Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-03-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-2592-1065/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
e2YT-2592-1065/2019
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00087-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
D. K., A. P., Nacionalinei žemės tranybai prie žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei, „Turto bankas“
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2592-1065/2019 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00087-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 29 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei,dalyvaujant pareiškėjui V. P. ir jo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: D. K. , A. P. , Nacionalinei žemės tranybai prie žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis – pareiškėjas V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis B. k., R. sen., Pakruojo r., – priėmė palikimą po brolio V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m., paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta B. k., R. sen., Pakruojo r., mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškimu nurodė, kad jo brolis V. P. mirė 2002 m. Kadangi V. P. nuosavo būsto neturėjo, jis gyveno pareiškėjo namuose, B. k., R. sen., Pakruojo r. Po V. mirties liko nekilnojamas turtas, registruotas jo vardu: 0,6600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0065; 0,4400 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0066; 1,2300 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0068 ir 0,6700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0067, esantys R. sen., Pakruojo r. Į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo dėl sunkios materialinės padėties bei teisinių žynių stygiaus nesikreipė, manė, kad tai galės padaryti bet kada. Po brolio Vaclovo P. mirties jis faktiškai paveldėjo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurios pradžioje prižiūrėjo pats: šienavo, dirbo; vėliau – dalį žemės, pagal žodinį susitarimą, leido dirbti „Ž“ ŽŪB, kitą dalį – A. B. . Taip pat paveldėjo brolio asmeninius daiktus. Turinčio juridinę reikšmę fakto, kad jis po brolio V. P. mirties paveldėjo jam priklausantį turtą, nustatymas reikalingas tam, kad notarų biure būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į V. P. turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tranybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui. Atsiliepimu nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui. Atsiliepimu nurodė, kad dėl pareiškėjo V. P. pareiškimo pręsti teismo nuožiūra, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Suinteresuoti asmenys D. K. ir A. P. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Iš gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą B. kaime, R. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje. Iš mirties liudijimo, išduoto Pakruojo rajono savivaldybės teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 2018 m. kopijos matyti, kad V. P. mirė 2002 m., įrašo Nr. 8. Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad V. P. gimė 1961 m., jo motina B. P. , tėvas V. P. . B. P. mirė 2001 m., V. P. mirė 1999 m. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. P. vardu yra regisruotas nekilnojamas turtas: 0,6600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0065; 0,4400 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0066; 1,2300 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0068 ir 0,6700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0067, esantys B. kaime, R. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje. 2019 m. sausio 28 d. Pakruojo rajono I-ojo notaro biuro liudijimu nurodoma, kad notarų biure po V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m., mirties Pakruojo rajono I-ame notarų biure nėra užvestos paveldėjimo bylos. Testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą duomenų nėra.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Pareiškėjas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeimoje su broliu Vaclovu gyveno viename name, žemė buvo paveldėta iš tėvų. Brolis A. ir sesuo D. gyvena kitur ir jie visai nesidomi brolio palikimu. Su broliu V. kartu rūpinosi žeme. Po brolio mirties iškart pats vienas rūpinosi žeme, o vėliau dalį leido naudotis ūkininkui, o kita dalimi – žemės ūkio bendrovei. Jokių pretenzijų į žemę nėra sulaukęs.

Liudytojas A. B. parodė, kad su pareiškėju yra pažįstami, nes yra augęs M. kaime. V. P. brolis V. gyveno kartu su pareiškėju, jie abu kartu dirbo žemę, augino gyvulius, tačiau kuriam konkrečiai priklausė žemė, nežino. Jų dirbta žemė yra B. kaimo teritorijoje. Po brolio mirties, jų dirbtą žemę tvarkė žemės ūkio bendrovė, o nuo praeitų metų dalį žemės dirba jis, o likusią – žemės ūkio bendrovė.

Liudytojas P. B. parodė, kad su V. P. yra pažįstamas. Dalį V. P. žemės dirba neatlygintinai žemės ūkio bendrovė „Ž“. Bendrovė žemę dirba žodiniu susitarimu su V. P. . Jis pats dirba bendrovėje agronomu ir su V. P. pats kalbėjosi dėl žemės dirbimo prieš jau daug metų, po jo brolio mirties. Kai sudarė susitarimą, nežinojo, kam ta žemė priklauso. Niekada nebuvo jokių pretenzijų dėl šios žemės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civlinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo V. P. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo V. P. pareiškime bei teismo posėdžio metu jo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro žemės sklypai, faktiškas jų valdymas po palikėjo mirties, reiškia tolesnė žemės sklypų priežiūra, prievolių, susijusių su žeme, vykdymas. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. P. , po savo brolio V. P. mirties, toliau dirbo mirusiam broliui nuosasvybės teise priklausančią žemę, vėliau ją išnuomojo, t. y. kaip savininkas rūpinosi žemės sklypais, sudarė susitarimus dėl leidimo ja naudotis kitiems subjektams, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m., mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė