Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., dalyvaujant institucijos, paskyrusios nuobaudą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovui G. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui dėl 2014 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-1515 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. vasario 21d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-1515 A. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124⁵ str. 90 Lt bauda.

Skundą padavęs asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta A. K. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančio 2014 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-1515 matyti, kad A. K. nubaustas už tai, kad 2013m. rugsėjo 16 d. 14.45 val. Kauno m., Šv. Gertrūdos g. kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje pastatė automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas vietinės rinkliavos nustatytą tvarką Šiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 13 punktą, t.y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. padarymą bei A. K. paskirta 90 Lt bauda.

ATPK 124⁵ straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatus. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio6 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 11p. numatyta, jog transporto priemonės valdytojas privalo iš anksto pasirūpinti vietinės rinkliavos mokėjimo priemonėmis. Mokėjimo priemonių neturėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, t. y. įvykdyti atitinkamo kelio ženklo reikalavimą. Nuostatų 13p. numatyta, jog vietinę rinkliavą nuo atitinkamo kelio ženklo galiojimo pradžios iki pabaigos reikia mokėti nepertraukiamai. Baigiantis apmokėtam laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą. Sumokėti vietinę rinkliavą atgaline data ar atgaliniu laiku negalima.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. 14.45 val. Kaune, Šv. Gertrūdos g. kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje užfiksuotas stovintis automobilis Opel, v. n. (duomenys neskelbtini), už kurio stovėjimą tuo metu nebuvo sumokėta ir tuo buvo pažeista vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Iš pareiškėjo A. K. skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad jis neginčija, kad būtent jis 2013m. rugsėjo 16 d. 12.36 val. Kauno m., Šv. Gertrūdos g. kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ galiojimo zonoje pastatė automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) ir už jo stovėjimą buvo sumokėta iki 13.36 val. A. K. savo skundą grindė tuo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis negalėjo tiksliai numatyti kiek vyks teismo posėdis, o jam užsitęsus neturėjo objektyvios galimybės sumokėti už tolesnį automobilio stovėjimą, kadangi negalėjo išeiti iš teismo posėdžio. Kadangi buvo atvažiavęs išsinuomotu automobiliu, todėl negalėjo už tolesnį automobilio stovėjimą sumokėti SMS žinute, nes ant išnuomoto automobilio Opel Astra nebuvo mobiliojo ryšio operatoriaus lipduko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-2013, yra pasisakęs, kad ATPK 124⁵ straipsnyje nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas.

Pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Tam, kad būtų konstatuojama asmens kaltė pagal minėtą straipsnį, pakanka nustatyti faktą, jog buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka.

Byloje nustatyta, kad A. K. supratus, kad teismo posėdis truks ilgiau nei jis buvo apmokėjęs už automobilio stovėjimą, jis nesiėmė jokių priemonių ( neprašė padaryti teismo posėdžio pertraukos, per kurią būtų turėjęs galimybė susimokėti už tolesnį automobilio stovėjimą). Nustatyta, jog A. K. grįžti prie automobilio pavėlavo daugiau nei vieną valandą, tačiau iš jo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad jis už tą laiką, kurį jo automobilis stovėjo neapmokėjus už jo tolesnį stovėjimą, papildomai nesumokėjo ir išvažiavo, todėl yra pagrindas teigti, kad A. K. neįvykdė pareigos – nesumokėjo rinkliavos už tolesnį automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje, tuo A. K. pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 13 p. reikalavimus, o laiku neatlikus įmokos, jo automobilis neteisėtai stovėjo mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir buvo padaryta žala savivaldybės biudžetui. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus duomenis matyti, kad A. K., suvokdamas, jog jis pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, šio pažeidimo nesiekė pašalinti, o nesumokėjęs mokesčio, iš stovėjimo vietos išvažiavo, todėl pilnai įrodyta, jog jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str., todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. vasario 21d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-1515 panaikinti ir bylą nutraukti A. K. atžvilgiu nėra pagrindo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. K. buvo paskirta bauda tik nežymiai viršijanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. numatytos nuobaudos –baudos minimumą. Priimant 2014 m. vasario 21 d. nutarimą nebuvo nustatyta A. K. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, taip pat nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas A. K. atžvilgu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, todėl daroma išvada, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl švelninti nuobaudą bei keisti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. vasario 21d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-1515 nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. K. skundo netenkinti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. vasario 21d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-1515 plikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.