Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2294-873/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-01
Bylos Nr.
1-2294-873/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Civilinis ieškovas
J. B.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Tatjana Benetė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2294-873/2013Teisminio proceso Nr.1-12-1-00980-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Jevgenij Daškevič,dalyvaujant prokurorei Editai Naujokaitei,kaltinamojo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B.,kaltinamajam R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2) 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 3) 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2010 m. kovo 31 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), užkalbintas nukentėjusiojo, sudavė nukentėjusiajam J. B. smūgį į veidą su daiktu, panašiu į kastetą, padarydamas kairės pusės skruostikaulio bei akiduobės lūžimą su aplinkine kraujosruva, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko R. B., sudavęs nukentėjusiajam J. B. smūgį į veidą, ištraukė iš striukės daiktą, panašų į peilį, nukentėjusiajam grasino susidorojimu, sakydamas, kad jį papjaus, nukentėjusiajam pradėjus nuo jo bėgti, R. B. jį vijosi, rankose laikydamas minėtą daiktą, panašų į peilį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas, tuo grasino nužudyti nukentėjusįjį.

R. B. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku rinko geras charakteristikas, pradėjo mokytis suaugusiųjų mokymo centre. Gyvenime nėra nešiojęsis kastetų ar peilių, nurodytu laiku tikrai nebuvo susitikęs su J. B.. J. B. jis pažįsta apie 10 metų, prieš 5 metus tarp jų buvo konfliktas, J. B. kabinėjosi prie kaimyno, R. B. jį užstojo. J. B. R. B. neatsimena, su ja konfliktų nebuvo. Kad būtų prie jos kabinėjęsis, duotų telefoną, neatsimena. R. B. turi brolį, 2010 metais jis atliko bausmę. Nukentėjusiojo namo kodą R. B. žino, šalia gyvena draugė.

