buvo perduotas vykdyti antstoliui. Antstolis M. P. 2017 m. balandžio 26 d. neįvykdytą sprendimą grąžino su 2017 m. balandžio 6 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-17-123-2556/S-3236, kuriame konstatavo, jog priverstinai išieškoti skolos nėra galimybių, kadangi skolininkas kredito įstaigose sąskaitų neturi, įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išsamiai išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, įvertinus jos tolesnio veikimo perspektyvą, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą, galimybę įvykdyti finansines prievoles kreditoriams.

Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), o tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia arba pateikia nepakankamai, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi įpareigojo atsakovės R. J. firmos administracijos vadovą pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis. Minėta teismo nutartis buvo išsiųsta įmonės registruotu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), ir administracijos vadovo R. J. deklaruojamu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) teismo procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. gegužės 30 d. atsakovės administracijos vadovui, tačiau teismo pareikalauti dokumentai ir atsiliepimas į pareiškimą nepateikti. Atsakovės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti. Pareiškimas paduotas laikantis kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos ir sąlygų, nustatytų ĮBĮ 4 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalyje. Atsakovei neįvykdžius ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek kitais ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis apie įmonės ūkinę ir finansinę būklę.

Nustatyta, jog į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei R. J. firmai kreipėsi ieškovas VSDFV Kauno skyrius, kuris nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. gegužės 9 d. sudaro 1 088,43 Eur, iš jų: 616,98 Eur savininko valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 19,14 Eur delspinigių, 418,73 privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 33,58 Eur delspinigių. Pagal Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, individuali įmonė nėra įpareigota sudaryti finansines ataskaitas, jei to nėra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. VĮ Registrų centro duomenimis nuo įmonės įregistravimo (1997 m. lapkričio 18 d.) Juridinių asmenų registro tvarkytojui dienos, VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl laikytina, kad atsakovė finansinių ataskaitų nesudaro. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu transporto priemonių registruota taip pat nėra. VSDFV viešai skelbiamais duomenimis įmonėje apdraustų asmenų nėra, atsakovės skola Fondo biudžetui 2017 m. liepos 10 d. sudaro 1 088,43 Eur. VMI prie LR FM viešai skelbiamais duomenis atsakovė skolos valstybės, savivaldybės biudžetams neturi. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra užvestų bylų dėl skolų išieškojimo. Iš 2017 m. balandžio 6 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. S-17-123-2556/S-3236 taip pat nustatyta, kad R. J. firma kredito įstaigose sąskaitų neturi, kilnojamojo, nekilnojamojo turto, registruoto skolininkės vardu nėra. Atsakovės turto nerasta, duomenų apie vykdomą atsakovės veiklą nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė veiklos nevykdo, negeneruoja pajamų ir neketina atsiskaityti su kreditoriais.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, jos savininkas duomenų apie įmonės finansinę būklę nepateikė, kad įmonės vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įmonėje nėra apdraustų asmenų, darytina išvada, kad tokia R. J. firmos būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nevykdo veiklos ir nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko pripažintina, kad atsakovei yra pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kitų pagrindų, dėl ko įmonei galima atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu. Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, o bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Iškėlus bankroto bylą R. J. firmai, jos savininkas R. J. bankroto byloje įtrauktinas bendraatsakoviu.

Iškėlus R. J. firmai bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl administratoriaus kandidatūros.

Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa administratore atrinko UAB „Gudara“, kuri pateikė sutikimą-deklaraciją ir ilgalaikį sutikimą administruoti atsakovę. Teismas neturi duomenų, kad siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl iškėlus bankroto bylą, R. J. firmos bankroto administratoriumi skirtina Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos parinkta šias paslaugas atlikti UAB „Gudara“ (paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA189), atitinkantis LR įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus administratoriaus kandidatūrai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

nutaria:

iškelti atsakovei R. J. firmai, j. a. k. 135062468, bankroto bylą.

Atsakovės R. J. firmos bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Gudara“ ((duomenys neskelbtini), Įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA189,).

Bendraatsakoviu įtraukti atsakovės savininką R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Uždėti R. J. firmos, j. a. k. 135062468, nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad R. J. firmos kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad R. J. firmos administracijos vadovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujantiems asmenims ir administratoriui. Informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus, sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.