Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorams Ryčiui Ivanauskui (2019-02-20 ir 2019-03-06 teismo posėdžiuose) ir Ričardui Kubiliui, kaltinamajam E. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk, nukentėjusiajai I. R.,

1. 2016-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., 183 str. 1 d., galutinė bausmė (8 MGL) 301.28 Eur, bauda išieškoma priverstinai;

2. 2018-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., galutinė bausmė laisvės apribojimu 6 mėn., išbrauktas ir probuojamųjų asmens duomenų registro 2018-09-14;

3. 2018-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1d., 183 str. 1 d., 8 mėnesiais laisvės atėmimo (galutinė bausmė, įskaitant sulaikymo laiką - 7 mėnesiai ir 29 dienos), BK 75 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą 1 m. 6 mėn., įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per pirmus 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą 790 eurų turtinę žalą (šiuo metu žala atlyginta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, 2018-02-03, laikotarpiu nuo 05.30 val. iki 08.50 val., (duomenys neskelbtini), iš savo sugyventinės I. R. rankinės pagrobė piniginę, 50 eurų vertės, kurioje buvo 10 eurų monetomis, „DNB“ banko mokėjimo kortelė su joje esamais 60 eurais, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelė „Norfa", 5 eurų vertės, nuolaidų kortelė „Maxima", 5 eurų vertės, nuolaidų kortelė „Iki“, 5 eurų vertės, nuolaidų kortelė „Rimi“, 5 eurų vertės, nuolaidų kortelė „Drogas“, 5 eurų vertės, nuolaidų kortelė „Eurokos“, 5 eurų vertės, Vilniečio kortelė, 4 eurų vertės, su joje esamais 29 eurais, tokiu būdu pagrobė 183 eurų nedidelės vertės nukentėjusiajai I. R. priklausantį turtą.

2018-02-03, laikotarpiu nuo 05.30 val. iki 08.50 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė iš fizinio asmens - savo sugyventinės I. R. piniginės dokumentą: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jos vardu, ir tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė šį I. R. priklausantį vairuotojo pažymėjimą iki 2018-02-03 apie 22.00 val.

Jis gi neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

2018-02-03, laikotarpiu nuo 05.30 val. iki 08.50 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir iki tyrimo nenustatyto tiksliai laiko laikė pagrobtą iš sugyventinės I. R. piniginės svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - banko „DNB“ (Luminor) mokėjimo kortelę, išduotą I. R. vardu.

Jis gi neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

2018-02-03, laikotarpiu nuo 07.10 val. iki 07.15 val., Sodų g. 22, Vilniuje, įdėdamas į „SEB“ banko bankomatą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - „DNB“ banko mokėjimo kortelę, išduotą I. R. vardu, ir surinkęs PIN kodą, neteisėtai panaudodamas vieną kartą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir nuimdamas 50 eurų, atliko finansinę operaciją.

Kaltinamasis E. Š. 2019-03-06 teisiamojo posėdžio metu nusikalstamų veikų padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiosios I. R. ir jos draugų 2018-02-03 vakare organizuoto išpuolio metu jis buvo sumuštas ir dėl to atsidūrė ligoninėje. Patyrė sužalojimus, iki dabar jam streikuoja atmintis. Tai įrodo išrašas iš jo pateiktų teismui medicininių dokumentų. Dėl sumušimo kreipėsi su pareiškimu į policiją. Todėl prašo prijungti prie bylos medžiagos nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkams, kurie smurtavo prieš jį. Čia yra nukentėjusiosios sąmokslo teorija dėl tų 2 000 eurų vertės. Nukentėjusioji su savo draugais reikalavo iš jo įvardintos pinigų sumos (kalbama apie 2 000 eurų), tačiau paskui, po jo sumušimo, jiems patiems teko sumokėti būtent jam 2000 eurų, už tai, kad jis atsiimtų iš tyrimo institucijos pareiškimą. Šiuos gautus iš kaltininkų pinigus vėliau jis išleido. Pinigus jam mokėjo nukentėjusioji, D. O., V., pavardės neatsimena. Ir jau po to atsirado nukentėjusiosios pareiškimas policijai dėl jos piniginės su daiktais ir dokumentais vagystės. Prašė, kad į kitą teismo posėdį būtų kviečiama į užsienį išvykusi nukentėjusioji, nes jis turi jai klausimų.

