Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2035-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
2S-2035-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01629-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2035-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01629-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 129.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1951-598/2014 pagal pareiškėjo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo antstolis N. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio N. A. atliekamą išieškojimą vykdymo procese iš pareiškėjui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad antstolis paskelbė varžytines dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, turto kaina 255 200 Lt. Pareiškėjas nesutinka su nustatyta parduodamo iš varžytinių turto kaina, dėl ko pateikė antstoliui skundą. Antstolio nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka šiai dienai realios padėties rinkoje. Parduodamų panašių objektų kainos yra apie 50-200 proc. didesnės, negu nustatyta antstolio, todėl yra būtina atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nesustabdžius išieškojimo, pareiškėjo turtas gali būti realizuotas už nepagrįstai žemą kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė vykdymo procese išieškojimą (ir turto varžytinių vykdymą) iš skolininko J. B. turto, kol įsiteisės antstolio patvarkymas ir/ar teismo sprendimas išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, kuris antstolio kontoroje priimtas 2014 m. liepos 4 d. Pareiškėjas skundu prašo sustabdyti 2014-07-24 paskelbtas varžytines, kuriose parduodamas pareiškėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini); prašo atlikti šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir nustatyti kokia turto rinkos kaina yra šiai dienai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo dalykas yra susijęs su parduodamo iš varžytinių turto verte, į tai, kad varžytinių pradžia yra nustatyta 2014 m. liepos 24 d., o skundas antstolio kontoroje gautas 2014 m. liepos 4 d., o jo nepatenkinimo atveju jis dar gali būti perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tikėtina, kad skundas iki paskelbtų varžytinių pradžios nebus išnagrinėtas, todėl nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje ir skundo patenkinimo atveju po turto pirmųjų varžytinių vėlesnis teismo sprendimo (nutarties) vykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nes būsimo teismo sprendimas gali turėti įtakos parduodamo iš varžytinių turto kainos nustatymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolis N. A. atskiruoju skundu (b. l. 19-25) prašo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo pabaigos, pareikalauti, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bendroje 1331 Lt sumoje (suma, kurios prireiktų ekspertizei atlikti), išskyrus atvejį, kai sutikdamas su atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismas pats panaikina skundžiamą nutartį; panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti šia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neišsprendus skundo, kuriame jas buvo prašoma taikyti, priėmimo klausimo. Skundas neatitiko procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nes jame nebuvo nurodytos visos vykdymo proceso šalys, skolininkas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas skundžiama nutartimi sustabdęs išieškojimą iš skolininko turto, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, t.y. išieškotojos J. S., materialiųjų teisių, todėl yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

3. Teismas turėjo informuoti antstolį apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sudaryti jam galimybę pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismas turėjo įvertinti, iš kokių santykių kilo ginčas, koks yra ginčo objektas, kiek laiko praėjo nuo tariamo pareiškėjo teisių pažeidimo iki bylos iškėlimo.

4. Teismas, pažeidžiant CPK 265 str. 2 d. numatytą draudimą neperžengti byloje pareikštų reikalavimų, sustabdė išieškojimą iš skolininko turto (tame tarpe ir varžytynių vykdymą), neišskiriant pareiškėjo skunde nurodyto turto, t.y. suvaržė išieškojimą iš bet kokio skolininko turto, nors skolininkas ginčija tik konkretaus parduodamo nekilnojamojo turto vertę.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei yra pagrįsta ir teisėta.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas.

CPK 510 str. 1 d. nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti 2014-07-24 10:00:00 val. paskelbtas varžytines, kuriose parduodamas pareiškėjui priklausantis turtas: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti statiniai ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini); atlikti pareiškėjui priklausančio turto – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir nustatyti kokia turto rinkos kaina yra šiai dienai. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio N. A. atliekamą išieškojimą vykdymo procese iš pareiškėjui priklausančio turto - gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su nustatyta parduodamo iš varžytinių turto kaina.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad pateikiamas procesinis dokumentas – skundas turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 443 str. 1, 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio N. A. vykdomas Panevėžio apygardos teismo 2012-09-11 išduotas vykdomasis raštas Nr.2-201-425-2010, dėl 350000 Lt pradinio įnašo, 17500 Lt palūkanų iki 2010-05-13, po 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7675 Lt sumokėto žyminio mokesčio išieškojimo solidariai iš J. B. ir R. J. B. išieškotojos J. S. naudai. Todėl į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtraukta ir išieškotoja J. S. (CPK 633 str.). Taip pat iš pateikto pareiškėjo skundo reikalavimo neaišku, kokį antstolio procesinį veiksmą ar atsisakymą procesinį veiksmą atlikti pareiškėjas skundžia, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjo skundas paduotas per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis – šiuo atveju skolininkas J. B. (CPK 12 str., 178 str.). Nors spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, tačiau kadangi pareiškėjo skunde nenurodyta, kokį konkretų antstolio procesinį veiksmą ar atsisakymą procesinį veiksmą atlikti pareiškėjas laiko neteisėtu ir prašo panaikinti, negalima spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, galėjo taikyti procesinių dokumentų (skundo) trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo prašymą išėjo už prašymo ribų, kadangi pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iš pareiškėjui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), o teismas skundžiama nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese (ir turto varžytinių vykdymą) iš viso skolininko turto.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės vykdomajame procese taikomos iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo dėl antstolio veiksmų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjo skundas buvo perduotas nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kokį sprendimą antstolis priėmė dėl pareiškėjo skundo.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų svarbių prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl yra pagrindas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Albina Rimdeikaitė