Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. D. ir L. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (R. N. apiplėšimas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (P. K. ir L. V. apiplėšimas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrintos apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei R. D. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.

L. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (R. N. apiplėšimas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (P. K. ir L. V. apiplėšimas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrintos apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei L. Š. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš L. Š. priteista 619,63 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą pripažinta kalta bei nuteista ir E. S., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.R. D. ir L. Š. nuteisti už tai, kad 2017 metais, laikotarpiu nuo rugsėjo 28 d. 20.00 val. iki spalio 2 d. 17.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš neužrakinto nukentėjusiajam R. K. priklausančio automobilio „Toyota LandCruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausančius žiūronus „Delta“ dėkle, 110,00 eurų vertės, tolimatį „Nikon“ dėkle, 400,00 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam R. K. padarė bendrą 510,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalį.

1.1. Be to, jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, iš neužrakinto nukentėjusiajam R. K. priklausančio automobilio „Toyota LandCruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausančius 32 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibru centrinio įskėlimo šovinius, skirtus B ir C kategorijos 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, kurių 1 vnt. vertė yra 1,5 euro, bendros 48,00 eurų vertės,tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, R. D. L. Š. 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, t. y. L. Š. suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam R. N. į pakaušį, o nuo smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, R. D. ir L. Š. įspyrė R. N. ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei panaudodami peilį, t. y. laikydami rankose po peilį nukreiptą į nukentėjusįjį R. N., ir taip atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo bendrai pagrobė sidabrinę grandinėlę 30,00 eurų vertės, piniginę „JackDaniels“ 10,00 eurų vertės, kurioje buvo 3 eurai įvairiomis monetomis, nukentėjusiojo R. N. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, neturinti materialinės vertės, AB „Swedbank“ kodų kortelė, neturinti materialinės vertės, nukentėjusiojo kortelė - leidimas anglų kalba, neturinti materialinės vertės, nuolaidų kortelės „Mano Rimi“ ir „Timėjas“, neturinčios materialinės vertės, auksinį žiedą 100,00 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Asus Zenfone Z007 (ZC451CG), IMEI Nr. 352260070346881, IMEI 2 Nr. 352260070346899 80,00 eurų vertės. Tuo nukentėjusiajam R. N. padarė bendrą 223,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK180 straipsnio 2 dalyje.

1.3. R. D. L. Š. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 23.40 val. viešojo transporto stotelėje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, L. Š. įrėmus peilį nukentėjusiajam L. V. į kaklą ir taip atimant galimybę nukentėjusiems L. V. ir P. K. priešintis, iš nukentėjusiojo L. V. pagrobė batus „Adidas“ 50,00 eurų vertės, kelnes „EmporioArmani“ 40,00 eurų vertės, 1 eurą monetomis, o iš nukentėjusiojo P. K. pagrobė kepurę „Adidas“ 12,00 eurų vertės, elektroninę cigaretę „Smoke“ 47,00 eurų vertės su 7,00 eurų vertės papildymais, batus „Adidas" 40,00 eurų vertės. Tuo padarė nukentėjusiajam L. V. bendrą 91,00 euro turtinę žalą, nukentėjusiajam P. K. - 106,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

1.4. L. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio mėnesį, laikotarpiu nuo 1 d. 20.00 val. iki 2 d. 9.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam E. B. nemažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. B. padarė kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimą, dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei surišo nukentėjusiojo E. B. rankas ir kojas, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir iš nukentėjusiojo pagrobė bliuzoną „Nike“ 5,00 eurų vertės, striukę „Audimas“ 10,00 eurų vertės, sportines kelnes 5,00 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S“, IMEI Nr. 35380108940048 750,00 eurų vertės, su Sim kortele, neturinčia turtinės vertės, raktų ryšulį iš 3 vnt. raktų bendros 10,00 eurų vertės, originalias „Iphone“ ausines 30,00 eurų vertės. Tuo nukentėjusiajam E. B. padarėbendrą 810,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo L. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis R. D. viso bylos proceso metu, taip pat savo apeliaciniame skunde neigia kartu su L. Š. iš R. K. automobilio pavogęs šovinius ir kitus daiktus, tvirtina, jog už šio nusikaltimo padarymą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai.

