Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį pataisos darbais 2 metams, išskaičiuojant 20 % su 1/5 turto konfiskavimu;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidėtas 2 metams;

3) Panevėžio apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 136 straipsnį, 118 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 10 metų; Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksą (toliau – BK) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams;

4) Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

6) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. R. 2019 m. gegužės 4 d., apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. K. (sudavė jai kumščiu ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį, po to pirštais suėmė už kaklo, spaudė, o nukentėjusiajai J. K. išsilaisvinus sugriebė ją už plaukų ir juos pešė), nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą (padarė jai kairės ausies sumušimą, pasireiškusį ausies būgnelio plyšimu) ir sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis R. R. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena kartu su sugyventine J. K., jos vaikais ir bendrais vaikais. Su J. K. gyvena kartu jau 5 metai, veda bendrą ūkį, kartu prižiūri ir augina vaikus. 2019 m. gegužės 4 d. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su sugyventine J. K., vaikų namuose nebuvo. Apie 20.30 val. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl neištikimybės. Buvo neblaivus, supyko ir sugyventinei J. K. sudavė kumščiu keletą smūgių į veido sritį. Tiksliai kur pataikė nežiūrėjo, smūgių neskaičiavo, bet jų galėjo būti ne mažiau keturių. Kadangi sugyventinė Jūratė šaukė ant jo, o jis pirštais suėmė jai už kaklo, paspaudė, bet nestipriai, ji bandė pabėgti, jai bandant pabėgti paleido jos kaklą ir sugriebė jai už plaukų, gal kiek juos ir papešė, bet nedaug. Po to jis pajuto, kad jam kažkas trenkė į galvą, į pakaušio sritį, jis iš karto pagalvojo, kad gal sugyventinė, bet po to sužinojo, kad jos dukra O. gynė mamą ir jam trenkė pelenine į pakaušį. Konfliktas tarp jų baigėsi, J. K. kažkur išbėgo į kiemą, o pas jį atvyko tėvas A. R. ir jį išsivežė pas save į namus. Maždaug po 20 min. atvyko policijos pareigūnai ir greitoji. Greitoji jį išsivežė į ligoninę, susiuvo pakaušyje žaizdą. Dėl pakaušio sužalojimo pretenzijų niekam neturi. Dėl įvykio gailisi. Santykiai šeimoje normalūs, visi sutaria. Anksčiau yra buvę problemų dėl alkoholio vartojimo, paskutiniu metu buvo išsprendęs šią bėdą, alkoholio nevartojo. Po įvykio jis atsiprašė J. K., ji jam atleido, nori toliau kartu gyventi. Padarytą žalą ligonių kasoms jis sumokėjo (2 t., 13–14 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios J. K. parodymais apie tai, kad ji gyvena kartu su R. R., adresu Panevėžio r., Užunevėžių k., Tylos g. 15, kartu augina 5 vaikus. 2019 m. gegužės 4 d. vakare ji su sugyventiniu R. R. ir drauge vartojo alkoholinius gėrimus. Draugei išvažiavus namo, ji kartu su R. R. ėjo parūkyti į prieškambarį, buvo neblaivi. Berūkant tarp jos ir R. R. kilo konfliktas, dėl ko nepamena. Tada R. R. kumščiais jai sudavė į galvą, iš kurių vieną smūgį į kairę ausį, tada suėmęs rankomis smaugė, tampė už plaukų. Dėl tokių R. R. veiksmų ji juto stiprų fizinį skausmą. Tada pastebėjo iš kažkur atsiradusią dukrą O., kuri griebė buvusią stiklinę peleninę ir trenkė ja per galvą R. R.. pastarajam nugriuvus ji išbėgo iš namų, nubėgusi pas miestelio seniūną paprašė, kad jis iškviestų pagalbą ir R. R. tėvus. Atvykus medikams ir pareigūnams ją ir R. R., kuris tuo metu jau buvo pas savo tėvus, išvežė į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. Pretenzijų R. R. neturi, civilinio ieškinio nereiškia, su R. R. susitaikė, jis jos atsiprašė. Ji sugyventiniui atleido ir nori toliau su juo gyventi (1 t., 52–53, 54–57 b. l.);

3.2. liudytojos O. V. parodymais apie tai, kad įvykio dieną būdama namuose ji girdėjo tarp J. K. ir R. R. kilusį konfliktą, matė, kaip R. R. smurtavo prieš J. K. (1 t., 94–95 b. l.);

