Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-795-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-13
Bylos Nr.
2S-795-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas
Civilinė byla Nr. 2S-795-324/2009;

pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė;

procesinio sprendimo kategorija 122.4; 106.3.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gegužės 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-298-802/2009 pagal Kazlų Rūdos savivaldybės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas – sporto salė 1C1/m, esantis (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybės valdomas nuosavybės teise, pripažinti negaliojančia Marijampolės rajono valdytojo 1992 m. spalio 20 d. potvarkio Nr. 218 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ priedo dalį dėl Kazlų Rūdos VĮ „Žaizdras“ (inv. Nr. 48) poilsio-buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia pastato – sporto salės, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties nuorodomis, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – tiksliai suformuluoti pareiškimo pagrindą ir dalyką; atsižvelgti į aplinkybę, jog VĮ Registrų centras nėra tinkamas atsakovas; nurodyti Marijampolės rajono valdytojo 1992 m. spalio 20 d. potvarkio Nr. 218 negaliojimo pagrindus, pateikti išlikusius archyvinius duomenis apie Kazlų Rūdos VĮ „Žaizdras“ likvidavimą, o tokių duomenų nesant, apsvarstyti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio turto perdavimo steigėjui fakto nustatymo, pateikiant duomenis apie valstybės įmonės steigėją ir tokio fakto nustatymu suinteresuotus asmenis.

2009 m. vasario 17 d. teisme gautas pareiškėjo procesinis dokumentas dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, konstatavęs, kad pareiškimo trūkumai nustatytais terminais nepašalinti. Nurodė, kad teismui pateiktame procesiniame dokumente VĮ Registrų centro Marijampolės filialas vėl nurodytas suinteresuotu asmeniu, pareiškimas iš esmės identiškas pirmajam, papildytas tik keliomis naujomis aplinkybėmis, vėl reiškiami keli reikalavimai, kurių dalis toje pačioje byloje turi būti nagrinėjami ypatingosios (ne ginčo) teisenos, kiti – ginčo teisenos tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Abstrakčiai pasisakyta dėl pareiškimo pagrindo ir dalyko tinkamo suformulavimo reikšmingumo. Mano, kad pareiškimo pagrindas ir dalykas suformuluoti tinkamai. Pareiškimas pagrįstas visais įmanomais surinkti reikšmingais įrodymais.

Nepagrįstas motyvas, kad VĮ Registrų centras neturi suinteresuotumo byloje. Pastato teisinė registracija yra išvestinis veiksmas. Išnykus nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindui, atsiranda VĮ Registrų centrui teisė ir pareiga vykdyti teismo sprendimą ir atlikti veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto nuosavybės teisių registracija. Teismų praktikoje analogiškose bylose suinteresuotais asmenimis traukiamas VĮ Registrų centras. Teisingumo principas (CK 1.5 straipsnis) reikalauja, kad teismai faktiškai vienodas bylas spręstų vienodai – esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, vienodai aiškintų ir taikytų teisę.

Neteisingas motyvas, kad pareiškėja vėl reiškia kelis reikalavimus, kurių dalis toje pačioje byloje turi būti nagrinėjama ypatingosios (ne ginčo) teisenos, o kiti – ginčo teisenos tvarka. Keliami reikalavimai tarpusavyje susiję, dalyvauja tos pačios šalys, reikalavimų nagrinėjimas kartu greičiau ir teisingiau padės išnagrinėti ginčą.

Pareiškime nurodomo pastato rekonstravimui parengtas investicinis projektas, numatomos gauti valstybės lėšos. Projektas galėtų būti pradėtas įgyvendinti, tik nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas nurodo esantis atsakingas tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys į registrą buvo įrašyti. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenys atitinka juridinio pagrindo (Marijampolės rajono valdytojo potvarkio) duomenis. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 444 straipsnis įtvirtina galimybę nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismų praktikoje bylose dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Civilinio proceso kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalis atitinkamuose straipsniuose ( CPK 442 str., 443 str. 1, 2 d.). Pareiškime turi būti nurodomas tikslas, kuriam reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti ( CPK 447 str.).

