Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1N-67/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.13.10;

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 26 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Rozitai Požarskienei,

įtariamojo D. R. gynėjai Kristinai Pugačienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. R. gynėjos advokatės Kristinos Pugačienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį D. R. Ispanijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. Madrido nacionalinės audiencijos Centrinio tyrimo teismo Nr. 5 išduotą Europos arešto orderį už šiame orderyje nurodytas nusikalstam veikas, numatytas Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 386, 387, 248 ir 249 straipsniuose, su sąlyga, kad D. R. , priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jei to prašytų jis pats arba pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Ispanijos Karalystės kompetentingos institucijos – Madrido nacionalinės audiencijos Centrinio tyrimo teismo Nr. 5 2010 m. rugsėjo 1 d. išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. R. sulaikymo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti byloje Nr. 315/2001-E dėl disponavimo netikrais pinigais ir sukčiavimo. Europos arešto orderis išduotas to paties teismo 2002 m. kovo 25 d. nutarties skirti D. R. kardomąją priemonę – suėmimą pagrindu.

Europos arešto orderio (e) punkte nurodoma, kad D. R. įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su A. K. ir N. Š. , 2001 m. sausio mėnesį, iš nenustatyto asmens įgijo nenustatytą kiekį 100 JAV dolerių nominalo banknotų, žinodamas, kad minėti pinigai suklastoti, ir siekdamas pasipelnyti, paleido minėtus banknotus į apyvartą. D. R. , susitaręs su A. K. , iškeitė minėtus pinigus keliose Ispanijos provincijose, t. y. 2001 m. vasario 28 d. du netikrus 100 JAV dolerių nominalo banknotus iškeitė Tereul banko skyriuje ir gavo 210 eurų 23 centus; 2001 m. kovo 14 d. du netikrus 100 JAV dolerių nominalo banknotus iškeitė Cuenca banko skyriuje ir gavo 208 eurus ir 90 centų.

D. R. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Ispanijos baudžiamojo kodekso 386 ir 387 (disponavimas netikrais pinigais) bei 248 ir 249 (sukčiavimas) straipsniuose. Šios nusikalstamos veikos yra įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų 2002 m. birželio 13 d. Europos tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/ „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“ 2 straipsnio 2 dalyje sąrašą, dėl kurių netaikomos abipusio baudžiamumo taisyklė ir tuo pačiu pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 213 ir 182 straipsniuose, požymius.

Pagal Ispanijos Karalystės išduotą Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka D. R. 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo sulaikytas Lietuvoje, Šiauliuose. Tą pačią dieną Šiaulių miesto apylinkės teismas paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

2010 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje D. R. , dalyvaujant gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei, buvo supažindintas su Ispanijos Karalystės kompetentingos institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. D. R. nesutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai Ispanijos Karalystei supaprastinta tvarka.

Advokatė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 5 straipsniu, nurodo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių D. R. už Ispanijos Karalystės jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas negalėtų atsakyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Gynėja teigia, kad nusikalstamos veikos, nurodytos Europos arešto orderio „e“ punkte atitinka Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymius. Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis, o Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – nesunkus. Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalį, dėl apysunkio tyčinio nusikaltimo apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas praėjus 8 metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, o dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo – praėjus 5 metams nuo nusikalstamos veikos padarymo. Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad D. R. būtų slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga nebuvo sustojusi. Be to, laikotarpiu nuo D. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iki dabar, pastarasis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nebuvo nutrūkusi. Šios aplinkybės, advokatės nuomone, rodo, kad dėl D. R. apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, nes yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Gynėja nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad D. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Advokatė pažymi, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. Madrido nacionalinės audiencijos Centrinio tyrimo teismo Nr. 5 išduotame Europos arešto orderyje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad D. R. įgijo ir (ar) realizavo didelės vertės netikrus pinigus ar sukčiavo stambiu mastu. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad praėjus 9 metams ir 9 mėnesiams po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, minėtame Europos arešto orderyje nurodyta, kad D. R. tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų įgijo nenustatytą kiekį žinomai netikrų 100 JAV dolerių banknotų. Gynėjos nuomone, šios iki šiol esančios abejonės turi būti aiškinamos D. R. naudai.