2019-05-17 teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. parodė, kad savo kaltę jis iš esmės pripažįsta. Dėl kokių motyvų padarė šią vagystę, negali pasakyti, tačiau labai dėl to gailisi. Paties įvykio, nukentėjusiosios daiktų paėmimo, vairuotojo pažymėjimo grąžinimo fakto ir kitų aplinkybių detaliai tikrai neprisimena. Atminties sutrikimai įvyko dėl patirtos galvos traumos bei kraujo išsiliejimo. Tačiau galėjo būti būtent taip, kaip teismui pasakoja nukentėjusioji. Jis galėjo išgryninti bankomate Sodų gatvėje 50 eurų. Kur yra likusieji I. daiktai, šiuo metu neatsimena. Negali pasakyti, kada ir ar tikrai grąžino nukentėjusiajai, kaip ji pati teigia, jos vairuotojo pažymėjimą. Tačiau tokios galimybės ir fakto neatmeta.

Nukentėjusioji I. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su kaltinamuoju gyveno virš metų. Pradžioje bendras jų gyvenimas klostėsi pakankamai sėkmingai. Nuomojo butą, vėliau persikėlė pagyventi į namą, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 metų pabaigoje konflikto metu E. smurtavo jos atžvilgiu, už ką vėliau buvo nuteistas. Po to įvykio pagailėjo jo ir vėl priėmė kartu pagyventi. 2018 m. vasario 2 d. vakare kartu su kaltinamuoju vyko į barą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau E. prasidėjo pykčio priepuolis, jis kaltino ją neištikimybe ir pasišalino. Kai ji grįžo namo, užeiti į vidų negalėjo - raktas nuo durų liko pas kaltinamąjį. Kvietė policijos pareigūnus, tai įvyko apie 2-3 val. nakties. Tačiau atvykę policijos pareigūnai rakto iš E. taip ir neišreikalavo. Tuomet jai teko patekti į namus pro langą. Tuo tarpu pareigūnai E. išvežė. Apie 4 valandą nakties kaltinamasis vėl grįžo į namus bei pažadino ją. Kaip suprato, jis užėjo pro duris, kadangi turėjo raktą. Abu kalbėjosi apie 15 minučių, prašė jo palikti jai raktus nuo durų, po ko pati nuėjo miegoti. Tikėjosi, kad jis irgi eis miegoti, nes neturėjo, kur eiti. Ryte atsikėlė prieš 9 val., sugyventinio namuose jau nebuvo. Rankinuke pradėjo ieškoti telefono įkroviklio ir tuomet pamatė, kad dingo jos piniginė, kurios vertė 50 eurų, DNB banko mokėjimo kortelė, kurios sąskaitoje buvo 60 eurų, dingo grynieji pinigai - monetomis 10 eurų, vairuotojo pažymėjimas, nuolaidų kortelės, iš viso dingo turto už 183 eurus. Paaiškėjo, kad namo durys vėl uždarytos. E. buvo vienintelis žmogus, kuris naktį buvo namuose ir galėjo vykdyti vagystę. Jos išvardinti daiktai - piniginė, pažymėjimas bei kiti - tikrai buvo rankinuke. Skambino policijai, pranešė apie vagystę. Taip pat pranešė apie įvykį DNB bankui, jos sąskaitą bankas užblokavo, tačiau informavo ją, jog bankomate Sodų gatvėje ryte, apie 7 val., iš sąskaitos buvo išgryninti pinigai - 50 eurų. Mokėjimo kortelės PIN kodą kaltinamasis galėjo matyti ir įsidėmėti, kai ji anksčiau išgrynindavo bankomate pinigus. Ji susisiekė su kaltinamuoju, susirašė su juo telefonu, prašė grąžinti vairuotojo pažymėjimą ir kitus daiktus. Jis neigė pagrobimą, aiškino, kad nieko iš jos neėmė. Tačiau tos pačios dienos (vasario 3 d.) vakare, apie 22 val., E. grįžo namo ir grąžino jai vairuotojo pažymėjimą. Prašė jo, kad grąžintų piniginę ir kitus jos daiktus, į ką šis atsakė, jog nori tris paras pagyventi kartu ir tuomet grąžins viską. Papasakojo apie šią situaciją bendradarbiui D. Tos pačios dienos (2018-02-03) vakare į namus atvyko D. su draugu, kurie sumušė E. Kiek suprato iš jų aiškinimų, D. draugas atpažino E. kaip vogto automobilio pardavėją. Kieme ji taip pat norėjo spirti kaltinamajam, tačiau nepataikė. Po sumušimo E. pateko į ligoninę. Vėliau vyko dėl šių aplinkybių ikiteisminis tyrimas ir E. jiems atleido, ji gi su D. ir dar trečiu asmeniu, vardo neatsimena, atlygino jam žalą - sumokėjo jo paprašytus 2000 eurų, byla buvo nutraukta.