Nukentėjusysis J. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų, gyvena šalimais, iki įvykio jo vardą žinojo, sveikindavosi. Viskas įvyko prie 11 namo, apie 6 val. vakaro. J. B. priėjo prie R. B. paklausti, dėl ko jis kabinasi prie jo žmonos. Jis priėjo, paklausė, R. B., nieko nesakydamas, ištraukė daiktą, panašų į kastetą, smogė R. B. į veidą, jis pradėjo bėgti. Atsisukdamas J. B. matė, kad R. B. rėkia, kad jis čia nevaikščios ir negyvens. Įvykis galėjo būti prieš 3 metus, kovo 31 d. Prie R. B. J. B. priėjo paklausti, kodėl jis kabinėjasi prie jo žmonos, nes žmona taip jam sakė. Kovo 31 d. J. B. pamatė R. B. prie laiptinės, priėjo pakalbėti. Priėjęs pasiveikino, paklausė, kodėl jis kabinėjasi prie žmonos. R. B. trenkė J. B. dešine ranka į smilkinį, į kairę veido pusę. Trenkė su kastetu, ištraukė jį iš kišenės. Kasteto J. B. nematė. Viskas vyko staigiai, net nepastebėjo. J. B. pradėjo bėgti, bėgo į savo laiptinę, atstumas apie 50 m. R. B. vijosi su peiliu, iš kur peilis, nematė, peilis buvo atlenkiamas. R. B. sakė, kad J. B. čia negyvens ir nevaikščios, jį papjaus. J. B. matė, kad R. B. bėgo su peiliu. J. B. nubėgo į laiptinę, ji su koduojama spyna. J. B. įbėgęs į laiptinę duris uždarė. Namuose buvo žmona, jai pasakė, kad jam trenkė. Žmona išsigando, nes jam ant veido buvo labai didelė hematoma. Žmona paskambino patėviui, nuvežė į ligoninę. J. B. buvo skruostikaulio ir akiduobės lūžis. Kodėl iš karto neskambino policijai, nežino. Išklausęs liudytojos parodymus, J. B. patvirtino, kad jie yra teisingi, jo brolis nieko nematė, brolis išvykęs į Baltarusiją. Pareiškimą policijai rašė J. B., jis pasirašė. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą, kada nukentėjusysis 2010-04-02 parodė, kad atsigręžęs jis matė, kaip R. B. jį vejasi su peiliu rankoje; peilis, atrodo, atlenkiamas, juodos spalvos kriaunomis; jis bėgdamas iš paskos šaukė, kad papjaus, kad čia daugiau nebevaikščios; J. B. nubėgo prie savo laiptinės, ten išgirdę triukšmą išėjo kaimynai, tada jis paslėpė peilį ir apsisukęs pabėgo ( b. l. 14), - nukentėjusysis parodė, kad praeivių buvo, nežino, ar kaimynai, ar ne. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą, kada nukentėjusysis 2010-04-23 parodė, kad jis pamatė, kaip R. iš kitos striukės kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį ir pasakė, kad jį papjaus; tada J. B. pradėjo bėgti, o R. B. vijosi, J. B. nubėgo iki savo namo laiptinės; iki laiptinės R. vijosi; J. B. matė, kad R. bėgo laikydamas peilį, J. B. pribėgo prie laiptinės, surinko greitai kodą ir įbėgo į vidų ( b. l. 15), - nukentėjusysis parodė, kad jis matė peilį, kai bėgo ir atsisuko, peilį matė aiškiai, kodėl jo nepavijo, nežino, greitai bėgo.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad R. B. buvo kaimynas, sužinojo tai, kai ji atsikraustė gyventi pas vyrą. Visą mėnesį ar daugiau R. B. kabinėjosi. Kiek žino iš jo žodžių, jo brolis tuo metu sėdėjo kalėjime, R. B. kišdavo telefoną pakalbėti, atseit, brolis sėdi, seniai moters balso negirdėjo. Būdavo apsvaigęs nuo alkoholio ar gal parūkęs „žolės“. Kartais jis būdavo ne vienas, su draugais. J. B. pasakė, kad jis kabinėjasi, parodė jį vyrui. Tada J. B. su broliu išėjo tvarkyti automobilio, grįžo su puse galvos suknežinta, pusė galvos buvo įsimigę į vidų. J. B. nenorėjo rašyti pareiškimo, J. B. pati parašė, po to atnešė į namus, vyras pasirašė, ji nunešė į policiją. Vyras J. B. buvo sakęs, kad eis pasikalbėti. Galimai, viskas vyko 2010 m. kovo 31 d. Vyras išėjo su broliu, grįžo gal po 40 minučių. Brolis nesuprato, kas ten įvyko. J. B. žino iš vyro žodžių, kad vyras priėjo pašnekėti su R. B., R. B. smogė. J. B. klausinėjo, kas buvo, vyras sakė, kad priėjo, pasakė, kad nori pakalbėti, nes kabinėjasi prie žmonos, tada R. B. smogė ir, kiek J. B. žino, ištraukė peilį. Smūgio, kiek J. B. žino, vyro brolis nematė. J. B. pasiūlė vyrui kreiptis į ligoninę, jis atsisakė. Kai pasidarė bloga, nuvažiavo į ligoninę, tada į policiją, ten davė siuntimą. J. B. nenorėjo, kad J. B. kreiptųsi į policiją. Ji vakare nuėjo į policiją, parašė pareiškimą, grįžusi davė vyrui pasirašyti, į policiją nunešė jau ryte. Vyras nenorėjo kreiptis į policiją kadangi pas jį toks supratimas.

Protokolo-pareiškimo duomenimis, J. B. 2010-04-02 kreipėsi dėl to, kad 2010-03-31, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu R., sudavė per veidą, sulaužė kairįjį skruostikaulį ir akiduobę ( b. l. 9).

2010-04-01 pareiškimo duomenimis, vakar, 2010-03-31, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), J. B. priėjo prie vaikino, kuris kabinėjosi prie jo žmonos, norėjo su juo pakalbėti. Jis be perspėjimo trenkė su kastetu per veidą smilkinio srityje, po to išsitraukė peilį, užsimojo, bet nesmogė, jam sutrukdė kaimynai. Jis pabėgo grasindamas, jog papjaus ir kad jo žmonai J. B. gyvenimo nebus (b. l. 10). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, kad pareiškimą vyro vardu rašė ji, pareiškimą vyras tik pasirašė.