Advokatei kelia abejonių ir Europos arešto orderio „e“ punkte nurodyti duomenys, kad D. R. Ispanijos Karalystės bankuose iškeitė JAV dolerius į eurus. Gynėja atkreipia dėmesį, kad eurai į apyvartą buvo išleisti tik 2002 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 187 straipsnio 1 dalies požiūriu, toks įtarimas, koks pateiktas Europos arešto orderyje, yra nesuprantamas ir nekonkretus, suvaržantis teisę į gynybą ir pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies a punktas. Gynėjos nuomone, Lietuvos Respublikos piliečio perdavimas užsienio valstybei negali būti pripažintas pagrįstu, atsižvelgiant į D. R. suformuluotą įtarimą.

Teismo posėdyje D. R. gynėja prašė jos skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl D. R. perdavimo Ispanijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹ ir 73 straipsnių bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Ispanijos Karalystei perduoti D. R. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

Spręsdamas asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą teismas netiria D. R. inkriminuojamų veikų įrodytumo ir kvalifikavimo teisingumo. Todėl įtariamojo gynėjos advokatės K. Pugačienės skundo argumentai, susiję su D. R. kaltės įrodymais, šioje nutartyje nėra nagrinėjami. Advokatės nurodytos aplinkybės bus tiriamos toliau tęsiant baudžiamąjį procesą Ispanijos Karalystėje.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad dėl D. R. apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, nes yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Šį teiginį advokatė grindžia tuo, kad byloje nėra duomenų, jog D. R. būtų slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo bei laikotarpiu nuo D. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iki dabar, pastarasis nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antruoju skunde nurodytu argumentu – byloje nėra duomenų, kad D. R. per įstatyme nustatytą terminą būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Tačiau iš Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauto rašto iš Madrido Centrinio tyrimo teismo Nr. 005 matyti, jog 2001 m. balandžio 4 d. D. R. buvo apklaustas Cuence miesto Tyrimo teisme Nr. 3 (ikiteisminio tyrimo Nr. 371/2001) dėl šiame procese tiriamų veikų, ir tą pačią dieną buvo paleistas pasižadėjęs prisistatyti teismui pirmą ir penkioliktą kiekvieno mėnesio dieną bei tuomet, kai yra kviečiamas. Iš Madrido Centrinio tyrimo teismo Nr. 5 nutarimo matyti, kad D. R. nevykdė savo pareigos būti Teismo dispozicijoje ir savanoriškai pabėgo nuo teisingumo, tokiu būdu sutrikdydamas proceso eigą, todėl jam skirtas areštas, paieška ir įkalinimas. Taigi šie duomenys patvirtina, kad D. R. slapstėsi nuo Ispanijos teisėsaugos institucijų, jam buvo paskelbta paieška, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 4 dalį, jam senaties eiga sustojo. Todėl nepriklausomai nuo to, ar D. R. veika atitiktų Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas (netaikant šias veikas kvalifikuojančių didelio kiekio, didelės vertės požymių), ar Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas (kai minėti požymiai taikomi), jam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnyje nėra pasibaigę. Iš Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauto ir teismui pateikto Madrido centrinio tyrimo teismo Nr. 005 2010-10-15 rašto, kurio gavimo registracijos Nr. 14.1-3718(14.3-299/10) matyti, kad nėra suėjęs senaties terminas ir pagal Ispanijos Karalystės Baudžiamąjį kodeksą, kadangi ten D. R. priskiriamų nusikaltimų senaties terminas yra 15 metų.

Skunde advokatė teisingai atkreipia dėmesį į Europos arešto orderio „e“ punkte nurodytą informaciją, kad D. R. Ispanijos Karalystės bankuose iškeitė JAV dolerius į eurus, nors eurai į apyvartą kaip grynieji pinigai buvo išleisti tik 2002 m. sausio 1 d. Siekiant patikrinti šią informaciją, 2010 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė papildomos medžiagos, gautos iš Ispanijos karalystės Centrinio tyrimo teismo Nr. 5. Šios institucijos rašte paaiškinta, kad D. R. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu padirbtus 100 JAV dolerių nominalo banknotus keitė į tuo metu galiojusius Ispanijos pinigus pesetas, o Europos arešto orderyje nurodytas sumos pesetomis ekvivalentas eurais. Dėl aiškumo tuo metu galiojusio Ispanijos Karalystės piniginio vieneto – pesetos nurodytas ekvivalentas šiuo metu galiojančiais eurais neduoda pagrindo teigti, kad minėtame orderyje nurodytas įtarimas yra nesuprantamas ir nekonkretus, suvaržantis teisę į gynybą ir pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies a punktas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl D. R. gynėjos advokatės K. Pugačienės skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

n u t aria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.