Turtinei žalai atlyginti nukentėjusioji I. R. prašo priteisti iš kaltininko 173 eurus, be to, prašo, kad E. Š. atlygintų jai kelionės išlaidas (2019-04-18 skrydis Belfastas-Vilnius 98,33 eurų, 2019-04-21 skrydis Vilnius-Belfastas 57,73 eurų, 2019-05-16 skrydis Belfastas-Vilnius ir 2019-05-17 kelionė atgal - 140,99 eurų). Be to, prašo atlyginti jai 140 eurų išlaidas už jos pavežėjimą iki aerouosto ir atgal iki namų, ką savo transportu atliko R. B.-T. ir pateikė apie tai rašytinį pakvitavimą.

Liudytoja N. S., kaltinamojo sesuo, parodė, kad su broliu ilgą laiką, iki 2018 m. pradžios nebendravo, bet po Naujųjų Metų atnaujino bendravimą. Kiek suprato, E. grižo iš Airijos. 2018 m. vasario 3 d. brolis apie vidurdienį susisiekė su ja ir pranešė, kad negali grįžti į namus, neatgauna daiktų ir neturi, kur eiti. Pasiūlė jam atvykti pas ją. E. nesutiko, nes norėjo porą dienų dar pabūti Vilniuje ir atgauti iš sugyventinės savo daiktus. Tą pačią dieną pervedė E. pažįstamai, vardu R., jam skirtus pinigus. Brolis turėjo paimti pinigus ir laikinai apsistoti pas R.. Tačiau jai nėra žinoma, ar E. tikrai nuvyko ir nakvojo pas R.. Kitą dieną, t.y. vasario 4 d., apie 17 val., jai paskambino ir pranešė, kad brolis sumuštas bei paguldytas į ligoninę. Nuvykus į šią įstaigą, ligoninės koridoriuje sutiko nukentėjusiąją, t.y. brolio buvusią sugyventinę I. R., ir nepažįstamus vaikinus, kurie jį sumušė. Visi tarėsi, kad E. nereikštų jiems kaltinimų, jie ilgai kalbėjosi. Paliko juos, išvažiavo. Po kiek laiko E. skambino jai, aiškino, kad prašė iš kaltininkų 2 tūkst. eurų ir tuomet jis atsiims kaltinamus. Vasario 7 d. brolį išleido iš ligoninės. Kaltininkai sumokėjo jam tuos pinigus, tyrimas buvo nutrauktas . Po šio įvykio brolis visus metus gyveno labai tvarkingai, nevykdė jokių teisės pažeidimų, išsinuomojo butą, mokėjo mokesčius, susirado darbą, netgi kelis darbus, jis net baudos nėra turėjęs, visus metus gražiai su juo bendravo. E. gyvena su drauge, augina tris jos vaikus, išlaiko šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal jas (taisykles) teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą – vagystę. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu kaltininkas suvokia, jog grobia kitam asmeniui priklausantį turtą ir veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius – neteisėtą svetimo turto užvaldymą, ir jų nori. Todėl, veikos kvalifikacijai svarbu nustatyti, kad grobdamas svetimą turtą kaltininkas suvokė, jog šis turtas grobimo metu jam yra svetimas. BK 178 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi pagrobto turto vertė. Atsakomybė už svetimo, nedidelės vertės, kai vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL dydžio, turto pagrobimą yra nustatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje (baudžiamasis nusižengimas).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Atsakomybė už neteisėtą dokumentų laikymą, numatyta BK 302 str. 1 d., atsiranda tik tuomet, kai laikomi neteisėtai įgyti dokumentai.

Kaltinamasis E. Š. 2019-05-17 teisiamajame posėdyje pareiškė, kad neatsimena savo veiksmų dėl nukentėjusiosios I. R. piniginės, vairuotojo pažymėjimo, banko mokėjimo kortelės, nuolaidų kortelių pagrobimo, nes 2018-02-03 vakare jis buvo sumuštas, turėjo galvos traumą, vėliau gydėsi. Jo atmintis šlubuoja. Tačiau jis gi teigia, kad galėjo būti būtent taip, kaip teismui pasakoja nukentėjusioji. Jis galėjo, naudodamasis banko kortele, Sodų gatvėje bankomate išgryninti 50 eurų. Galėjo grąžinti nukentėjusiajai, kaip ji pasakoja, jos vairuotojo pažymėjimą. Kur yra likusieji daiktai, dabar tikrai neatsimena. Gailisi dėl savo veiksmų.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios I. R. parodymais apie įvykdytos vagystes aplinkybes, pagrobto turto vertę, pagrobtų dokumentų kiekį, kadangi jos parodymai - nuoseklūs ir detalizuoti. Be to, jos teiginius ir aiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

Nukentėjusioji I. R. teigia, kad 2018-02-03, apie 4 val., kaltinamasis grįžo į namus ir pažadino ją, jie kalbėjosi, kitų asmenų namuose nebuvo. Ryte ji pastebėjo, kad iš jos rankinės dingo piniginė su vairuotojo pažymėjimu, DNB banko mokėjimo kortele, nuolaidų kortelėmis. Skambino į banką, užblokavo sąskaitą, bet paaiškėjo, jog bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) Sodų gatvėje 22 jau buvo atlikta operacija ir 07.10.43 val. iš jos sąskaitos išgryninti 50 eurų. PIN kodą kaltinamasis žinojo, galėjo matyti, kaip anksčiau ji atlikinėjo operacijas bankomate. Šias nukentėjusiosios dėstomas aplinkybes patvirtina SEB banko pateikta informacija (t.1, b.l.57-58). Iš Luminor (buvęs DNB) banko sąskaitos operacijų ataskaitos matyti, kad 2019-02-03 bankomate SEB (duomenys neskelbtini) atlikta operacija-paimti 50 eurų (t.2, b.l. 46).

2018-02-03 08.56 val. nukentėjusioji I. R. skambino policijai ir pranešė, kad nakties metu iš jos rankinės dingo piniginė, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, banko kortelės, įtaria savo sugyventinį (t.1, b.l.18), 2018-02-03 ji pateikė rašytinį pareiškimą policijai dėl įvykdytos vagystės (t.1, b.l.3-4). Taip pat nukentėjusioji I. R. pateikė teismui jos susirašinėjimą su kaltinamuoju, kuomet ji prašė jo grąžinti jai piniginę arba bent vairuotojo pažymėjimą (t.2, b.l. 53-59). Kaltinamoji nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą ji iš kaltinamojo atgavo 2018-02-03, apie 22 val., kai jis sugrįžo į namus. Kaltinamasis prašėsi kartu dar pagyventi, už tai žadėjo vėliau grąžinti jai ir kitus jos pagrobtus daiktus. Vairuotojo pažymėjimas buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo eigoje (t.1, b.l. 28-33). Kaip matyti iš 2018-04-18 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-05968-18 dėl E. Š. sumušimo, vienas iš jų veiksmų motyvų, kurį nurodė kaltininkai (D. O., V. B.) buvo tai, kad nukentėjusioji (I. R.) guodėsi jiems dėl E. Š. įvykdytos jos piniginės vagystės (t.1, b.l.176-179).

