Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir J. K. prašymą dėl teismo leidimo sudaryti buto pardavimo sandorį išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 5 punkte išaiškinta, kad nagrinėjant prašymus CPK XXXIX skyriaus tvarka procesinių dokumentų bei jų priedų trūkumų šalinimas nenumatytas. Tuo atveju teismas atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 581 straipsnyje numatyta, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo.

CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, gauti teismo leidimą sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas. Šeimos turtu pripažintinas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas gauti teismo leidimą įkeičiant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (b. l. 10-11). Pareiškėjai turi nepilnametę dukterį U. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

Pareiškėjai pateikdami teismui prašymą išduoti teismo leidimą parduoti butą, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis parduodamas siekiant įsigyti didesnio ploto butą, tačiau nepateikė ketinamo parduoti, buto bei ketinamo pirkti buto preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių, todėl teismas negali įvertinti, kokią sumą pinigų gaus pareiškėjai pardavę butą. Pareiškėjai nenurodo, ar didesnio ploto butą ketinama įsigyti naudojantis banko suteikiama paskola. Pareiškėjai prašyme privalo nurodyti finansavimo šaltinį naujo būsto įsigijimui. Jei pareiškėjai naujo būsto įgijimui ketina kreiptis į banką dėl kredito būsto įgijimui suteikimo, tai turėtų pateikti teismui banko išduotą pažymą patvirtinančią, kad pareiškėjams bus suteiktas kreditas ar kredito sutartį. Minėtoje banko pažymoje ar kredito sutartyje turi būti nurodytas paskolos dydis, terminas ir mėnesinės įmokos dydis. Jei pareiškėjai neketina imti kredito iš banko, jie turi nurodyti kitus finansavimo šaltinius, patvirtinančius jų galimybę įsigyti ketinamą pirkti būstą. Bylose dėl teismo leidimo parduoti šeimos turtą, duomenys, apie pareiškėjų gaunamas pajamas (darbo užmokestį) ir kitus galimus finansavimo šaltinius yra reikšmingi ir turi būti pateikti teismui kartu su prašymu, nes teismas, išduodamas leidimą parduoti butą, turi įvertinti pareiškėjų galimybę įgyti kitą būstą užtikrinantį gyvenamąją vietą nepilnamečiam vaikui. Be to pareiškėjai turi nurodyti ar turi kitų finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms.

Pareiškėjai teismui pateikė pareiškėjo tėvų M. K. ir F. K. sutikimą, kad pareiškėjas su šeima gyventų jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės.

Reikšmingais įrodymais bylose dėl teismo leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų realų ketinimo pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams suteikti teisę į gyvenamąją vietą, įgyvendinimo faktą (uzufrukto teisės nustatymas, kiti įstatymuose numatyti suvaržymai, garantuojantys vaikui teisę į gyvenamąją patalpą).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis teismas negali įvertinti, kaip bus užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės į būstą, pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl prašymas netenkintinas.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu nutartyje nurodytos aplinkybės yra pašalintos arba išnyko (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 582 bei 290 - 291 straipsniais bei CK 3.85 ir 3.84 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), prašymo dėl teismo leidimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.