Pareiškėjas nurodo, jog, 2000 metais vykdant administracinę teritorinę reformą ir panaikinus Marijampolės rajono savivaldybę, buvo įsteigtos Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybės. Pagal LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 6 dalį, turto padalinimo ir finansinių prievolių paskirstymo savivaldybėms klausimai, susiję su naujų savivaldybių veikla, buvo sprendžiami vadovaujantis Vietos savivaldos ir kitų įstatymų bei Vyriausybės nustatyta tvarka. LR Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. balandžio 5 d. įsakymu nr. 37 buvo patvirtinta Turto padalijimo ir finansinių prievolių paskirstymo savivaldybėms tvarka, pagal kurios antrąjį punktą savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas aktais buvo perduodamas kitų savivaldybių nuosavybėn, paskirstomos skolos ir finansinės prievolės.

2000 m. balandžio 28 d. Marijampolės rajono savivaldybės turto perdavimo Kazlų Rūdos savivaldybės nuosavybėn aktu pareiškėjo nuosavybėn buvo perduotas Kazlų (duomenys neskelbtini) esantis pastatas – sporto salė 1C1/m. Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teisių į šį daiktą nekilnojamojo turto registre pareiškėjas negali įregistruoti dėl daikto nuosavybės teisės registracijos VĮ „Žaizdras“ vardu.

VĮ Registrų centras Marijampolės filialo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendime dėl daiktinių teisių registravimo nurodoma, jog 2000 m. balandžio 28 d. perdavimo – priėmimo aktas negali būti juridiniu pagrindu pareiškėjo nuosavybės teisei į nurodomą daiktą įregistruoti. Turtą perduodanti šalis – Marijampolės rajono savivaldybė – nebuvo įregistravusi į jį nuosavybės teisių, todėl šiuo turtu negalėjo disponuoti.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas siekia iškelti teisme civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pastato ((duomenys neskelbtini) esančios sporto salės 1C1/m) valdymo nuosavybės teise - nustatymo. Fakto nustatymo tikslas – Kazlų Rūdos savivaldybės nuosavybės teisės į pastatą įregistravimas.

Nuosavybės teisės į pastatą įgijimo pagrindu pareiškėjas nurodo prielaidą apie galėjusį įvykti šio turto perdavimą iš buvusio savininko valstybės įmonės „Žaizdras“ Kazlų Rūdos miesto valdybai 1992-10-20 - 1993-10-15 laikotarpiu ( 1993 m. spalio 15 d. įmonė buvo likviduota).

Priežastimi, kodėl pareiškėjas negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių pastato valdymo nuosavybės teise fakto pagrindą, jis nurodo nebuvimą archyvinių duomenų apie turto perdavimą nei iš VĮ „Žaizdras“ Kazlų Rūdos valdybai, nei iš pastarosios Marijampolės rajono savivaldybei, taip pat nerastus archyvinius duomenis apie VĮ „Žaizdras“ steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą.

Įrodymais, kurie patvirtina prašomą nustatyti faktą, pareiškėjas įvardija pastato valdymo veiksmus ( nuomą, remontą) bei liudytojų parodymus( prašo apklausti VĮ „Žaizdras“ likvidavimo metu administracijos vadovo pareigas ėjusį asmenį bei tuometinį Kazlų Rūdos merą).