2010 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolo duomenimis nustatyta įvykio vieta – prie (duomenys neskelbtini) ( b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-04-07 išvados Nr. G1132/10(01) duomenimis, J. B. padarytas kairės pusės skruostikaulio bei akiduobės lūžimas su aplinkine kraujosruva, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-03-31), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 22-23).

Asmens parodymo atpažinti 2013-06-17 protokolo duomenimis, J. B. iš parodytų atpažinti asmenų atpažino R. B. kaip asmenį, 2010-03-31 (duomenys neskelbtini), daiktu, panašiu į kastetą, trenkusį į kairės pusės smilkinį ir grasinusį peiliu ( b. l. 67-69).

Akistatos tarp įtariamojo R. B. ir nukentėjusiojo J. B. 2013-06-17 protokolo duomenimis, apklausti asmenys pasiliko prie savo parodymų. Nukentėjusysis parodė, kad R. jį vijosi su peiliu ir šaukė, kad jis kieme nevaikščios ir nebus jam gyvenimo; J. B. įbėgo į laiptinę, kurios durys koduotos, R. iš paskos įbėgti nespėjo; nukentėjusiojo nuomone, įvykio niekas nematė ( b. l. 70-71).

Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro 2013-04-04 rašto Nr. SD-96 duomenimis, suaugusiųjų mokymo centre nuo 2010 m. kovo 29 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. buvo mokinių pavasario atostogos ( b. l. 73).

Nors kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino, parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis nebuvo susitikęs su nukentėjusiuoju, teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, tokiais kaltinamojo parodymais netiki, juos atmeta.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. B. parodymais, kad sveikatos sutrikdymą, suduodamas smūgį į smilkinį, jam padarė kaltinamasis R. B.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos J. B. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-04-07 išvados Nr. G1132/10(01), asmens parodymo atpažinti, akistatos protokolų duomenys. Teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį – kaltinamojo nurodomas konfliktas, įvykęs prieš penkerius metus, teismo nuomone, tėra menkavertė dingstis, pretekstas, siekiant sumenkinti nukentėjusiojo parodymų patikimumą. Teismas vertina, kad liudytoja J. B., su kuria kaltinamasis pažintį neigė, ir, jo paties parodymais, neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo, davė nuoseklius parodymus apie įvykį, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Iš liudytojos parodymų teisme apie kaltinamojo brolį, kuris įvykio metu atliko bausmę, matyti, kad liudytojai ši aplinkybė tapo žinoma iš kaltinamojo, tai patvirtina jos parodymų teisingumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam J. B. į veidą, padarė kairės pusės skruostikaulio bei akiduobės lūžimą su aplinkine kraujosruva, tuo nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, jo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. R. B. kaltinime inkriminuotas smūgio kastetu sudavimas, tačiau įrankis ikiteisminio tyrimo metu nesurastas, iš kaltinimo smūgio sudavimas konkrečiu įrankiu šalintinas.

Taip pat nukentėjusiojo, liudytojos J. B. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis, sudavęs nukentėjusiajam smūgį į veidą, jį vijosi, laikydamas, nukentėjusiojo parodymais, peilį, išsakydamas nukentėjusiajam grasinimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad R. B., vydamasis su peiliu, jam sakė, kad J. B. čia negyvens ir nevaikščios, jį papjaus. Ikiteisminio tyrimo duotų parodymų duomenimis, nukentėjusysis taip pat parodė, kad kaltinamasis, bėgdamas iš paskos šaukė, kad papjaus, kad čia daugiau nebevaikščios ( b. l. 14), išsitraukė atlenkiamą peilį ir pasakė, kad jį papjaus ( b. l.15).

Teismas, aukščiau nurodytais motyvais, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, daro išvadą, kad dėl esminių aplinkybių – dėl smūgio sudavimo, vijimosi su peiliu, grasinimų, kad papjaus, nukentėjusysis davė tapačius parodymus. Teismas vertina, kad nors nukentėjusiojo parodymai apie šalia buvusius asmenis nėra tapatūs, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ši aplinkybė nėra esminė, todėl nukentėjusysis galėjo aplinkybių, nesusijusių su tiesiogine grėsme sau, detaliai neįsiminti.

Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nukentėjusįjį vijosi po smūgio jam sudavimo, po to, kai jam sulaužė skruostikaulį, liudytojos parodymais – nuo smūgio į vidų buvo įlinkusi pusė veido, nukentėjusiojo parodymais, laikė rankoje peilį, sakė, kad jį papjaus. Teismas vertina, kad nukentėjusysis, įvertinus aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis bus realizuotas. Kaltinamojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d. Kaltinime R. B. inkriminuotas grasinimas peiliu, peilis ikiteisminio tyrimo metu nesurastas. Teismas vertina, kad ši aplinkybė kaltinime tikslintina, nurodant, kad kaltinamasis grasino daiktu, panašiu į peilį.

Byloje nukentėjusysis J. B. pareiškė 2000 Lt ieškinį, nurodė, kad jam padaryta fizinė ir moralinė žala ( b. l. 17). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad jis turėjo įsidarbinti dvi dienos po įvykio, negalėjo, nes jam buvo hematoma ir lūžiai. J. B. patyrė skausmą, negalėjo įsidarbinti dėl išvaizdos po traumos. Įsidarbino po 2 mėnesių. Kaltinamasis kaltės, ieškinio nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

J. B. paaiškinimu, specialisto išvada byloje nustatyta, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo J. B. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Bylos duomenimis, nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nežymiai.

Teismas vertina, kad bylos duomenimis nukentėjusysis nenorėjo kreiptis su pareiškimu dėl įvykio, patirtą neturtinę žalą grindė nepatogumais dėl negalėjimo įsidarbinti, susijusiais dėl išvaizdos pakitimų. Specialisto apžiūros 2010-04-07 metu nurodė, kad skundų dėl sveikatos neturi ( b. l. 23).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais veiksmais, taip pat į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, R. B. teistas (b. l. 98-99), galiojančių administracinių nuobaudų neturi ( b. l. 97), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 122), nėra Vilniaus miesto psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centro įskaitoje, 2009-05-20 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą; išvada: vidutinis girtumo laipsnis ( b. l. 121, 123).

Nusikalstamas veikas R. B. padarė būdamas teistu, neatlikęs bausmės, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybės pavojingumą – teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, bausmės dydis nustatytinas artimas BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. sankcijų vidurkiui. Bausmės, skirtinos šiuo nuosprendžiu, bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį sudėjimą. Paskirta bausmė bendrintina su bausme, neatlikta pagal 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., taikant dalinį sudėjimą.

2010 m. gruodžio 6 d. nutarimu R. B. pripažintas įtariamuoju, buvo paskelbta jo paieška ( b. l. 26). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi R. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas ( b. l. 37-38). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-10-18 rašto Nr. 17.2.-19585(14.3.-342/11) duomenimis, R. B. pagal ikiteisminį tyrią Nr. 12-1-00980-10 buvo išduotas Europos arešto orderis ( b. l. 41-46). Vilniaus apskrities VPK NTV Asmenų paieškos skyriaus 2013-01-17 rašto Nr. 10-S-797 duomenimis, 2013-01-14, 16.20 val., Londono Heatrow tarptautiniame oro uoste buvo perimtas Jungtinės Karalystės išduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį R. B. ( b. l. 83). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus OVS tarnybinio 2013-01-15 pranešimo duomenimis, R. B. buvo sulaikytas 2013-01-15, 00.15 val., Vilniuje, Algirdo g. 20 ( b. l. 84). 2013 m. sausio 22 d. nutarimu R. B. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas ( b. l. 74). Nustatyta, kad R. B. laisvės atėmimo bausmę pagal 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendį atlieka nuo 2011-12-12. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-22 rašto Nr. 5-S-275 duomenimis, bendra išlaidų, susijusių su R. B. ekstradicija, suma – 7901,23 Lt ( b. l. 75-80). Bylos duomenimis nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo R. B. išvyko iš Lietuvos, buvo priimtas nutarimas dėl jo pripažinimo įtariamuoju ir paieškos, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tai leidžia daryti išvadą, kad R. B. į užsienį išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., skirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, subendrintą bausmę R. B. skirti laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, galutinę bausmę R. B. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

J. B. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš R. B. 500 Lt J. B. naudai.

Vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas – 7901,23 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė