Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-626-714/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
2-626-714/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
V. E. D.
Advokatai
Gvidas Byčius
Civilinė byla Nr.2-626-714/2014;proceso numeris 2-19-3-00486-2014-0;
procesinio dokumento kategorijos:(S)30.9.1.JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 12 d.Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovei advokatei D. V., atsakovui V. E. D., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. E. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo V. E. D. priešieškinį ieškovei J. M. dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014 04 24 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V.E. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (b.l. 2-7). Ieškovė prašo atidalyti jai iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), visą turtą natūra paliekant atsakovui V. E. D., priteisiant jai iš atsakovo 19 000,00Lt piniginę kompensaciją.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko (b.l. 76-78). Nurodė, kad yra siūlęs ieškovei kompensaciją 15 000,00Lt, tačiau dabar tokių pinigų jau neturi, jo pajamos sumažėjo ir sudaro 1 300,00.Lt, įskaitant pensiją ir gaunamą darbo užmokestį, be to jis nurodė, kad name yra du įėjimai, ir galima būtų naudotis namu dviem asmenim, o elementarius pakeitimus jis sutiktų atlikti savo lėšomis.

Be to teisme 2014 10 10 buvo priimtas atsakovo priešieškinis ieškovei J. M. dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo (b.l. 108-109). Atsakovas prašo nustatyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) taip: jam, atsakovui, naudojimuisi skirti žemės sklype unikalus nr. (duomenys neskelbtini) 529kv. m. sklypą (B. M. paruoštame plane pažymėtas raudona spalva), gyvenamajame name unikalus nr. (duomenys neskelbtini) patalpas - verandą-virtuvę 8,51kv.m., Vi dalį koridoriaus l,23kv. m., kambarį 24,70kv. m., viso ploto 33,44 kv.m. ( pažymėta raudona spalva plane), ieškovei, naudojimuisi skirti žemės sklype unikalus nr, (duomenys neskelbtini) 530kv. m. sklypą B. M. paruoštame plane pažymėtas geltona spalva, gyvenamajame name unikalus nr. duomenys neskelbtini) patalpas lA dalį koridoriaus l,24kv. m., sandėlį 1,20 kv. m., kambarį 11,16 kv. m., virtuvę 15,45 kv. m., tambūrą 4,25kv. m., viso ploto 33,30kv. m. ( pažymėta geltona spalva plane), bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui skirti kiemą 647kv. m. (B. M. paruoštame plane pažymėtas dryžiais), kiemo rūsį unikalus nr. (duomenys neskelbtini) daržinę unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius unikalus nr. duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Ieškovė su ieškiniu nesutiko (b.l. 127-129), nurodė, kad atsakovas jau trejus metus neįsileidžia jos į gyvenamąjį namą, o jo siūloma naudojimosi turtu tvarka neatitinka proporcingumo, racionalumo kriterijų.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė savo reikalavimą. Ieškovė patvirtino, kad jai trukdoma naudotis bendru turtu, ji yra priversta nuomotis būstą Kauno mieste, pateiktas planas netikslus, nesuskaičiuotos turo dalys, neatlikti kadastriniai matavimai, nepaliktas praėjimas prie ųkinio pastato, neaišku, kaip reikėtų naudotis mansarda.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovas nurodė, kad dabar jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, jis neturi pinigų kompensacijai sumokėti, jis naudojasi tik vienu kambariu, maistą gamina mansardoje, likusią dalį gyvenamojo namo gali naudoti ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis atmestinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2005 04 07 V. E. D. ir J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis už 16 000,00Lt įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11), bendras namo plotas 67,74kv.m (b.l. 12-16), 2012 09 26 Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atsisakė pradėti ikiteisminė tyrimą dėl savavaldžiavimo ir pasiūlė J. M. kreiptis į teismą civiline tvarka (b.l. 19-20), turto vertinimo, atlikto UAB „Lituka“ ir Ko, galutine išvada minėtas nekilnojamasis turtas įvertintas 38 000,00Lt (b.l. 24-54), V.E. D. dirba (duomenys neskelbtini) kur jam 2014 07 mėn. buvo priskaičiuotas 1 971,00Lt darbo užmokestis, toje įstaigoje jis dirba nuo 2013 birželio mėnesio (b.l. 104), be to V.E. D. yra mokama 829,20Lt senatvės pensija (b.l. 107), siūlomas žemės sklypo ir gyvenamojo namo padaliinimo planas, kuriame raudona spalva pažymėta V.E. D. atitenkanti naudojimui turto dalis, geltona – J. M. (b.l. 111), 2005 11 22 J. M. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą Kauno mieste už 34 000,00Lt (b.l. 113-117), J. M. turi sveikatos problemų (b.l. 118-120), kooperatyve (duomenys neskelbtini) jai priskaičiuojamas 1 000,00Lt dydžio darbo užmokestis (b.l. 121).

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos CK 4.80str. 1d.), jeigu bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, tai jų ginčas sprendžiamas teisme pagal ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 4.80str. 1d.).

