- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-243-417-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- J.D., J. D., Onai Kazlauskienei
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Gediminas Lukauskas
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-417/2008
Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu penkeriems metams.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. ir 68 str., A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienerius metus uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę.
Nukentėjusiųjų J. D. ir J. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš UADB ERGO LIETUVA priteista 5985 Lt J. D. ir J. D. naudai. Civilinio ieškinio dalis priteisti 530 Lt atstovavimo išlaidų civilinėje byloje dėl juridinio fakto atmesta.
Iš A. G. nukentėjusiųjų J. D. ir J. D. naudai priteista 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai Onai Kazlauskienei priteista 5890 Lt turtinei žalai atlyginti iš UADB „ERGO LIETUVA“.
Neturtinei žalai atlyginti iš A. G. O. K. naudai priteista 35000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2006 metų sausio 1 dieną, apie 14.10 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen GOLF“, reg. Nr . duomeys neskelbtini, važiuodamas keliu Smiltynė–Nida, 40 kilometre, tiesiojoje kelio atkarpoje, esant apsiniaukusiai dienai, kai matomumas iš vairuotojo kabinos buvo 200 metrų, oro temperatūrai +1°C, snieguotai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė slidžiame kelyje automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų mirė K. D., R. K., G. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. G.pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p., kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, 53 p., kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, 172 p., kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, reikalavimus.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2007-05-24 ekspertizės akto Nr. 11-K-464(06) išvados 6 punkte teigiama, kad „Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra materialių duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad vairuotojo Andriaus Garbaro nurodytas pasirinktinas važiavimo provėžomis nuo 70 km/h iki 80 km/h greitis buvo nesaugus“. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje šališkai teigia, kad jis( A. G.) iki įvykio važiavo 80 km/h greičiu. Pažymi, jog duodamas parodymus nurodė, kad važiavo apie 70–80 km/h greičiu. Tai patvirtina nukentėjusysis G. A., nurodydamas, kad jis( A. G.) važiavo apie 70 km/h greičiu. Tai, kad staiga į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo baltos spalvos mikroautobusas, nuteistojo A. G. nuomone, neginčijamai patvirtina nukentėjusysis G. A.. Dėl šios aplinkybės A. G. mano, kad teismas buvo šališkas, nes neištyrė L.S. (b. l. 54) parodymų, jos parodymų nuosprendyje neaptarė. Mano, kad jo( A. G.), nukentėjusiojo G. A. bei nukentėjusiosios L. S. parodymais yra nustatyta aplinkybė, kad egzistavo realus pavojus susidurti su iš priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Apelianto nuomone, kad teismui nustačius šią aplinkybę būtina buvo aiškintis, kas techniniu požiūriu sąlygojo šio autoįvykio kilimą. Teismas neturėdamas specialių žinių šiam autoįvykio mechanizmui nustatyti privalėjo iškviesti į teismo posėdį ekspertą, kuris galėtų duoti išvadą, kas sąlygojo šį autoįvykį. Mano, kad staiga atsiradus kliūčiai važiuojamojoje kelio dalyje ir likus iki mikroautobuso apie 60–80 m atstumui ir artėjant priešpriešiniam automobiliui dideliu greičiu jis elgėsi nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Priešingu atveju jis būtų susidūręs su iš priešpriešiais važiavusiu automobiliu, nes sustabdyti savo automobilio nebūtų suspėjęs, todėl tik sumažino važiavimo greitį.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė bei nukentėjusieji ir jų atstovas prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos amiesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, įvykio dieną, t. y. 2006-01-01, apeliantas A. G. vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, važiuodamas keliu Smiltynė–Nida, 40 kilometre, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Kaip nurodė pats nuteistasis, prieš autoįvykį jis važiavo, jo manymu, saugiu, apie 70–80 km/val., greičiu. Kadangi netikėtai jam priešais atvažiavo mikroautobusas, siekdamas išvengti tiesioginio susidūrimo su minėta transporto priemone, pasuko vairuojamo automobilio vairą į dešinę pusę, dėl to jo vairuojamas „Volkswagen GOLF“ pradėjo slysti nuo kelio ir tapęs nevaldomu trenkėsi į priešingoje kelio pusėję buvusį pakelės medį.