7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad L. Š. R. K. priklausančių daiktų ir šovinių vagystę padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. D.. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė iš esmės nuteistojo L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei nuteistosios E. S. parodymais. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. L. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl įrodomosios vertės neturi. Tokia nuteistųjų, kaltinamųjų, įtariamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų vertinimo praktika yra suformuota ilgalaikėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-317/2011, 2K-348-788/2017, 2K-95-489/2018). BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada gali būti perskaitomi teisiamajame posėdyje kaltinamųjų (nuteistųjų), nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai, laikant juos tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Šie parodymai turi būti duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), t. y. šie parodymai nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis. Kaltinamojo (nuteistojo), nukentėjusiojo ar liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Nuteistoji E. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės, parodė, kad 2017 m. rugsėjo pabaigoje į jos butą atėjo L. Š. ir R. D., kuris ant pečių atsinešė žalios spalvos kuprinę. L. Š. atidarė kuprinę ir parodė jai, kad viduje yra šoviniai bei paprašė šią kuprinę su joje buvusiais daiktais pasaugoti. Nuteistosios teigimu, L. Š. ir R. D. jai pasakė, kad minėtus daiktus jie abu pavogė iš Vytėnų ar Sargėnų (t. 3, b. l. 87 – 89). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistoji E. S. nurodė, kad L. Š. ir R. D. jai nesakė, kur gavo šovinius ir kitus daiktus, buvusius kuprinėje, nuteistoji tvirtino šiuo metu gerai visų aplinkybių neatsimena ir tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis R. K., iš kurio automobilio buvo pavogti šoviniai ir kiti skundžiamame nuosprendyje išvardinti daiktai, minėtų jam priklausančių daiktų pasigedo tik tuomet, kai apie tai jam pranešė policijos pareigūnai, pats dėl vagystės niekur nesikreipė, visi daiktais jam buvo grąžinti, niekam pretenzijų nukentėjusysis neturi. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis R. D., šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. nebuvo apžiūrėtas R. K. automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio salone nebuvo paimti DNR pėdsakai, neatlikti kiti, tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ta aplinkybė, kad apie vagystę iš R. K. automobilio buvo išsiaiškinta ir pavogti daiktai buvo surasti ne iš karto po nusikaltimo padarymo, o praėjus tam tikram laiko tarpui (krata E. S. gyvenamojoje vietoje atlikta 2017 m. spalio 11 d. (t. 1, b. l. 54 – 59), R. K. pirmą kartą apklaustas 2017 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 19 – 20)), šiuo atveju neleidžia daryti išvados, jog minėtų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, tokių, kaip įvykio vietos apžiūra, DNR pėdsakų paieška ir paėmimas, atlikimas būtų perteklinis, kadangi, kaip nurodė nukentėjusysis R. K., minėtu automobiliu iki vagystės paaiškėjimo jis nesinaudojo. Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visetą, matyti, jog šiuo atveju nuteistųjų R. D. ir L. Š. parodymai yra vieninteliai tiesioginiai įrodymai, turintys išskirtinę reikšmę byloje. Kiti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė R. D. kaltę dalyvavus šovinių ir kitų daiktų vagystėje iš R. K. automobilio - nuteistosios E. S. parodymai, yra išvestiniai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Nuteistosios E. S. parodymus įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, jog šių parodymų nepakanka neginčytinai išvadai, jog R. D. dalyvavo šovinių ir kitų daiktų vagystėje iš R. K. automobilio, padaryti. Nuteistasis L. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog šovinius ir kitus daiktus iš R. K. automobilio jis pavogė kartu su R. D., tačiau pirmosios instancijos teisme šiuos savo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymu kategoriškai paneigė, tvirtindamas, jog šovinius ir kitus daiktus iš R. K. automobilio jis pavogė vienas, R. D. šiame nusikaltime nedalyvavo. Įvertinus išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad įrodinėjant asmens kaltumą, turi būti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka padaryti kategoriškai, neginčytinai išvadai, kad R. D. dalyvavo šovinių ir kitų daiktų vagystėje iš R. K. automobilio laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki spalio 2 d. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, R. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad R. K. priklausančių daiktų ir šovinių vagystę L. Š. padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. D..