Tuo pačiu pareiškimu pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją atlikti kliudančio Marijampolės rajono valdytojo 1992 m. spalio 20 d. potvarkio nr. 218 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio reglamentavimo“ priedo, kurio pagrindu minėtojo pastato nuosavybės teisė yra įregistruota kito asmens vardu, dalį ir teisinę registraciją panaikinti. Teigia, kad nutarimas priimtas teisėtai pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

Ieškininių reikalavimų ( prašymų ypatingosios teisenos bylose) formulavimas yra pareiškėjo prerogatyva. Iš aukščiau išdėstytų reikalavimų seka, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į pastatą įgijo iš valstybinės įmonės perdavimo – priėmimo būdu. Kadangi pareiškimas grindžiamas tik prielaida apie neaiškiu laiku ( įmonės veiklos ar likvidavimo metu) neaiškiais pagrindais įvykusį perdavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ištaisyti šį pareiškimo trūkumą ( 1990 m. rugsėjo 25 d. LR Valstybinių įmonių įstatymo 6 straipsnio antroji dalis). Teisingai konstatavo, kad su minimomis aplinkybėmis susijęs tinkamas asmenų, suinteresuotų byla, nustatymas ( iš pareiškėjo pridėtos pažymos b.l. 106 galima spręsti, jog po VĮ „Žaizdras“ likvidavimo susikūrė AB „Kalavijas“, AB „Žaizdras“, AB „Kazlų Rūdos metalas“). Asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, dalyvauti joje šaukia teismas ( CPK 443 str. 3 d.), tačiau šių asmenų nustatymui būtinas tikslus nuosavybės teisės atsiradimo faktinio pagrindo nurodymas.

Minimų 2008 m. gruodžio 29 d. Marijampolės raj. apylinkės teismo nutarties reikalavimų pareiškėjas neįvykdė – naują pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įvardijo pareiškimu dėl trūkumų pašalinimo, nekonkretizavo pastato nuosavybės teisių įgijimo aplinkybių, išdėstė minėtosios teismo nutarties kritiką suinteresuotojo asmens VĮ Registrų centras, faktiškai neturinčio jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, atžvilgiu.

Pareiškimas dėl pastato valdymo fakto nustatymo sietinas su pareiškėjo nuosavybės teisių įgyvendinimu, todėl pagal CPK 26 straipsnio antrąją dalį individualaus pobūdžio administracinio teisės akto teisėtumo klausimas turi būti išspręstas civilinėje byloje. CPK V dalyje numatytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl teisės buvimas ( reikalavimas potvarkį pripažinti negaliojančiu) nurodomas pareiškime, todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog ypatingosios teisenos tvarka spręstinas reikalavimas ir ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Minimo pareiškimo trūkumo nepašalinęs pareiškėjas neįvykdė CPK 115 straipsnio reikalavimų, todėl teismas pagrįstai taikė šios normos trečiojoje dalyje numatytas procesines pasekmes.

Nors pareiškėjas neginčija esamos pastato teisinės registracijos pagrindu esančio administracinio akto - Marijampolės rajono valdytojo 1992 m. spalio 20 d. potvarkio nr. 218 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio reglamentavimo“ priedo, kurio pagrindu minėtojo pastato nuosavybės teisė yra įregistruota VĮ „Žaizdras“ vardu - teisėtumo, tačiau, nenurodydamas pagrindo, prašo pripažinti jį negaliojančiu.

Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra naudotis teise į civilinių teisių gynybą, tačiau esant situacijai, kai nekilnojamojo registro duomenys atitinka aktą, kurį pats pareiškėjas laiko teisėtu, Kazlų Rūdos savivaldybės administracija be pagrindo neatkreipė dėmesio į 2008 m. gruodžio 29 d. pirmosios instancijos teismo nutarties nuorodas dėl administracinio akto panaikinimo pagrindų. Pareiškėjui tinkamai suformulavus ir pagrindus prašymą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, pareiškimo patenkinimo atveju teismo sprendimas galėtų būti pagrindu įrašui nekilnojamojo turto registre pakeisti ( Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 p., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16.2 p.).

Nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pareiškimas pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintinu. Pagal jo turinį pirmosios instancijos teismas nebūtų galėjęs išspręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėje byloje. Pareiškimo palikimas nenagrinėtu nekliudo ieškovui kreiptis į teismą iš naujo, pateikiant jį tinkamai parengtą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, 2009 m. vasario 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasEgidijus Tamašauskas