- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-175-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00500-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- A. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8064-783/2018 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. prašė teismo priteisti iš atsakovo R. L. 316,38 Eur turtinės bei 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2017-12-19 palaidas atsakovo R. L. šuo užpuolė ir sukandžiojo jo rusų toiterjerų veislės šunį, kuris dėl patirtų sužalojimų nugaišo. Teigė, jog atsakovas, kaip šuns savininkas, privalo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl šuns netekties patyrė 250 Eur turtinę žalą, be to, šuns gydymui išleido 66,38 Eur. Tvirtino, jog nors šuo pirktas turguje, be įsigijimo dokumentų, šuo buvo kilmingas ir atsižvelgus į dabartinę tokių šunų kainą, jį vertina 250 Eur. Be to, nurodė, kad jis buvo prisirišęs prie šuns, juo rūpinosi, prižiūrėjo, netekus šuns, patyrė dvasinius išgyvenimus, nes neteko draugo, kuris jam buvo paguoda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2018-10-11 sprendimu A. L. ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo R. L. priteisė ieškovui 416,38 Eur žalos atlyginimo ir 290,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovui R. L. priklausantis šuo, pradarius voljero duris, pralindo pro atsakovą ir nubėgęs į kitą kiemą sužalojo ieškovo šunį. Pažymėjo, jog nustatydamas aplinkybę, jog atsakovo šuo peršoko ieškovo motinos ir atsakovo sodybas atskiriančią tvorą, teismas vadovavosi liudytojos B. Ž., mačiusios įvykį, parodymais, kuriais neturi pagrindo abejoti. Atsakovo R. L. paaiškinimus, jog šuo pralindo pro tvoroje esančią skylę, atsižvelgęs į liudytojos B. Ž. parodymus, teismas vertino, kaip siekį sumažinti atsakomybės laipsnį. Nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovo šuo nugaišo dėl patirtų sužalojimų, byloje patvirtino apklaustas liudytojas V. B., iškart po sužalojimų, suteikęs sužalotam šuniui veterinarinę pagalbą. Teismas pažymėjo, jog nustatydamas aplinkybę dėl ieškovo šuns veislės (rusų toiterjeras), vadovaujasi ieškovo A. L., liudytojo V. B. parodymais, o nustatydamas aplinkybę dėl atsakovo šuns veislės (Kaukazo aviganis), – byloje esančia Kupiškio rajono savivaldybės administracijos pažyma. Teismas konstatavo, jog nors atsakovas R. L. teismo posėdyje nurodė, kad jo šuo nėra Kaukazo aviganio veislės, tačiau įrodymų, paneigiančių minėtoje pažymoje užfiksuotą informaciją, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pripažino nustatyta, jog atsakovas ieškovui A. L., kaip žalos atlyginimą sumokėjo 50 Eur. Nors atsakovas R. L. teismo posėdyje teigė, kad ieškovui 2017-12-17 sumokėjo 150 Eur ir tai paliudijo jo žmona J. O. L., tačiau ieškovui A. L. neigiant gavus tokią sumą, darė išvadą, jog vien asmens, susijusio šeiminiais ryšiais su atsakovu, liudijimo nepakanka pripažinti įrodyta aplinkybę dėl 150 Eur perdavimo.
5. Nurodė, jog nustačius, kad dėl atsakovo R. L. neatsargių veiksmų (pradaręs voljero duris neužtikrino, kad voljere esantis Kaukazo aviganio veislės šuo nepabėgtų iš voljero), jam priklausančiam šuniui apkandžiojus ieškovo šunį, kuris dėl patirtų sužalojimų po kelių dienų nugaišo, ieškovas turi teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Teismas darė išvadą, jog ieškovo patirta 66,38 Eur žala dėl šuns gydymo UAB „Stalgvita“, yra susijusi su atsakovo veiksmais ir pagrįsta.
6. Teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad sužaloto šuns vertė yra 250 Eur, nes nepateikta jokių įrodymų už kiek įsigijo šunį, kiek sumokėjo už naują šuniuką, o vien žodinių ieškovo paaiškinimų šuns vertei pagrįsti nepakanka. Nurodė, kad nors ieškovas pateikė įrodymus (trijų skelbimų kopijas iš tinklalapio www.skelbiu.lt), jog šiuo metu rusų toiterjero šuniuko siūloma įsigijimo kaina yra nuo 230-280 Eur, tačiau iš jų nėra aišku, kokiais kriterijais jis vadovaujasi teigdamas, jog jo šuniuko vertė yra tokia, kokią jis nurodo: iš viešai prieinamo www.skelbiu.lt tinklalapio, kurio skelbimų kopijas yra pateikęs ieškovas, matyti, jog sprendimo priėmimo metu yra 33 skelbimai, pagal kuriuos yra parduodami rusų toiterjerų veislės šuniukai, jų kaina, jeigu ji yra nurodyta, svyruoja nuo 100 iki 300 Eur, tai yra, vieno šuniuko vidutinė vertė yra apie 200 Eur. Atsižvelgęs į pateiktus įrodymus, ieškovo paaiškinimus, į tai, kad ieškovas nepateikė šuns įsigijimą patvirtinančių tiesioginių įrodymų, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, jog ieškovo A. L. šuns vertė 2017-12-17 buvo 200 Eur. Atmetė atsakovo R. L. teiginius, jog tokį šunį galima prie turgaus įsigyti už 5 Eur, nes tai patvirtinančio įrodymo atsakovas nepateikė.