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas. Tinkamas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų įgyvendinimas, kuriuo, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan. Kompensacija už turėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, t. y. kai, išnaudojus visas galimybes pasidalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, paaiškėja, kad toks atidalijimas negalimas. Priešingu atveju tai reikštų bendraturčio konstitucinės teisės pažeidimą (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalims priklauso žemės sklypas, jame esantis gyvenamasis namas, pastatai ir kiti statiniai. Sprendžiant atidalijimo klausimą svarbu išsiaiškinti, ar yra galimybė atidalyti turtą natūra taip, kad nebeliktų jokių bendro naudojimo daiktų (patalpų). Ir aktualiausiai tai liečia gyvenamąjį namą. Šalims priklauso nedidelis 67,74 kv. m bendro naudojimo ploto gyvenamasis namas, paprastai tokio dydžio būna butas daugiabučiame gyvenamame name. Ir nors atsakovo teigimu name yra du įėjimai, tai dar nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atidalyti iš gyvenamojo namo natūra galima taip, kad būtų įmanoma suformuoti du vienas su kitu nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas (butus). Tą iš dalies pripažino ir pats atsakovas, pateikdamas patalpų pasidalijimo planą, pagal kurį išlieka bendrų patalpų, nekalbant jau apie kitus pastatus, kiemo statinius ir žemės sklypą, kurio dalis lieka bendro naudojimo.

Pasisakant apie atsakovo pateiktą turto pasidalijimo planą, pažymėtina, kad jis nėra tikslus ir iš pateiktų duomenų negalima paskaičiuoti nurodytų naudojimosi gyvenamuoju namu dalių dydžio, kiek jos atitinka šalims priklausančią idealinę ½ dalį turto. Dėl to priežasties priešieškinis negalėtų būti tenkinamas, nes tai suponuotų netikslų teismo sprendimą, dėl ko kiltų neaiškumų vykdymo procese ir sudarytų sąlygas naujiems teisiniams ginčams kilti tarp šalių. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų ir negali viršyti pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini).), o teikti įrodymus yra šalių pareiga (Lietuvos Respublikos CPK 178str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, ką šalys paaiškino dėl savo asmeninių santykių, taip pat į tai, kad ieškovė jau keleri metai turtu nesinaudoja, o dėl sveikatos būklės jai patogiau yra gyventi arčiau gydymo įstaigų, darytina išvada, kad protingiausias, racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas būtų palikti visą turtą tam iš bendraturčių, kuris tuo turtu dabar naudojasi (atsakovui), o kitam (ieškovei) priteisti piniginę kompensaciją. Juo labiau, kad šalys prieš metus, 2013 metais, buvo apie tai kalbėjusios, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį. Iš esmės šalims priklauso vieno buto gyvenamasis namas, kurio, įskaitant žemės sklypą ir priklausinius, negalima taip atidalyti, kad būtų suformuoti du butai su atskirais žemės sklypais.

Vertinant nekilnojamąjį turtą ir nustatant kompensacijos dydį gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pirmiau minėtais duomenimis turto vertė yra apie 12 561,00Lt. Individualus turto vertintojas turtą įvertino 38 000,00Lt. Šalys tą turtą beveik prieš dešimt metų įgijo už 16 000,00Lt. Byloje nėra duomenų, kad gyvendami ir valdydami, naudodami tą turtą kartu, būtų žymiai jį pagerinę. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nagrinėjamoje byloje remiantis visais nurodytais duomenimis ir ieškant protingos proporcijos tarp ieškovės reikalavimų ir atsakovo galimybių bei pasiūlymų dėl atidalijamo turto vertės, priteistinos piniginės kompensacijos dydis mažintinas iki 15 000,00Lt. Teismas mano, kad dėl to nebus esmingai pažeidžiami kažkurios iš šalių teisės ir teisėti interesai (CPK 185 straipsnis). Atsakovas galės ateityje valdyti, naudotis ir disponuoti visu turtu, ieškovė gautų piniginę kompensaciją, kuri viršytų jos investuotą į turtą pinigų dalį įsigijimo metu, atsižvelgiant į tai, kad tas turtas buvo įsigytas prieš dešimt metų, į turto nusidėvėjimą ir kitas aplinkybes. Teikdamas teismui paaiškinimus, kad turėtų lėšų patalpų remontui, atsakovas suponuoja išvadą, kad atsakovas visgi turėtų lėšų atsiskaityti su bendraturte už jam atitenkančią turto dalį.

Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešiekinį atmetus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 2d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:

atsakovui V. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ½ kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ½ daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) 1/2 kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) kurios priklauso ieškovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovo Vytauto E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 000,00Lt (penkiolika tūkstančių litų) / 4344,30 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 30 euro centų) piniginę kompensaciją už jam atitenkančią turto dalį natūra.

Priteisti iš atsakovo V. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1994,00Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt keturis litus)/ 490,62 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų 62 centus).

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centras Tauragės filialą dėl fakto pagal 2014 04 24 raštą Nr. 2-626-714/2014 išregistravimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą

Teisėja Jūratė Lukšienė