Kaltinamojo aiškinimai, jog nukentėjusiosios pareiškimas policijai dėl vagystės atsirado jau po to, kai 2018-02-03 vakare jis buvo sumuštas nukentėjusiosios ir jos pažįstamų, neatitinka tikrovės: bylos duomenimis nustatyta, kad apie vagystę I. R. pranešė 2018-02-03 08.56 val. (t.1, b.l. 18), o sumuštas kaltinamasis E. Š. buvo 2018-02-03 apie 23 val. (t.1, b.l. 176-179).

Tokiu būdu, teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra pilnai įrodyta, jog E. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, t.y. E. Š. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: veikdamas tyčia, 2018-02-03, laikotarpiu nuo 05.30 val. iki 08.50 val., (duomenys neskelbtini), iš savo buvusios sugyventinės I. R. pagrobė 50 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 10 eurų, „DNB“ banko mokėjimo kortelė su joje esamais 60 eurais, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelės, iš viso turto už 183 eurus. Pagrobė ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jos vardu, ir tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė I. R. dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) iki 2018-02-03 apie 22.00 val. Kaltinamasis E. Š. aiškiai suvokė, kad piniginė, banko mokėjimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas, nuolaidų kortelės priklauso nukentėjusiajai, pagrobė jas slaptai. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir 302 str. 1 d.

Jis gi 2018-02-03, laikotarpiu nuo 05.30 val. iki 08.50 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė iki nenustatyto tiksliai laiko pagrobtą iš savo sugyventinės I. R. piniginės svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - banko „DNB“ (Luminor) mokėjimo kortelę, išduotą I. R. vardu bei neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kai 2018-02-03, laikotarpiu nuo 07.10 val. iki 07.15 val., Sodų g. 22, Vilniuje, įdėdamas į „SEB“ banko bankomatą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - „DNB " banko mokėjimo kortelę, ir surinkęs PIN kodą, neteisėtai panaudodamas vieną kartą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir nuimdamas 50 eurų, atliko finansinę operaciją. Teismas šiame epizode tikslina kaltinimą, kadangi kaltinamasis, kaip nustatyta byloje, bankomate pasisavino ne 60 Eur, bet 50 Eur nukentėjusiosios lėšų.

Kaltinamasis E. Š. veikė tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą nukentėjusiosios elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai panaudodamas ją vieną kartą.

Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. BK 54 straipsnis nustato bendrus bausmės asmeniui skyrimo pagrindus.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinimasis padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą, įvertina nukentėjusiosios piniginės su dokumentais pagrobimo aplinkybes bei tolesnius įvykius.

Nustatyta, kad E. Š. pinginės bei dokumentų vagystę įvykdė 2018-02-03 ryte po įvykusio konflikto su buvusia sugyventine nukentėjusiąja I. R.. Tos pačios dienos vakare jis, būdamas paragintas nukentėjusiosios, grąžino jai vairuotojo pažymėjimą, o apie 23 val. buvo sumuštas nukentėjusiosios bei jos pažįstamų asmenų (t.1, b.l. 176-179).

Teismas atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, kuris teisiamas yra 4 kartą, paskutinį kartą 2018-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d.,183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., nustatant, kad jo neatliktoji laisvės atėmimo bausmė - 7 mėnesiai ir 29 dienos, kurios vykdymas, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant jam įpareigojimus. Šio nuosprendžio priėmimo dieną įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą yra įvykdytas.

Įvertinus išdėstytą, kaltinamajam E. Š. už nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 4 d. skirtina artima maksimaliai už baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmė. Už nusikaltimus pagal BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d. jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nesiekia įstatymo už šias padarytas veikas numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Bausmes pagal BK 178 str. 4 d. ir 302 str. 1 d. bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), kitos bausmės bendrinamos pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatas.

