Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-244-902/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e2YT-244-902/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04919-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-244-902/2021Teisminio proceso Nr.2-08-3-04919-2020-0Procesinio sprendimo kategorija:3.4.5.2.;3.2.3.1.; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant E. Š.,dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokatui I. T.,suinteresuoto asmens atstovams L. V., V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą darbo stažo apskaičiavimo tikslu, kad jis laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo tuometinio Nuotekų tarybinio ūkio pagalbinių verslų cecho viršininko pareigose.

2.Nurodė, jog Pagalbinių verslų cechas gamindavo plastmasės gaminius, daugiausia papuošalus (karolius, seges). Pareiškėjo darbo pobūdis buvo rūpintis prekių gamyba ir realizavimu. Jo darbą minėtame tarybiniame ūkyje patvirtina įrašas jo darbo knygelėje, taip pat gali paliudyti jo buvę bendradarbiai.

3.Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais, prašė patenkinti pareiškimą. Papildomai pareiškėjas paaiškino, jog buvo sudarę sutartį su tarybiniu ūkiu, kurioje buvo numatyta, kiek procentaliai duos pelno grynaisiais pinigais: 40 procentų jiems, o 60 procentų – tarybiniam ūkiui. Tarybinis ūkis gavo pelno tiek, kiek jis pats uždirbo. Viršininko pareigose jis buvo įdarbintas jo paties prašymu, buvo įkurta nauja darbo vieta, tačiau darbo sutarties nebuvo. Pareiškėjas buvo atsakingas už produkcijos realizaciją ir gamybą Panevėžyje. Darbo funkcijos apėmė produkcijos realizavimą, pakavimą, sutarčių sudarymą (dėl to vyko ir į muges Minske, Leningrade), laisvu laiku darbas buvo ir prie preso, spaudė plastmasę, pareiškėjas. Produkcijos sandėliavimas vyko pas pareiškėjo buvusios žmonos namuose (duomenys neskelbtini) ūkinėje dalyje. Pareiškėjas priimdavo užsakymus ir paskirstydavo darbus kitiems, dirbo atskirai. Presus nuomojo. Patys tuo privalėjo pasirūpinti, kolūkis niekuo neprisidėjo, jam (kolūkiui) nebuvo pavaldūs. Buvo vežama produkcija į Rusiją, o pinigai ,,judėjo per kasą“, buvo gaunamos didelės lėšos. Paaiškino, jog iš tarybinio ūkio gaudavo atlygį už darbą, atlyginimas buvo mokamas 1-2 kartus per mėnesį. Jis gaudavo po 500 rublių per mėnesį atlygį, tačiau būdavo, jog atlygis siekdavo iki 1000 rublių per mėnesį priklausomai nuo to, kiek pareiškėjas (bei kiti asmenys) uždirbdavo. Jei darbo pareiškėjas nepadarydavo, tai atlygio už darbą negaudavo. Per tą laiko tarpą uždirbo nuo 10000 iki 20000 rublių. Pas buhalterę pasirašydavo žiniaraščius ir gaudavo pinigus už darbą. Dėl kokios priežasties pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, nežino. Pareiškėjas bei kiti darbuotojai (jų buvo beveik 30) mokėjo už dvi profesines sąjungas, nors tai patvirtinančių įrodymų archyve nėra. Pareiškėjas neatmeta galimybės, jog įrašai Darbo knygelėje dėl jo priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbą galėjo būti padaryti vienu metu, atleidžiant jį iš darbo, nes labai panašus raštas įrašuose, knygelė galėjo būti tiesiog įmesta į seifą ir įdarbinimas galėjo būti tinkamai neįformintas jo įdarbinimo metu.

Atsiliepimas

4.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą, su pareiškėjo reikalavimu nesutinka, mano, kad pareiškimas yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

5.Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 20 d. VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą sukaupti pateiktų dokumentų apie stažą, įgytą (duomenys neskelbtini), o 2013 m. kovo 18 d. pateikė prašymą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo. 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą pateikti pažymą apie tai, kad Panevėžio skyrius nepripažino darbo stažo Ukmergės rajono tarybiniame nuotekų ūkyje apie 1989 – 1993 metus. Panevėžio skyrius pateikė atsakymą, jog remiantis 2011 m. gegužės 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos archyvo pažyma, jog Ukmergės rajono Nuotekų tarybinio ūkio archyvinio fondo atlyginimų priskaitymo – išmokėjimo žiniaraščiuose 1988-1991 metais pareiškėjui priskaityto darbo užmokesčio nėra, todėl duomenys apie darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) minėtame tarybiniame ūkyje (3 ir 4 įrašai darbo knygelėje) buvo tikslinami. Taip pat pažymėjo, jog 2013 m. vasario 21 d. pažymoje nurodyta, jog Ukmergės rajono Nuotekų tarybinio ūkio archyvinio fondo 1988-1991 metų atlyginimų priskaitymo – išmokėjimo žiniaraščiuose ir įsakymų knygose A. A. pavardės nėra. Todėl remiantis surinktais dokumentais laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į stažą neįskaitytas.

6.Pažymėjo, jog VSDFV Panevėžio skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą Ukmergės rajono savivaldybės administracijos archyvo skyriui pateikti A. A., dirbusio Ukmergės rajono Nuotekų tarybiniame ūkyje pagalbinių verslų cecho viršininku, (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. 188/5 apie priėmimą į darbą bei (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. 199/k apie atleidimą iš darbo kopijas. 2020 m. rugsėjo 29 d. archyvo skyrius informavo, jog Nuotekų tarybinio ūkio fondo 1988-1991 metų dokumentuose A. A. pavardės nėra. Darbo knygelėse nurodyti įsakymai įsakymų knygose nebuvo parašyti. Remiantis pateiktas dokumentais VSDFV Panevėžio skyrius mano, jog įrašai 3 ir 4 darbo knygelėse KT-1 Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas pagrindas įskaičiuoti laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į darbo stažą, nes įrašai darbo knygelėse nesutampa su pirminių dokumentų duomenimis.

Atsiliepimas

7.Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, nurodytais argumentais, mano, jog pareiškimas yra nepagrįstas ir yra atmestinas. Paaiškino, jog į darbo stažą gali būti įskaitomas tik darbas pagal darbo, o ne pagal rangos, sutartį. Tarybinis ūkis pareiškėjo darbo ūkyje tinkamai neįformino. Į archyvą buvo perduoti visi dokumentai, tačiau įsakymuose pareiškėjas (bei kiti asmenys – liudytojai) neįtraukti. Nėra išsaugoti darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kurie šiuo atveju būtų itin reikšmingi, nes būtų matoma darbo laiko apskaita ir būtų galima padaryti išvadą, jog buvo dirbama pagal darbo sutartį. Mano, jog darbo knygelėje padaryti įrašai yra suklastoti, neatitinka pirminių dokumentų.

8.Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas buvo jam vadovas, o jis buvo jo darbuotojas. Dirbo (duomenys neskelbtini) metais 2-3 metus (duomenys neskelbtini), garaže, pas A. A., pakuodavo sagutes, karolius, kuriuos perduodavo vairuotojui A. S. galimai produkciją išvežti į Rusiją. Gaudavo didelius pinigus. Pinigus už darbą perduodavo pareiškėjo žmona po to, kai realizuodavo produkciją. Jis pats buvo įdarbintas Ukmergės kolūkyje, padarant įrašą Darbo knygelėje. Pamena, jog buvo pasiūlymas dirbti namuose, pakuoti sagutes, tačiau kaip ten įsidarbino, liudytojas nepamena. Nežino, kas padarė įrašą Darbo knygelėje, galimai ją atvežė A. A.. Darbo užmokestis priklausė nuo to, kiek padarydavo produkcijos, per dieną uždirbdavo 30 rublių, kartais iki 50 rublių, o galimai daugiau. Dirbo 4, 10-11 valandų per dieną. Pats spręsdavo, kada pradėti dirbti. Tačiau būdavo momentų, kai darbo nebūdavo, pavyzdžiui vasarą, tačiau ne po visą mėnesį. Jis pats ant jokių dokumentų, įskaitant apskaitos, nepasirašinėdavo, todėl nežino, ar iš viso buvo vedama darbo laiko, kitokia apskaita (produkcijos, kita) atliekant darbą, kaip vyko atsiskaitymai per buhalteriją, taip pat nežino, kaip buvo atleistas iš to darbo. Taipogi nežino, kiek uždirbdavo kiti. Kolūkio vadovo liudytojas nepažinojo, net nežino, kaip jis atrodo.

9.Liudytoja R. A. (pareiškėjo buvusi žmona) teismo posėdyje parodė, jog žino, jog darbas tarybiniame ūkyje vyko, buvo pakuojamos sagutės, veriami karoliai, buvo 1988-1989 metai, dirbama buvo daug, pas juos į namus atveždavo produkciją, pareiškėjas pakuodavo produkciją ir ją išvežiodavo, vyko darbo reikalais į Rusiją, taip dirbo keletą metų, tačiau apie pareiškėjo įsidarbinimo aplinkybes liudytojai nėra žinoma. Kartu su pareiškėju namuose dirbo ir liudytoja, jos mama, dirbo A. draugai. Kokio dydžio atlygį už darbą gaudavo, nežino, tik pamena, jog gautų pinigų pakako pragyventi. Apie dokumentaciją, kurios pagrindu buvo išmokami atlyginimai, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

10.Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

11.Pareiškėjas A. A. darbo laikotarpio įskaitymo į stažą senatvės pensijai gauti tikslu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo tuometinio Nuotekų tarybinio ūkio pagalbinių verslų cecho viršininko pareigose. Pareiškėjas remiasi padarytu įrašu jo darbo knygelėje. Kadangi pareiškėjas negali valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų laikotarpių įrodyti darbo knygele bei kitais Nuostatų 23 p. nurodytais dokumentais, stažo nustatymas teismine tvarka sukels pareiškėjui teisines pasekmes ir turės įtakos pensijos apskaičiavimo dydžiui, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

12.Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – nuostatai), kurie patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (įstatymo 50 straipsnis), nurodyti įstatymo 2 priede; šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodyta, jog asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Vadovaujantis Pensijų nuostatų 6.4.1 papunkčiu, stažui yra prilyginami laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinami darbo knygelėmis, jeigu įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Nuostatų 18 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, jog asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, skiriamas atostogų apmokėjimas, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus. Sutinkamai su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai asmens pateiktuose dokumentuose apie iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą yra netikslumų, prieštaravimų, pateiktų dokumentų duomenys yra tikslinami arba yra tikslinamas šių dokumentų išdavimo pagrįstumas.