3.3. liudytojo A. V. parodymais apie tai, kad 2019 m. gegužės 4 d. jam paskambino sesuo O. V., kuri pasakė, kad R. R. barasi ir mušasi su J. K.. Jam atvykus konfliktas buvo pasibaigęs, R. R. išvažiavo su savo tėvu, J. K. sėdėjo ir kažką darė telefonu, o kambaryje buvo netvarka (1 t., 104–105 b. l.);

3.4. liudytojo G. N. parodymais apie tai, kad 2019 m. gegužės 4 d. dirbdamas su savo kolega J. P., apie 19.53 val. gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur sugyventinis sužalojo pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu nuosavo namo kambaryje rado akivaizdžiai neblaivią J. K., kuri paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis R. R.. Pastarojo namuose nebuvo. Atvykę medikai apžiūrėjo J. K. ir išvežė į gydymo įstaigą, o jie išvyko ieškoti R. R.. Pastarąjį surado pas savo tėvus, jis buvo neblaivus. R. R. kraujavo iš pakaušio, todėl jie R. R. nuvežė į gydymo įstaigą, o po to į policijos įstaigą (1 t., 138–139 b. l.);

3.5. liudytojo J. S. parodymais apie tai, kad 2019 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, apie 19–20 val., pas jį į namus atėjo kaimynė J. K., kuri paaiškino, kad ją ką tik sumušė sugyventinis R. R. ir prašė leisti jai telefonu iškviesti policiją. Padavė J. K. savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo pastaroji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Gyvendamas netoliese J. K. ir R. R. yra girdėjęs iš jų namų sklindantį triukšmą, riksmus, tačiau ar tuo metu jie naudodavo fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu, nežino (1 t., 149 b. l.);

3.6. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2019 m. gegužės 4 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. R., smurtavo prieš savo sugyventinę J. K. (1 t., 5 b. l.);

3.7. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 7–8, 10–11 b. l.);

3.8. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 4 d. apie 19.53 val. buvo gautas pranešimas apie galimą sugyventinio smurtą. Policiją kvietė J. K. (jai nustatytas 2,19 ‰ girtumas), kuri įvykio vietoje paaiškino, jog išgertuvių metu įvykusio žodinio konflikto metu sugyventinis R. R. (jam nustatytas 1,24 ‰ girtumas) sudavė jai keletą smūgių į veidą bei ausį. Ant J. K. veido ir kaktos matėsi patinimas, sumušimas. Įtariamasis R. R. sulaikytas (1 t., 13–14 b. l.);

3.9. Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 4 d. apie 19.51 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi moteris, kuri pranešė apie (duomenys neskelbtini), prieš ją panaudotą smurtą (1 t., 18–20 b. l.);

3.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad J. K. nustatytas kairės ausies sumušimas, pasireiškęs kairės ausies būgnelio plyšimu; sužalojimas padarytas trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2019 m. gegužės 4 d., 21.19 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu; J. K. nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimui; tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu J. K. galėjo justi fizinį skausmą; J. K. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 35–36 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis R. R. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę J. K., nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo R. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam R. R. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas pranešimas (2 t., 24–26 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam žinoma šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o taip pat naują tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas ir naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus; per paskutinius 1 metus administracine tvarka nebaustas; nedirba; psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (1 t., 152–163, 165–175, 178, 181 b. l.)), į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – areštą, griežtesnę už numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 4 d. 21.00 val. iki 2019 m. gegužės 6 d. 16.42 val. (1 t., 187, 189 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam skiriamos bausmės laiką.

9. Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam R. R. 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 21–22 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

10. Šioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 158,35 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (1 t., 68–75 b. l.), tačiau vėliau šio civilinio ieškinio atsisakė, nes minėta žala buvo atlyginta (1 t., 84 b. l.). Todėl procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.

11. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai – kompaktiniai diskai su liudytojų apklausų įrašais, saugomi byloje (1 t., 98, 108 b. l.), paliekami saugoti kartu su byla, o Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, saugomas Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (1 t., 19–21 b. l.), paliekamas nustatyta tvarka saugoti minėtoje sistemoje.

12. Šioje byloje proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį areštu 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. R. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 4 d. 21.00 val. iki 2019 m. gegužės 6 d. 16.42 val., t. y. 2 (dvi) paras.

R. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

- kompaktinius diskus su liudytojų apklausų įrašais palikti saugoti byloje;

- Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą palikti saugoti nustatyta tvarka Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

Išaiškinti R. R., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Išaiškinti R. R., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Nesutikdamas su paskirta bausme R. R. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. R. R. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.