- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-26
- Bylos Nr.
- 2SA-248-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- UAB „Daramis SV“
- Suinteresuotas asmuo
- AB „SEB bankas“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Raimonda Vansevičienė Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 26 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Daramis SV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Daramis SV“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Daramis SV“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2010-05-18 patvarkymą Nr. 0015/09/01991-1 dėl papildomos ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti skyrimo. Nurodė, kad 2009-06-08 antstolė, vykdydama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-05-14 vykdomąjį dokumentą Nr. 18V/2009 priverstinai parduoti iš varžytinių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė patvarkymą, kuriuo žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizė pavesta atlikti UAB „Krivita“. Pastaroji nustatė, kad žemės sklypų rinkos vertė yra 6 030 000 Lt. Pareiškėjas 2009-08-26 pateikė antstolei prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti, tačiau antstolė 2009-08-31 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė skirti pakartotinę žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjo užsakymu 2009-09-08 UAB „Tikslo siekis“ atliktas žemės sklypų vertės rinkos nustatymas, pagal kurį minėtų žemės sklypų rinkos vertė nustatyta 2 104 000 Lt. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21849-728/2009 įpareigojo antstolę skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismo nutarties pagrindu antstolė 2010-03-16 priėmė patvarkymą Nr. 0015/09/01991-1 skirti pakartotinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Turto spektras“, 2010-04-28 nustatyta kaina yra 2 130 000 Lt. Šiai kainai prieštaravo išieškotojas AB „SEB bankas“. Antstolė, tenkindama išieškotojo prieštaravimus, 2010-05-18 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. 0015/09/01991-1, kuriuo paskyrė papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas su šiuo patvarkymu nesutiko, nurodė, kad papildomos ekspertizės skyrimas yra perdėtas ir netikslingas. Vykdomojoje byloje yra bent trys areštuoto turto vertinimo išvados. Antstolei įvertinus visas bylos aplinkybes neturėjo kilti abejonių dėl turto vertės. Be to, antstolė nenurodė įstatyme numatytų pagrindų papildomai ekspertizei skirti, kadangi pagal CPK 219 str. 1 d. papildoma ekspertizė gali būti skiriama tuomet kai ekspertizė yra nepakankamai aiški ar neišsami. Tokie antstolės veiksmai rodo jos šališkumą, kadangi antstolė atmeta pareiškėjo prašymus, o išieškotojo tenkina.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-08-24 nutartimi pareiškėjo UAB „Daramis SV“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (LAT 2007-05-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-434/2008). CPK 681 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (LAT 2008-12-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-604/2008). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad pagal byloje esančias turto vertinimo ataskaitas/išvadas areštuoto turto vertė yra skirtinga ir net prieštaringa (2 mln. – 6 mln. Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t.y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-604/2008). Teismas sprendė, kad būtinumas nustatyti teisingą parduodamo turto vertę pateisina tiek laiko sąnaudas pakartotinei ekspertizei atlikti, tiek bylinėjimosi išlaidas, todėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, paskyrus pakartotinę ekspertizę, nebuvo pažeisti (CPK 7 str.). Teismas, išnagrinėjęs skunde dėl antstolės veiksmų nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai paskyrė pakartotinę 1,28 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,53 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,25 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę, tinkamai įvertino išieškotojo prieštaravimuose nurodytas abejones, turint omenyje aplinkybę, kad skola už įkeistą turtą yra kelis kartus didesnė už turto vertę paskutiniame vertinime, todėl sprendė, kad skundžiamo patvarkymo nėra pagrindo naikinti. Pareiškėjo motyvą, kad antstolė neturėjo pagrindo skirti papildomą ekspertizę teismas atmetė kaip nereikšmingą. Teismas iš esmės sutiko, kad papildoma ekspertizė gali būti skiriama tik tuomet kai eksperto išvada neaiški ar neišsami. Tačiau šią aplinkybę laikė nereikšmingu neatitikimu, kadangi iš patvarkymo turinio matyti, jog antstolė paskyrė ne papildomą, o pakartotinę ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad papildoma ekspertizę atlieka pirminę ekspertizę atlikęs ekspertas, siekiant ją papildyti ar patikslinti, o pakartotinė ekspertizė skiriama, esant prieštaravimams tarp ekspertizių, pavedant ją atlikti kitam ekspertui (CPK 219 str.). Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad ekspertizė skiriama esant prieštaravimui dėl turto vertės, ji pavesta atlikti kitam ekspertui – UAB „Ober-Haus” Nekilnojamasis turtas. Įvertinus, vykdomojoje byloje, antstolės atliktus veiksmus, teismui nekilo abejonių dėl antstolės šališkumo ar veiksmų teisėtumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas UAB „Daramis SV“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinant antstolės Virginijos Meškauskienės 2010-05-18 patvarkymą Nr. 0015/09/01991-1 dėl papildomos ekspertizės areštuoto skolininko turto vertei nustatyti skyrimo. Nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01991 jau buvo atliktos tiek pirminė, tiek pakartotinė žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizės. Be to, kaip minėta, byloje papildomai yra UAB „Tikslo siekis“ žemės sklypų vertės nustatymo ataskaita. Žemės sklypų vertės nustatymo ataskaitos buvo pateiktos atitinkamai 2009-08-11 (UAB „Krivita“), 2009-09-08 (UAB „Tikslo siekis“) ir 2010-04-28 (UAB „Turto spektras“). Dar viena pakartotinė ekspertizė galėtų išspręsti klausimą dėl žemės sklypų vertės nustatymo tik tokiu atveju, jeigu nustatytoji vertė būtų artima tai, kurią nustatė UAB „Tikslo siekis“ ir UAB „Turto spektras“, tačiau ji šiuo atveju yra betikslė, nes dvi panašias vertes nurodžiusios ataskaitos yra pilnai pakankamos. Tuo pačiu pažymėtina, kad net ir tokiu atveju, kreditorius vėlgi galėtų reikšti naujus prieštaravimus dėl antstolės nustatytosios žemės sklypų vertės, o jų netenkinus - antstolės naują patvarkymą skųsti teismui, kas dar daugiau užvilkintų žemė sklypų vertės nustatymą ir pažeistų abiejų šalių interesus. Tuo tarpu, jeigu antrosios papildomos ekspertizės nustatytoji žemės sklypų vertė būtų kitokia nei ją nustatė UAB „Tikslo siekis“ ir UAB „Turto spektras“, antstolė negalėtų pagrįstai nustatyti žemės sklypų vertės, nes ji būtų arba skirtinga nuo nurodytų vykdomojoje byloje esančiose ataskaitose, arba ataskaitų pateikimo datos skirtųsi daugiau kaip vieneriais metais, dėl ko vėlgi neišeitų daryti pagrįstos išvados dėl žemės sklypų vertės, ir antstolei reikėtų skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę, o vėliau - galimai dar vieną ir t.t. tokiu būdu, nenustačius žemės sklypų vertės pagal byloje šiai dienai esančias UAB „Turto siekis“ ir UAB „Turto spektras“ vertinimo ataskaitas, procesas dėl žemės sklypų vertės galėtų užsitęsti ne vienerius metus, o šio proceso tikslas būtų visiškai nesuprantamas, nes vykdomojoje byloje jau yra pakankamai įrodymų žemės sklypų vertei nustatyti. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad antstolis, įvertinęs turto vertės įrodymus, skiria pakartotinę ekspertizę tokiu atveju, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės. Jeigu išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, gali būti skiriama papildoma ekspertizė (CPK 219 str.). 2010-05-18 patvarkyme Nr. 0015/09/01991-1 antstolė aiškiai paskyrė papildomą ekspertizę ir nenurodė jokių aplinkybių, esant kurioms pagal įstatymą yra galima papildoma ekspertizė. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šios aplinkybės yra nereikšmingos. Antstolės atlikti procesiniai veiksmai, kuomet, antstolė tenkina kreditoriaus prieštaravimus dėl žemės sklypų vertės, kai tuo tarpu pareiškėjo prieštaravimų dėl UAB „Krivita“ nustatytos žemės sklypų vertės netenkina, dėl ko pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, o taip pat kai, atlikus pakartotinę ekspertizę, be jokio įstatyme numatyto pagrindo yra skiriama papildoma ekspertizė, rodo galimą antstolės šališkumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatas atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą šiuo atveju priklauso nuo išieškomos sumos dydžio. Didesnis atlyginimas antstolei priklausytų ir tuo atveju, jeigu žemės sklypus neįvykus varžytinėms išieškotojas perimtų savo nuosavybėn CPK 719-720 str. pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skola išieškotojui AB „SEB bankas“ yra 7 173 154,84 Lt. Šios prievolės įvykdymas užtikrintas pareiškėjo nekilnojamuoju turtu, įkeistu