13.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius netenkino pareiškėjo prašymo į jo stažą įskaityti laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nurodyto pareiškėjo darbo knygelėje, kaip dirbto tuometinio Nuotekų tarybinio ūkio pagalbinių verslų cecho viršininko pareigose, kadangi pateiktomis archyvo pažymomis nustatė, jog atlyginimų priskaitymo – išmokėjimo žiniaraščiuose 1988-1991 metais pareiškėjui nebuvo priskaitytas darbo užmokestis, taip pat nėra pareiškėjo pavardės įsakymų knygose, darbo knygelėje nurodyti įsakymai įsakymų knygose nebuvo parašyti, t.y. laikė, jog įrašai darbo knygelėje nesutampa su pirminių dokumentų duomenimis. Šiuo atveju, teismas ištyręs byloje surinktą medžiagą, negali nesutikti su tokia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus padaryta išvada dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo ir neįskaityti jo aukščiau nurodyto darbo stažo. Pirma, svarbu pažymėti, jog pirminiai dokumentai yra išlikę, tačiau juose nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog darbo knygelėje padaryti įrašai apie pareiškėjo darbą laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuotekų tarybinio ūkio pagalbinių verslų cecho viršininko pareigose atitinka tikrovę. Nėra nei įsakymo apie pareiškėjo priėmimą į darbą nurodytose pareigose, nei įsakymo apie jo atleidimą iš darbo, darbo knygelėje nurodyti įsakymai neparašyti įsakymų knygose. Atlyginimų priskaitymo – išmokėjimo žiniaraščiuose taip pat nėra A. A. pavardės, todėl negalima manyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo nurodytose pareigose ir gavo atlygį už darbą. Šiuo atveju, teismui taipogi nebuvo pateikti duomenys, jog aukščiau nurodyti dokumentai visgi buvo surašyti, tačiau nėra išlikę dėl tam tikrų priežasčių, juo labiau, kai pagal įrašą pareiškėjo darbo knygelėje jis Nuotekų tarybinio ūkio pagalbinių verslų cecho viršininko pareigose dirbo daugiau nei 3 metus. Pareiškėjas teisme paaiškino, jog jis pas buhalterę pasirašydavo žiniaraščius ir gaudavo pinigus už darbą, tačiau šios aplinkybės teisme nepatvirtino nei liudytojas A. M., nei liudytoja apklausta buvusi pareiškėjo žmona R. A., kurie nurodė, jog jiems nėra žinomos pareiškėjo įsidarbinimo aplinkybės, jie nežino apie dokumentaciją, kurios pagrindu buvo išmokami atlyginimai, vedama darbo laiko, kitokia apskaita atliekant darbą, kaip vyko atsiskaitymai per buhalteriją. Todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu dirbo Nuotekų tarybinio ūkio pagalbinių verslų cecho viršininko pareigose ir už tai iš šio Tarybinio ūkio gavo atlygį už darbą. Svarbu pažymėti, jog pareiškėjas, taip pat liudytojas A. M. nežino, dėl ko (kokiomis aplinkybėmis) buvo atleisti iš darbo minėtame Tarybiniame ūkyje ir nieko negalėjo paaiškinti apie galutinį atsiskaitymą juos atleidžiant iš darbo. Pats pareiškėjas teisme suabejojo, ar tikrai buvo įdarbintas minėtame Tarybiniame ūkyje nurodytose pareigose, jis neatmetė galimybės, jog įrašai Darbo knygelėje dėl jo priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbą galėjo būti padaryti vienu metu, atleidžiant jį iš darbo dėl labai panašaus rašto įrašuose. Antra, iš byloje surinktos medžiagos negalima padaryti išvados, jog pareiškėjas aukščiau nurodytu laikotarpiu Nuotekų tarybinio ūkio pagalbinių verslų ceche dirbo darbą, kuris atitiko darbo sutarties požymius, nes pasak paties pareiškėjo, patvirtino ir teisme liudytojai, tarp pareiškėjo (kitų asmenų) ir ūkio nebuvo pavaldumo, jis pats organizavo darbą, jo laiką, būdus, darbą atlikdavo savo rizika, darbą paprastai atlikdavo iš savo medžiagos ir savo jėgomis, darbo atlikimui pasitelkdavo ir kitus asmenis (žmoną, giminaičius, draugus), atlygis už darbą priklausė ne nuo proceso (darbo), o nuo darbo rezultato, o tai yra būdinga rangos sutarčiai (CK 6.644 straipsnio 1, 3 dalis, 1964 m. CK 374-386 straipsniai). Tuo tarpu asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privalėjo atlikti tam tikras funkcijas pagal savo pareigas, pagal jam privalomas vidaus darbo taisykles ir būti pavaldus įmonės administracijai, gauti atlygį už darbą nepriklausomai nuo darbo rezultato. Tokių aplinkybių buvimo byloje surinkta medžiaga nepatvirtina. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo A. A. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

14.Procesinių dokumentų išlaidos šioje byloje sudaro 9,50 Eur (1 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš pareiškėjo atmetus jo pareiškimą, nepriteistinos susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat lieka neatlygintinos 2020 m. spalio 26 d. pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už pareiškėjui suteiktą advokato pagalbą, šios išlaidos yra dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 443 straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ingrida Kirsnytė