Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-17 · Civilinė byla Nr. 2-1667/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
2-1667/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
ESS-FOOD A
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Gregaris“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1667/2009 (S)Procesinio sprendimo kategorija 110.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ESS-FOOD A/S atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. 2-6526-262/2009 pagal ieškovo ESS-FOOD A/S ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gregaris“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ESS-FOOD A/S dokumentinio proceso tvarka ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Gregaris“ 57 847,86 EUR skolos, 7 055,60 EUR palūkanų bei 12,70 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 64 903,46 EUR sumos. Tuo atveju, jei atsakovas neturi minėto turto, ar turi jo nepakankamai, teismas leido areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Teismas taip pat leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Atsakovo UAB ,,Gregaris“ atstovas apskundė šią teismo nutartį atskiruoju skundu. Skunde atsakovas taip pat išdėstė savo nuomonę, jog teismas turėtų pareikalauti iš ieškovo užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi atidėjo atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo klausimo sprendimą ir įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 223 915 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba pateikti banko garantiją. Teismas taip pat nurodė, jog tuo atveju, jei ieškovas iki 2009 m. lapkričio 3 d. neperves nustatytos sumos į teismo sąskaitą, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Nutartyje teismas nurodė, jog ieškovas veikia Danijoje, kuri nėra įsipareigojusi vykdyti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo bei 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, dėl neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto, todėl tikėtina, jog atsakovui sumažėtų galimybės prisiteisti ir išieškoti nuostolius, galimus dėl 2009 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, iš ieškovo, jei tam atsirastų pagrindas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo ESS-FOOD A/S atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Apeliantas nurodė, jog atsakovas neįrodė nei vienos sąlygos, būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui, t.y. nepagrindė prognozuojamų nuostolių dydžio bei nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Tvirtina, jog teismas neišsiaiškino ir neįvertimo visų aplinkybių, susijusių su klausimu dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimu. Nors, Danijai nėra privaloma laikytis Tarybos reglamentų, dėl ko sumažėtų galimybė prisiteisti ir išieškoti nuostolius, tačiau ji yra prisijungusi prie 1968 m. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovui sumažės galimybės prisiteisti ir išieškoti nuostolius, kuriuos jis galimai patirs dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs didelius nuostolius. Atsiliepime atsakovas dėsto argumentus, susijusius su poreikiu įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, detalizuoja nuotolių atsiradimo mechanizmą, pateikia nuostolių dydžio apskaičiavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, užtikrinant ieškinį, susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos pritaikomos, teisių ribojimu. Todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos šios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi, nes buvo apskųsta atsakovo atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, nepagrįstai neišsprendė jo priėmimo klausimo, nors tai, ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo teismui dienos, įpareigoja atlikti CPK 315 straipsnio 1 dalis. Taip pat teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi sustabdė atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimą iki ieškovas užtikrins atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, nes tokios procesinės galimybės civilinio proceso įstatymai nenustato. Kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dar nėra įsiteisėjusi ir dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nėra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, nėra ir pagrindo spręsti apie būtinybę įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju teismas nepagrįstai priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą susiejo su ateityje įvyksiančia ar neįvyksiančia sąlyga, t.y. ar ieškovas įmokės teismo nustatytą sumą nuostolių atlyginimo užtikrinimui, ar ne. Laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo pagrindai yra savarankiški ir skirtingi. Teismo nustatytos sumos nuostolių atlyginimo užtikrinimui neįmokėjimas į teismo sąskaitą ar banko garantijos nepateikimas per nustatytą terminą yra atskiras pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir savaime nereiškia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtumo (CPK 150 str. 2 d. 3 p.). Todėl esant prašymui užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kai teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskųsta apeliacine tvarka ir atskirasis skundas dar neišnagrinėtas, teismas visų pirma turi išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą ir, jį priėmęs perduoti klausimą spręsti apeliacine tvarka. Prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo turėtų būti sprendžiamas po to, kai įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo.

Be to, kuomet taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas įgyja teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą tik tais atvejais, kai pagal bylos duomenis aiškiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kai atsakovas, prašantis galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas iki skundžiamos nutarties priėmimo jokių duomenų, pagrindžiančių poreikį taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą nepateikė. Šiuos duomenis ir galimų nuostolių dydžio apskaičiavimus atsakovas išdėstė tik atsiliepime į atskirąjį skundą, taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, neatskleidė šio klausimo esmės, neįvertino klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl pažeisdamas proceso normas, reguliuojančias šio instituto taikymo ypatumus, priėmė nepagrįstą nutartį, dėl ko nutartis naikinama ir klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kaip minėta, pirmiausia, apeliacine tvarka turėtų būti išspręstas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Vėliau, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, teismas turėtų ne tik laikytis anksčiau išdėstytų reikalavimų, kada gali būti taikomas nuostolių atlyginimo užtikrinimas, bet ir įvertinti ieškovo išdėstytus argumentus dėl Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų taikymo, sprendžiant šį klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusGintaras Pečiulis