Vertinant šias nuteistojo A. G. pateiktas įvykio aplinkykes, kolegija pažymi, kad, kaip nustatyta iš įvykio vietos 2006-01-01 apžiūros protokolo, kelias avarijos vietoje buvo siauras, be to, tądien šiek tiek snigo, kelio danga buvo slidi. Taip pat šioje vietoje greitis ribojamas iki 70 km/ val. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis įvykio dieną turėjo tik šešių mėnesių vairavimo stažą.
Nors, kaip nurodo apeliantas A. G., jis formaliai paisė draudimo važiuoti didesniu nei 70 km/val. greičiu, tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis dėl vairavimo patirties stokos nepakankami įvertino realią grėsmę ir galimą pavojų. Kelių eismo taisyklių nuostatos iš vairuotojo reikalauja ne tik imperatyviai laikytis nustatytų draudimų ar įpareigojimų, tačiau vairuotojui taip pat tenka pareiga pasirinkti tokį važiavimo būdą ir greitį, kuris leistų bet kuriuo momentu sustabdyti automobilį ar kitaip išvengti kelyje atsiradusių kliūčių. Šiuo atveju, kad ir preziumuojant, jog A. G. leistino greičio neviršijo, tačiau jis taip pat nepasirinko tokio saugaus greičio, kuriam esant bet kokioms aplinkybėms būtų galėjęs suvaldyti vairuojamą automobilį, šiuo konkrečiu atveju, laiku sustabdyti. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad pasirinktas greitis, atsižvelgiant į buvusias meteorologines, kelio, kelio dangos sąlygas, buvo pernelyg didelis, ir atsiradus kliūčiai A. G. nesugebėjo užtikrinti automobilio stabilaus važiavimo.
Išvadą, kad nuteistojo A. G. pasirinktas važiavimo greitis, 70–80 km/val., buvo aiškiai per didelis, kolegijai leidžia daryti ir policijos pareigūnų R. B. bei A. N.parodymai, duoti tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, juose jie nurodo, jog į įvykio vietą važiavo ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, nes kelias buvo lengvai apsnigtas ir slidus(t. 1, 97–98, 101–102, t. 3, 38–41). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. vairuojamo „Volkswagen GOLF“ priekinės ir galinės ašies ratų padangos buvo skirtingos, tai, eksperto nuomone, taip pat galėjo turėti įtakos apelianto vairuojamo judėjimo stabilumui(2007-05-24 ekspertizės aktas Nr. duomenys nesklebtini, t. 1, 66–67).
Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas V. Pačebutas paaiškino, kad 2007-05-24 duotą išvadą palaiko. Be to, nurodė, kad kelio ruože, kur įvyko avarija, greitis ribojamas iki 70 km/ val., ir vairuotojas turi važiuoti mažesniu greičiu, nei nurodyta ženkle. Be to, eksperto nuomone, vairuotojas turėjo atsižvelgti ir į kelio reljefą, šiuo konkrečiu atveju, ant kelio buvo provėžos, mašinos techninė būklė taip pat nebuvo nepriekaištinga, be to, A. G. privalėjo numatyti, kad priešais gali atvažiuoti kita transporto priemonė. Visos minėtos aplinkybės turėjo lemti vairuotojo pasirinkimą, koks greitis yra saugus.
Atkreiptinas dėmesys, jog KET 172 p., numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Atsižvelgdama į visas aptartas nustatytas faktines bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad A. Garbaras nepasirinko saugaus greičio, dėl to nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio.
Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodė aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą, konstatuodamas, jog jis važiavo 80 km/val. greičiu. Nuteistasis pažymėjo, jog net ekspertai pateikdami išvadą, konstatavo, kad nėra materialių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad vairuotojo nurodytas pasirinktas važiavimo provėžomis 70–80 km/val. greitis buvo nesaugus. Vertindama šį skundo argumentą, kolegija pažymi, kad minėtame ekspertizės akte tyrimą atlikęs ekspertas V. Pačebutas be A. G. nurodytų išvadų, taip pat paaiškino, kad vairuotojui išvažiuojant iš provėžų ant sniegu padengtos kelio dangos, buvo būtina sumažinti važiavimo greitį(t. 1, b. l. 67), tai taipogi patvirtina, jog A. G. neįvertinęs savo vairavimo patirties stokos, meteorologinių sąlygų bei nemaža kitų objektyvių bei subjektyvių faktorių, pasirinko aiškiai nesaugų greitį.
A. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog autoįvykis įvyko būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. netikėtai jam priešais išvažiavo kitas automobilis, ir jis siekdamas išvengti tiesioginio susidūrimo buvo priverstas pasukti savo automobilį dešinėn pusėn.
Šį apeliacinio skundo argumentą, kolegijos nuomone, vienareikšmiškai paneigia ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti liudytojų R. B.(t. 1, b. l. 97–98), Ž. G.(t. 1, b. l. 99–100) ir A. N.(t. 1, 101–102) parodymai.
Liudytojas R. B. parodė, kad iškart po įvykio apeliantas A. G. nurodė tik tai, jog jam prasilenkus su kitu automobiliu, jo vairuojamas „Volkswagen GOLF“ tapo nevaldomas. Aplinkybės, jog savo automobilį privalėjo pasukti dešinėn siekdamas išvengti susidūrimo su priešais atvažiuojančia kita transporto priemone, tikrai neminėjo.
Liudytojas Ž. G. taip pat nurodė, kad nuteistasis A. G. stengdamasis saugiai prasilenkti su kitu automobiliu, savo automobilį suktelėjo dešiniau, o šis užvažiavęs ant šlapio sniego tapo nevaldomas.
Panašias įvykio aplinkybes nurodė ir kaip liudytojas apklaustas A. N. Jam su nuteistuoju A. G. važiuojant į ligoninę dėl girtumo patikrinimo, pastarasis užsiminė, kad pamatęs atvažiuojantį kitą automobilį, savąjį pasuko dešiniau, o automobilis užvažiavęs ant šlapio sniego tapo nevaldomas.
Aplinkybės, kad savo vairuojamą automobilį A. G. privalėjo pasukti į dešinę pusę būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes kita transporto priemonė staiga išvažiavo į jo eismo juostą, kategoriškai nepatvirtina ir nukentėjusioji L. S.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad priešais atvažiuojančio A. G. minimo automobilio ji nematė. Apie tai, kad jų mašina prasilenkė su kitu automobiliu, sprendžia tik iš to, jog A. G. vairuojamą automobilį pasuko dešinėn(t. 1, b. l. 108–109).
Pažymėtina, jog nukentėjusysis G. A. tai, jog automobilis, su kuriuo jie privalėjo prasilenkti, atvažiavo priešais jų važiuojamoje provėžoje, parodė tik 2008-01-31 apklausiamas teisiamajame posėdyje(t. 2, b. l. 129–130). Tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jų automobilį sumėtė jau prasilenkus(t. 1, b. l. 116–117).
Aptartą A. G. pateiktą įvykio versiją būtent apie staigų kito automobilio atsiradimą jo kelyje, kolegijos nuomone, paneigia ir kiti faktiniai bylos duomenys.
Iš įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo priedo, fotolentelės Nr. 2, nuotraukos Nr. 3 matyti, kad įvykio vietos kelio ruože nėra staigių posūkių, įkalnių ar nuokalnių, dėl to nuteistasis A. G. nebūtų galėjęs matyti, kas vyksta jo priešakyje. Tačiau kolegija pažymi, kad vairuotojas kiekvienu konkrečiu atveju privalo jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus eismo dalyvius, dėl to kaskart pasirinkdamas važiavimo greitį ir būdą privalo individualiai įvertinti nemaža aplinkybių, kurios užtikrintų saugų ir stabilų automobilio važiavimą. Tačiau šiuo atveju nuteistasis A. G. neįvertino, kad važiuojant gana siauru, be to, slidžiu keliu, esant provėžoms bei šalikelėje iš abiejų pusių miško masyvui, 70–80 km/val. greitis buvo aiškiai per didelis, kad būtų galima užtikrinti stabilų ir saugų automobilio važiavimą.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių A. G. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 5 d., todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo A. G. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.