Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties atmesti skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-02-11 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. K., A. N. ir S. M., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. 2009 m. sausio 25 d., apie 19 val. 55 min., parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) D. K., du kartus sudavė kumščiu parduotuvės vedėjai I. G. į veidą, o šiai nugriuvus, kartu su A. N. nutempė ją į parduotuvės poilsio kambarį, kur lipnia juosta užklijavo burną ir sudavė kumščiu į veidą dar penkiolika smūgių. Nuo panaudoto smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Tuo metu R. L. kartu su A. N. nešė prekes iš parduotuvės ir krovė į S. M. automobilį. Šie asmenys iš I. G. pagrobė jai priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, o iš parduotuvės pagrobė cigarečių, alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, taip pat 6656,93 Lt grynųjų pinigų iš kasos bei 530,38 Lt grynųjų pinigų iš terminalo kasos, iš viso pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 25464,23 Lt.

2011 m. sausio 18 d. nuteistasis R. L. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime nuteistasis tvirtino, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas jo atžvilgiu vyko šališkai, nebuvo išnagrinėtos visos su nusikaltimu susijusios aplinkybės. Kiti nuteistieji davė melagingus parodymus ir tai pripažino pirmosios instancijos teisme. Pastarieji ne kartą keitė parodymus, tačiau prieštaravimai nebuvo aiškinami ir tiriami. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata, kuri galėjo nustatyti tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai netenkino nė vieno jo prašymo, taip atimdami teisę teikti įrodymus. Byloje nebuvo nustatyta, kiek iš viso bendrininkų dalyvavo nusikaltimo padaryme ir kas kokį vaidmenį atliko. Visi kaltinimai jo atžvilgiu buvo paremti melagingais D. K., A. N., S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos parodymus, pažadėdami laisvę ar mažesnę bausmę, iš jų išgavo tyrėjai ir advokatas, kuris buvo paskirtas juos visus ginti, nors parodymai prieštaravo vieni kitiems. Tuo buvo pažeista jo teisė į teisingą gynybą, tačiau šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas netyrė. Byloje neatsižvelgta į tai, kad nusikaltimą galėjo padaryti (ar padarė) daugiau asmenų, kurių pardavėja nematė, nes buvo nutempta į kitas patalpas, o dėl tam tikrų priežasčių (dėl skolos ar pykčio, kad R. L. atsisakė dalyvauti nusikaltime), jis buvo melagingai apkaltintas.

Dėl išdėstytų aplinkybių nuteistasis prašė perduoti bylą iš naujo tirti, kad būtų išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, apklausti ir nustatyti visi kaltinamieji, išsiaiškinta, kas smūgiavo pardavėjai, kas ją laikė, iš kur buvo ištrauktas pardavėjos mobilaus ryšio telefonas ir pinigai, kas šaukė rusų kalba „umatyvajem“, su kuo K. ir N. buvo susitikę prieš įvykdant nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. vasario 11 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo R. L. prašymą, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis jokių naujų faktų nepateikė, savo prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo išnagrinėti ir motyvuotai paneigti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmetamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tokios, kurios bylą nagrinėjantiems teismams nebuvo žinomos ir kurios, jeigu būtų buvę žinomos teisminio nagrinėjimo metu, būtų turėję esminės įtakos teisingam nuosprendžiui ar nutarčiai priimti. Be to, šios aplinkybės turi paaiškėti jau po nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti ir baudžiamoji byla atnaujinta ne dėl bet kokių aplinkybių, o tik dėl tų, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Tokios aplinkybės gali būti: 1) įsiteisėjusiu teismo

nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo

nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai nepiktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitos aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

R. L. savo skunde nenurodė jokių BPK 446 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, leidžiančių atnaujinti procesą. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine bei kasacine tvarka, vėliau dėl jo buvo nagrinėti skundai Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje ir Vilniaus apygardos teisme. Visų šių institucijų sprendimai buvo atmesti nuteistojo skundus.

Nuteistojo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas vyko šališkai, nesigilinant į esminius dalykus, o teismai vadovavosi kitų nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pažeisdami BPK 301 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas. Teismai tyrė ne tik kaltinamųjų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisėjui, bet ir jų parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Šiuos parodymus teismai vertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl žemesnio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, byloje esančių įrodymų iš naujo nenagrinėja. Todėl nuteistojo prašymas perklausyti ir ištirti iš naujo byloje esančias jo telefoninių pokalbių išklotines, negali būti tenkinamas, netirtini iš naujo ir kiti nuteistojo skunde minimi įrodymai, dėl kurių vertinimo yra pasisakęs tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas.

Nuteistojo prašymas perklausyti iš naujo telefoninių pokalbių įrašus negali būti priskiriamas prie naujai paaiškėjusių aplinkybių, leidžiančių atnaujinti procesą, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo ištirtos visų keturių nuteistųjų, tarp jų ir R. L. telefonų įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinės, ir kaip jau minėta, jas teismai vertino kartu su kitais faktiniais bylos duomenimis. Nuteistasis R. L. nenurodė jokių naujų įrodymų ir nepateikė jokių duomenų lengvinančių jo kaltę, ar patvirtinančių nekaltumą, todėl apygardos teismas pagrįstai atmetė jo skundą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nesant BPK 444 straipsnyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra ir teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.