7. Konstatavo, jog dėl atsakovo kaltės A. L. buvo padaryta 266,38 Eur turtinė žala (66,38 Eur + 200 Eur), o nustačius, kad po šuns sužalojimo atsakovas R. L. ieškovui A. L., kaip turtinės žalos atlyginimo dalį sumokėjo 50 Eur, ieškovui priteistina 216,38 Eur turtinė žala.
8. Sprendė, jog mažinti nustatytą turtinę žalą ar atleisti atsakovą nuo turtinės žalos sumokėjimo nėra pagrindo, nes atsakovas R. L. nepateikė įrodymų, jog dėl atsiradusios žalos yra kaltas ir pats nukentėjusysis.
9. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad ieškovo A. L. šuo buvo sužalotas ieškovo akivaizdoje, šunį sužalojo Kaukazo aviganių veislei priskiriamas šuo, kurio veislė yra įtraukta į pavojingų šunų veislių sąrašą, jog po patirtų sužalojimų A. L. šuo kankinosi dar kelias dienas, teismas pripažino, jog A. L. dėl atsakovo R. L. veiksmų (neveikimo) patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Atsakovo R. L. teiginius, jog ieškovas neturtinės žalos nepatyrė, nes nesiėmė visų veiksmų ir nevežė šuns į kitas gydymo įstaigas, turinčias geresnes gydymo priemones, atmetė kaip nepagrįstus bei pažymėjo, jog tai tėra labiau hipotetiniai pasvarstymai, kaip būtų elgęsis pats atsakovas, tačiau tai nepaneigia, jog ieškovas A. L. išgyveno šuns sužalojimą, ėmėsi visų priemonių, kad šuo būtų išgelbėtas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieškovo išsakytus bei liudytojų parodymais patvirtintus emocinius išgyvenimus, į atsakovo garbų amžių (79 m.), jo kaltės formą (neatsargumas), į žuvusio šuns vertę (200 Eur), į tai, jog buvo sužalotas naminis gyvūnas, kuriuo ieškovas rūpinosi 11 metų ir darė išvadą, jog A. L. padarytos neturtinės žalos dydis yra 200 Eur, kurią privalo atlyginti atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo 2018-10-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, o nusprendus priteisti iš jo žalos atlyginimą, mokėjimą išdėstyti dalimis.
11. Nurodo nesutinkantis su teismo išvada, jog 2017-12-17 ieškovui sumokėjo tik 50 Eur. Be to, teigia, kad pats ieškovas nesiėmė visų reikiamų medicininių priemonių išsaugoti šuns gyvybę – šuo nebuvo nuvežtas į veterinarijos kliniką, neperšviesti vidaus organai. Veterinarijos gydykla UAB „Slagvita“ neturėjo reikiamos aparatūros, neatliko operacijos, o tik išvalė ir užsiuvo žaizdą, dėl ko įvyko komplikacijos, turėjusios įtakos šuns nugaišimui.
12. Nurodo, kad šuo buvo pirktas turguje, be kilmės dokumentų, nepaženklintas mikroschemomis ir neregistruotas gyvūnų augintinių registre Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, todėl negalima teigti, kad ieškovas visapusiškai rūpinosi savo šunimi. Mano, jog ieškovo šuo buvo mišrūnas.
13. Tvirtina, jog A. L. taip pat pažeidė Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-02 įsakymo Nr. ADV-503. „Dėl gyvūnų laikymo Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ III skyriaus 42.3 punktą, IV skyriaus 43.4 punktą, nes atvykęs į bendro naudojimo kiemą, pas savo motiną, paleido ir paliko be priežiūros šunį.
14. Nurodo, kad teismas nesiaiškino kam priklausė tvora, pro kurios plyšį pralindo jo šuo ir kas turėjo tą skylę tvoroje užtaisyti, o liudytoja B. Ž. nematė, kaip jo šuo pralindo pro plyšį tvoroje.
15. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas A. L. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo R. L. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo dydžio, nes apeliantas R. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovui jau atlygintos žalos dydžio, kvestionuoja paties ieškovo veiksmus, galimai nulėmusius šuns žūtį, abejoja teismo išvadomis dėl ieškovui priklausiusio šuns veislės bei nustatyta šuns verte įvykių metu.
18. Pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatas, naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas R. L. yra atsakingas už jam priklausančio šuns padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad faktinės įvykio aplinkybės apeliaciniu skundu nėra ginčijamos, be to, išsamiai ir motyvuotai yra aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
19. Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą šalinančios aplinkybės yra nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Aplinkybės, susijusios su nenugalima jėga, nagrinėjamoje byloje nėra apelianto įrodinėjamos. Nors R. L. skundu tvirtina, jog pats ieškovas A. L. galimai yra iš dalies atsakingas už kilusią žalą, nes atvykęs į bendro naudojimo kiemą paliko be priežiūros šunį, taip pažeisdamas Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-02 įsakymo Nr. ADV-503. „Dėl gyvūnų laikymo Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ III skyriaus 42.3 punktą, IV skyriaus 43.4 punktą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, jog ieškovo šuo kartu su ieškovu buvo motinos kieme, kuris nuo apelianto R. L. sklypo yra atitvertas tvora bei apelianto šuo į minėtą sklypą pateko peršokęs sklypus skiriančią tvorą, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl kilusios žalos yra atsakingas ir pats ieškovas.
20. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu, jog apelianto šuo į ieškovo motinos kiemą pateko peršokęs tvorą, o ne pralindęs pro tvoroje esančią skylę, todėl apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių apie tai kieno buvo tvora, kas buvo atsakingas už tvoroje esančios skylės užtaisymą ir pan., analizuoti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes šios aplinkybės nepatenka į įrodinėjimo dalyką.
21. Byloje nustatyta, kad įvertinęs, jog ieškovas A. L. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žuvusio šuns įsigijimo kainą, įrodymų kiek sumokėjo už naują tokios pačios veislės šuniuką bei tai, jog viešai prieinamuose skelbimų tinklalapiuose parduodamų rusų toiterjerų veislės šuniukų kaina svyruoja nuo 100 iki 300 Eur, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad sužaloto šuns vertė yra 250 Eur bei darė išvadą, jog šuns vertė, nagrinėjamų įvykių metu (2017-12-17) buvo 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtomis išvadomis, nes apeliantas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų šuns vertei paneigti (CPK 178 straipsnis). Apelianto R. L. teiginys, jog žuvęs ieškovo šuo buvo mišrūnas, iš esmės vertas 5 Eur, taip pat nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo nurodyta žuvusio šuns veisle bei byloje apklausto veterinarijos gydytojo V. B. parodymais dėl šuns veislės.
22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė, kad nagrinėjamų įvykių metu ieškovui kaip žalos atlyginimą perdavė 150 Eur, o ne 50 Eur. Jokių objektyvių įrodymų paneigiančių šią išvadą apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu (CPK 178 straipsnis).
23. Apeliacinio skundo argumentai, jog pats ieškovas nesiėmė visų reikiamų medicininių priemonių išsaugoti šuns gyvybę, atmestini, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas, veterinarijos gydytojas V. B., suteikęs ieškovo šuniui pagalbą, parodė, jog ieškovas į jį kreipėsi iš karto po įvykio, taip pat ir kitą dieną bei šuo buvo apžiūrėtas. Liudytojas parodė, jog pagal esamus sužalojimus šuo galimai nebūtų ištvėręs kelionės į Panevėžį, o pats ieškovas A. L. paaiškino, jog pagalbos šuniui ieškojo ir kitose klinikose, tačiau, esant savaitgaliui, kitokios pagalbos šuniui rasti nepavyko. Dėl paminėto, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas buvo abejingas šuns būklei.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas tinkamai taikė ir CK 6.250 straipsnio, reglamentuojančio neturtinės žalos nustatyto kriterijus, nuostatas, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Kaip minėta, byloje ginčo dėl to, kad apeliantui priklausantis šuo užpuolė ieškovui priklausantį šunį bei šiais veiksmai ieškovui buvo padaryta žala, nėra. Nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovą bei jo augintinį siejo glaudus, ilgą laiką besitęsiantis, emocinis ryšys, todėl šuns sužalojimas ieškovo akivaizdoje, neabejotinai A. L. sukėlė emocinį šoką ir tai patvirtino byloje apklausti liudytojai N. L. ir V. B.. Be to, teismas atsižvelgė ir į kilusias pasekmes – gyvūno žūtį, aplinkybę, jog ieškovas sužeistą šunį slaugė dar kelias dienas, nors pati išgijimo prognozė, sprendžiant iš liudytojo V. B. parodymų, buvo minimali. Teismas vertino ir tai, jog apeliantas yra garbaus amžiaus ir jo veiksmai buvo nulemti neatsargumo, o ne tyčinių veiksmų. Šių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui A. L. atlygintina neturtinė žala sudaro 200 Eur.
25. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Apeliantas R. L. skundu prašo išdėstyti ieškovui priteistos žalos mokėjimą dalimis. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenustatė būtinybės savo iniciatyva spręsti klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, tokio prašymo bylos nagrinėjimo metu teismui nepareiškė ir atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas iš esmės priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai bei dėl tokio pobūdžio nutarčių asmenims suteikiama teisė teikti atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismas minėto apelianto prašymo nesprendžia, išaiškinant, jog jam išlieka teisė motyvuotu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.