8. Nuteistasis L. Š. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, atsakomybės už padarytus nusikaltimus nevengia, nuteistasis tik apeliuoja į nukentėjusiojo R. N. parodymus, tvirtindamas, jog R. N. davė melagingus parodymus apie tai, kad nežinojo, kas jį užpuolė, taip pat apie įvykio metu panaudotus peilius.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. ir L. Š. 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą bei peilį, t. y. laikydami rankose po peilį nukreiptą į nukentėjusįjį R. N., ir taip atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo bendrai pagrobė skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą turtą. Kaip galima suprasti iš nuteistojo L. Š. apeliacinio skundo turinio, L. Š. neigia R. N. apiplėšimo metu turėjęs peilį ir juo grasinęs nukentėjusiajam. Tačiau šiuos nuteistojo L. Š. teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visetas, visų pirma nukentėjusiojo R. N. parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Nukentėjusysis R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme kategoriškai tvirtino, kad jį užpuolę du asmenys turėjo peilius, grasino, gąsdino, todėl jis nesipriešino. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. 22 val. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariate buvo gautas L. Ž. pranešimas apie tai, kad pas ją buvo atėjęs jos buvęs sugyventinis R. N., kuris teigė, jog prieš 20 – 30 minučių jį sumušė ir apiplėšė du užpuolikai, kurie buvo su kapišonais, turėjo peilius (t. 1, b. l. 99). Tuo tarpu tiek nuteistojo L. Š., tiek kartu su juo R. N. apiplėšusio R. D. parodymai apie R. N. užpuolimo ir apiplėšimo aplinkybes viso bylos proceso metu kito. L. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. D. R. N. užpuolimo metu turėjo du peilius, paaiškino, kad peiliai buvo atlenkiami, vienas juodos spalvos rankena, kitas pilkos spalvos rankena, tačiau jais negrasino (t. 3. b. l. 41). Pirmosios instancijos teisme L. Š. nurodė, kad šio įvykio metu jis pats turėjo peilį kišenėje, bet jo išsitraukęs nebuvo, ar R. D. turėjo peilį, nežino. Nuteistasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. N. apiplėšimo metu L. Š. turėjo atlenkiamą peilį, tačiau nematė, kad juo būtų grasinęs. R. D. pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog įvykio metu jis peilio neturėjo, nematė, kad L. Š. būtų turėjęs peilį. Išanalizavus aptartų faktinių duomenų visetą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo R. N. parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito, pripažino tinkamu įrodymų šaltiniu bei jais grindė nuteistojo L. Š. kaltę, o nuteistųjų L. Š. ir R. D. nenuoseklius parodymus apie vieną iš esminių nusikaltimo aplinkybių – peilio panaudojimą plėšimo metu – įvertino, kaip nuteistųjų siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį. Nuteistasis L. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiojo parodymų nepatikimumą patvirtina tai, kad R. N. melavo sakydamas, jog nepažįsta jį užpuolusių asmenų. Tačiau ši aplinkybė, t. y. pažinojo R. N. jį užpuolusius asmenis, ar, kaip nurodė nukentėjusysis, jį užpuolusių asmenų veidų nematė, kadangi pastarieji buvo su gobtuvais, nei L. Š. padarytos veikos kvalifikavimui, nei jo kaltės klausimui įtakos neturi. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto pakanka išvadai, jog L. Š. ir R. D., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą bei peilį, t. y. laikydami rankose po peilį nukreiptą į nukentėjusįjį R. N., ir taip atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo pagrobė daiktų už 223 Eur sumą, t. y. padarė kvalifikuotą plėšimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. Š. kaltės ir nusikalstamos veikos juridinio vertinimo yra teisingos.

10. Nuteistieji R. D. ir L. Š. apeliaciniuose skunduose prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes.

11. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

12. L. Š. padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 1 dalis), vieną – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis L. Š. savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pilnai pripažino, atsakomybės nevengė. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, L. Š. pilnai savo kaltę pripažino tik dėl E. B. plėšimo, tuo tarpu dėl visų kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis nebuvo nuoseklus, keitė parodymus, nepripažino esminių nusikaltimų aplinkybių, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. Š. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi tik dėl E. B. plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) bei šią aplinkybę pripažino L. Š. atsakomybę lengvinančia. L. Š. atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotus plėšimus jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. Š. praeityje teistas penkis kartus iš esmės už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimus). Tuo pačiu metu, kaip ir nusikalstamas veikas, už kurių padarymą L. Š. nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistasis padarė dar vieną nusikaltimą (2017 m. spalio 1 d.), už kurio padarymą buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu. L. Š. taipogi baustas administracine tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. Š., būdamas jauno amžiaus, niekur nesimoko ir nedirba. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltimų – vagysčių, plėšimų – darymas yra tapęs L. Š. gyvenimo būdu, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltiniu. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog anksčiau L. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuo nusikaltimų darymo nesustabdė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes bei pagrįstai L. Š. už visas jo padarytas nusikalstamas veikas parinko bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatydamas artimą sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

13. Nuteistajam L. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nuteistajam L. Š., tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Nėra pagrindo tenkinti L. Š. prašymo sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, kadangi BK 64¹ straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis nuteistajam paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taikomos tik baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, be to šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šioje baudžiamojoje byloje BK 64¹ straipsnio taikymo būtinos sąlygos nėra nustatytos.

14. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. D. išteisinus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį, R. D. lieka nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis), padarymą. R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas (plėšimus) jis padarė bendrininkų grupe su L. Š. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. D. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje jis teistas keturis kartus už panašaus pobūdžio nusikaltimas veikas, taip pat ir už plėšimą, jo atžvilgiu 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. vasario 8 d. priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, R. D. per trumpą laikotarpį padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Iš bylos duomenų matyti, jog R. D., būdamas jauno amžiaus, niekur nesimoko ir nedirba, nusikaltimų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D. paskirtos bausmės, artimos sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, yra teisingos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, bausmių švelninti nėra teisinio pagrindo.

15. Išteisinus R. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, padarymą, sumažėja R. D. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, todėl šiuo pagrindu R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra švelninama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad R. D. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintą aplinkybę, kad L. Š. R. K. priklausančių žiūronų, tolimačio ir 32 vienetų šovinių vagystę padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. D..

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 9 dalies taikymo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (R. N. apiplėšimas) ir BK 180 straipsnio 2 dalį (P. K. ir L. V. apiplėšimas) paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.