bankui. Kito turto pareiškėjas neturi. Todėl sąžiningas skolininkas turėtų siekti, kad bankui įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Tokiu būdu iš realizuoto turto vertės būtų sumažinta arba įvykdyta pareiškėjo prievolė kreditoriui. Tačiau pareiškėjas atkakliai tvirtina, jog įkeisto turto vertė ženkliai smukusi dėl recesijos ir siekia, kad turtas būtų parduotas už kuo mažesnę kainą. Toks pareiškėjo neadekvatus skolininkui elgesys verčia manyti, jog pareiškėjas per statytinius (kitų asmenų vardu, t.y. pasinaudojant CPK 704 str. suteikta teise iki varžytinių pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją) siekia pusvelčiui įsigyti realizuojamą turtą, o skolininką palikti su prievolėmis, bet be turto. Pareiškėjas teigia, jog suinteresuotas tuo, kad nebūtų vilkinamas procesas. Tačiau pažymėtina, jog jo skundas, susijęs su antstolės 2010-05-18 patvarkymu, gali būti išnagrinėtas po keleto mėnesių, o turto varžytinės prasidėtų, ko gero, tik 2011 m. Tuo tarpu, pakartotinė ekspertizė dėl turto rinkos vertės nustatymo būtų trukusi keletą savaičių. Kadangi nekilnojamojo turto rinka sparčiai aktyvėja, yra pagrindo manyti, jog žemės sklypų kaina yra padidėjusi ir turės tendenciją didėti (kilti). Antstolė pagrįstai nusprendė skirti turto vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę, nes skirtingų vertintojų nurodyta vertė ženkliai skyrėsi. Be to, buvo būtina atsižvelgti į konkretų laikotarpį ir nekilnojamojo turto rinkos tendencijas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pakartotinė ekspertizė skiriama, esant prieštaravimams tarp ekspertizių. Kadangi teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, jo 2010-08-24 nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų proceso šalių teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog areštuoto turto įkainojimas yra pati svarbiausia parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija. Turto įkainojimas turėtų atitikti kiek galima realesnes rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-218/2009; 2006-10-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Taigi teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Apie būtinumą tokiais atvejais paisyti tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų yra pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Kanala v. Slovakia, No. 57239/00, Judgement of 10 July 2007, par. 61). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, c.b. Nr. 3K-3-211/2007; c.b. Nr. 3K-3-604/2008; c.b. Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, c.b. Nr. 3K-3-8/2005; c.b. Nr. 3K-3-161/2007).
Vykdomosios bylos Nr. 0015/09/01991 duomenimis nustatyta, kad skolininkas UAB „Daramis SV“ ir išieškotojas AB „SEB bankas“ nesutaria dėl įkeisto turto kainos. UAB „Krivita“ nustatė, kad žemės sklypų rinkos vertė yra 6 030 000 Lt, dėl šios įmonės atlikto turto vertės nustatymo prieštaravimus pareiškė skolininkas. Pakartotinę ekspertizę byloje atliko UAB „Turto spektras“ ir nustatė, kad žemės sklypų rinkos vertė yra 2 130 000 Lt. Dėl UAB „Turto spektras“ atlikto vertinimo prieštaravimus pareiškė išieškotojas. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai, šiuo atveju taip pat ir pareiškėjo užsakymu UAB „Tikslo siekis“ atliktas žemės sklypų vertės rinkos nustatymas, pagal kurį minėtų žemės sklypų rinkos vertė nustatyta 2 104 000 Lt, kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. Taigi, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog antstolė atliko CPK 634 str. 2 d. numatytą pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, paskyrė pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, tinkamai įvertino išieškotojo prieštaravimuose nurodytas abejones, turint omenyje aplinkybę, kad skola už įkeistą turtą yra kelis kartus didesnė už turto vertę paskutiniame vertinime. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiam ženkliam kainų skirtumui, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju būtinumas nustatyti teisingą parduodamo turto vertę pateisina tiek laiko sąnaudas pakartotinei ekspertizei atlikti, tiek bylinėjimosi išlaidas, todėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, paskyrus pakartotinę ekspertizę, nebuvo pažeisti (CPK 7 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl pareiškėjo UAB „Daramis SV“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Daramis SV“ (į.k. 300989670, adr. Subačiaus g. 7, Vilnius) į valstybės biudžetą 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.