Paskirtoji bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu bendrinama su bausme, kuri jam paskirta ir neatlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-12 nuosprendį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019-02-18 Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas probacijos tarnybos teikimas, vienintelis pagrindas kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo panaikinimo buvo tai, kad kaltininkas nepilnai atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą (t.2, b.l. 69-71), tačiau šiuo metu žala nukentėjusiajam pagal ankstesnįjį nuosprendį jau atlyginta (t.2, b.l. 74-75).

Nusikaltimas veikas (nukentėjusiosios I. R. piniginės, vairuotojo pažymėjimo vagystė ir kt.) E. Š. įvykdė iki 2018-07-12 jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio.

Vertindamas kaltinamojo E. Š. elgesį ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismas konstatuoja, kad bausmės atlikimo laikotarpiu E. Š. administracinių nusižengimų nepadarė, teismo skirto įpareigojimo tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje nevykdymo atvejo nenustatyta, naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika pagal OASys metodiką, yra žema (39 balai). 2018 m. kovo 2 d. darbo sutarties kopija patvirtina, kad E. Š. priimamas dirbti į (duomenys neskelbtini) plovėju. Jam nustatytas 400 eurų dydžio mėnesinis atlyginimas (asmens bylos b. l. 56–57). Gyvena su drauge, kuriai padeda auklėti ir auginti trys vaikus. Priklausomybės ligų centruose neregistruotas ( t.14,b.l.137-139).Yra jauno amžiaus.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, E. Š. atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo bei skiriant jam pareigas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios I. R. 173 eurų sumos dydžio civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Teisiamojo posėdžio metu ji sumažino ieškinio reikalavimus 10 eurų sumai (nuo 183 eurų), nes buvo nustatyta, kad 2018-02-03 bankomate kaltinamasis pasisavino iš jos sąskaitos ne 60, tačiau 50 eurų (BPK 109 str.).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nukentėjusiajai I. R. atlygintinos kelionės išlaidos pagal jos pateiktus dokumentus: (2019-04-18 skrydis Belfastas-Vilnius 98,33 eurų, 2019-04-21 skrydis Vilnius-Belfastas 57,73 eurų, 2019-05-16 skrydis Belfastas-Vilnius ir 2019-05-17 kelionė atgal -140,99 eurų). Iš viso - 297,05 eurų. Šios procesinės išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 105 str. 1 d.). Tačiau reikalavimas atlyginti išlaidas dėl nukentėjusiosios pavežimo iš gyvenamosios vietos į Belfasto oro uostą ir atgal, nepaisant R. B. T. rašto, nėra objektyviai pagrįstas. Nenurodomi nuvažiuoti atstumai, nepateikti degalų įsigijimo kvitai, automobilio techninės charakteristikos, t.y. duomenys, reikalingi prašomoms sumoms pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,301-307 str. str., teismas

nusprendė:

E. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 40 parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. - 8 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. – 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. – 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Remiantis BK 65 str. taisyklėmis ir vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, apėmimo būdu sudėti bausmes, paskirtas pagal BK 178 str. 4 d. ir 302 str. 1 d. ir nustatyti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. sudėti šią ir likusias bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam nustatyti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinti bausmę su neatliktos bausmės dalimi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-12 nuosprendį ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Į šią bausmę įskaityti kaltinamojo laikinąjį sulaikymą nuo 2018-12-20 10:26 val. iki 2018-12-20 16:27 val. (vieną parą) ir sulaikymą bei suėmimą nuo 2019-04-24 iki 2019-05-21 d.

Remiantis BK 75 str. bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 2 metams.

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. R. turtinę žalą bei kelionės išlaidas;

3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. R. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios turtinei žalai atlyginti 173 eurus. Priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai 297,05 eurų proceso (kelionės) išlaidų.

Pakeisti nuteistajam kardomąją priemonę iš suėmimo į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paleidžiant jį teismo posėdžių salėje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti -panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.