Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-105-316/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
AN2-105-316/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00289-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-105-316/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00289-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 1200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

A. B. buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. vasario 19 d. 16.50 val. Šiauliuose, Tilžės g. 225, pradėdamas važiuoti automobiliu „Volkswagen Touran“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į priekyje stovėjusį kelio ženklą Nr. 846 „Neįgalieji“ ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET bei vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Patikrinimo metu jam nustatytas 0,66 promilės girtumas. Eismo įvykio metu apgadintas kelio ženklas bei automobilis.Skundžiamu nutarimu A. B. buvo nubaustas: už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, – 1200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo; už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, – 600 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 1200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Nurodo, kad byloje esantys: administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, liudytojų paaiškinimai, automobilio ir kelio ženklo apgadinimų nuotraukos, vaizdo medžiaga patvirtina tik eismo įvykio faktą, tačiau nėra jokių duomenų, kad A. B., pasišalindamas iš įvykio vietos, suprato, jog sukėlė eismo įvykį (apgadino kelio ženklą), todėl apelianto tyčia pripažinta tik formaliai. Apeliantas nurodo, jog teismui teikė argumentuotus paaiškinimus, kad jis nepastebėjo nei kelio ženklo, nei kontakto su juo. Teigia, jog eismo įvykį matęs liudytojas J. B. paliudijo, kad apeliantas galėjo nepastebėti ar nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį. Taip pat A. B. skunde nurodo, kad pareigūnai A. V. ir Š. J., kurie po eismo įvykio nuvyko pas apeliantą, parodė, kad jiems susidarė įspūdis, jog A. B. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir apie jį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis po įvykio nevengė atsiliepti telefonu, iš karto nurodė savo bei automobilio buvimo vietą, policijos pareigūnams leido apžiūrėti automobilį bei užfiksuoti jo sugadinimą, nevengė blaivumo patikrinimo, tačiau skundžiamame nutarime apie tai neužsiminta. Pasak apelianto, jo automobilis buvo apgadintas itin nežymiai, dėl to galima spręsti, kad smūgis į kelio ženklą nebuvo stiprus ir tai nesukėlė didelio garso, o kelio ženklas nusviro ne dėl smūgio stiprumo, o dėl jo konstrukcinių savybių. Todėl apeliantui neaišku, kokiais bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė jo kaltę – tiesioginę tyčią, bei kodėl nebuvo pasisakyta dėl apeliantą teisinančių įrodymų. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kur teigiama, kad, sprendžiant apie kaltininko tyčią, turi būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio. Galiausiai nurodo, kad apeliantas nesuvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį, todėl neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teigia, jog reikšminga yra ir tai, kad policijos pareigūnai pas apeliantą atvyko praėjus net 4 valandoms po eismo įvykio, todėl, anot A. B., akivaizdu, jog policijos pareigūnams operatyviau vykdant savo funkcijas, jis būtų nespėjęs pavartoti alkoholio. Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu A. B. ginčija apylinkės teismo nutarimą dėl jo pripažinimo kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina pagal apeliacinį skundą.ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad A. B. 2018 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarime nurodytu laiku, pradėdamas važiuoti automobiliu iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į priekyje stovėjusį kelio ženklą ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas KET taisykles, be to, po eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nustatytas 0,66 promilių girtumas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantą padarius jo ginčijamus administracinius nusižengimus, kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybinę versiją patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės.Apeliantas skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog nėra jokių duomenų, kad jis, pasišalindamas iš įvykio vietos, suprato, jog sukėlė eismo įvykį (apgadino kelio ženklą), todėl apelianto tyčia pripažinta tik formaliai. Aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pritardamas apylinkės teismo padarytoms išvadoms dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, apygardos teismas pažymi, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių: kelio ženklo, eismo įvykio kaltininko A. B. automobilio nuotraukų, kuriose matomi tiek kelio ženklo, tiek automobilio apgadinimai, kurie atitinka eismo įvykio aplinkybes (b. l. 16), vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip, apelianto automobiliui pradedant judėti ir sukant dešinėn, jis priekiniais ratais pervažiuoja stovėjimo vietos ribą žymintį bortelį ir priekiniu dešiniu ratu atsitrenkia į kelio ženklą (b. l. 16), iš liudytojo J. B. parodymų (b. l. 7, 40), kuris teigė girdėjęs įvykio metu automobilio atsitrenkimo duslius garsus, konstatuotina, kad A. B. negalėjo nesuvokti, jog apgadino kelio ženklą. Pažymėtina, kad, nors smūgio stiprumo suvokimas nagrinėjamu atveju yra vertinamasis kriterijus, kaip ir minėta, iš byloje esančių duomenų, matyti, kad smūgis buvo pakankamas, jog A. B. jį galėtų pastebėti ar pajusti. Atsakant į skundo argumentus, pažymėtina, kad apelianto nurodomas elgesys po eismo įvykio – atsiliepimas į policijos pareigūno skambutį, tikslios savo bei automobilio buvimo vietos nurodymas nagrinėjamu atveju nėra jo nekaltumą pagrindžiančios aplinkybės, o tokių aplinkybių akcentavimas traktuotinas kaip pažeidėjo gynybinė taktika, nes akivaizdu, jog po eismo įvykio A. B. turėjo suvokti, kad jo automobilio numerius galėjo spėti pamatyti įvykio vietoje buvę žmonės ir taip, buvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas, todėl tolesni pažeidėjo veiksmai nepaneigia jo kaltės padarius eismo įvykį, tačiau yra reikšmingi tik sprendžiant nuobaudos paskyrimo klausimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, jog A. B. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau iš jo pasišalino, ir tai patvirtina apylinkės teismo išvadą ir dėl A. B. kaltės padarius nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad A. B. vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo. Alkoholio vartojimo faktą patvirtina byloje esantis paties A. B. paaiškinimas (b. l. 6), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų Š. J. ir A. V. duoti analogiški parodymai apylinkės teismo posėdžio metu (b. l. 8–9, 33–34). Dėl A. B. skundo argumentų, jog jis neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nes nesuvokė, jog padarė eismo įvykį, bei tai, jog reikšminga yra ir tai, kad policijos pareigūnai pas jį atvyko praėjus net 4 valandoms, o policijos pareigūnams operatyviau vykdant savo funkcijas, jis būtų nespėjęs pavartoti alkoholio, pažymėtina, kad atsakomybei už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kilti konkretus neblaivumo laipsnis ar tai, po kiek laiko po eismo įvykio jis užfiksuotas, nėra reikšminga.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog A. B. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. B. padarė administracinius nusižengimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Boleslovas Kalainis