Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-204-919/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
II-204-919/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03695-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-204-919/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03695-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2; 45.4.4; 45.4.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant pareiškėjai R. V., jos atstovui advokatui S. B., išnagrinėjęs R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko T. P. 2013-04-29 nutarimu R. V. nubausta už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 124² str. 1 d., 2 d., 127 str. 2 d., padarymą galutine subendrinta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, už tai, kad ji 2013-03-09, apie 11.10 val., prie Jonavos g. 260, Kaune, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje naudojo garsinį signalą, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, staiga persirikiuodama į gretimą eismo juostą privertė ja važiuojantį automobilį vengiant susidūrimo staigiai stabdyti, tuo sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, tuo sukeldama pavojingą situaciją, chuliganiškai vairuodama automobilį staiga persirikiuodama nedavė kelio ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu. Po susidūrimo apvažiavo nukentėjusį automobilį ir staiga persirikiavusi stabdė nesant būtinumo eismo saugumui, dėl ko iš galo važiuojantis automobilis, neturėdamas galimybės išvengti eismo įvykio, į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu sugadinti du automobiliai. Tuo būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 94, 106, 109 ir 140 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. V. skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi administracinių teisės pažeidimų ji nepadarė, nutarimas priimtas neišsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, nepatikrinus surinktų įrodymų patikimumo, juos vertinant buvo pažeisti proceso reikalavimai, pažeidimai iš esmės įrodinėjami tik suinteresuoto asmens – automobilio „Fiat Marea“ vairuotojos bei liudytojos paaiškinimais ir eismo įvykio vietos schema. Jei teismas pripažins R. V. kaltę, tuomet prašo jos nuoširdų gailėjimąsi laikyti atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, kadangi vairavimas jai reikalingas vaikų vežiojimui bei darbinėms funkcijoms.

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į R. V. skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinė nuobauda jai paskirta teisingai, pažeidėjos teiginiai, kad ji nepadarė pažeidimų, yra nepagrįsti, jie paneigti byloje esančia medžiaga. Mano, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

R. V. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir paaiškino, kad važiavo su dviem mažamečiais vaikais, važiuodama kalbėjo per laisvų rankų įranga su V. J.. Nusileidus nuo autostrados ir sustojus prie Kleboniškio šviesoforo antroje eilėje, prieš jos automobilį stovėjo automobilis, kuris buvo pavažiavęs porą metrų už „stop“ ženklo juostos. Užsidegus žaliam šviesoforui, ji suprato, kad tas automobilis nemato šviesoforo, kadangi tas šviesoforas yra jam už nugaros, todėl lengvai pyptelėjo. Automobiliui lengvai pajudėjus apie metrą, jis staigiai stabdė. Pradėjo kažką šaukti, stabdyti. Tuo metu ji kalbėjo telefonu, pasakė, kad įvyko toks dalykas, pradėjo vaikai verkti. Automobilis nuvažiavo toliau Jonavos g. ir sustojo prie šviesoforo. Jis sustojo antroje eismo juostoje, ji sustojo pirmoje. Kalbėjo visą laiką telefonu, tad S. paaiškinimai, kad ji rėkė jau patys prieštarauja tam faktui, nes jokio tiesioginio konflikto ir kontakto ji neturėjo. O užsidegus žalios spalvos šviesoforui ji pradėjo važiuoti tolyn. Įsitikinusi, kad gali rikiuotis į antrą juostą, parodė posūkį ir pradėjo rikiuotis. O automobilis, kuris važiavo antra juosta, pradėjo greitai riedėti, nei ji tikėjosi, todėl ji stengėsi atsitraukti į pirmą juostą. Tarp jų įvyko susilietimas, kur ji nelabai suprato, ar tai įvyko, ar ne. Jie nesustojo, neįvertino, ar tai įvyko susilietimas, ar ne. O jai pavažiavus apie 40-50 metrų, ji persirikiavo į kitą eismo juostą ir toliau važiavo antra eismo juosta. Priartėjus prie pėsčiųjų perėjos, ji nuėmė koją nuo greičio pedalo ir tolygiai lėtėjo. Ir tik prie pat perėjos į jos automobilį lengvai įvažiavo ir įvyko susidūrimas. Nebuvo jokio didelio smūgio. O atvykus policijai, apžiūrėjo automobilius ir sutiko, kad įvyko autoįvykis. Paskui iššoko moteriškė, kuri labai piktai pribėgo prie lango, bet ji neišlipo iš automobilio, nes pas ją automobilyje buvo du vaikai. Paskui privažiavo 10-15 metrų nuo jų automobilių liudytojos mašina. Fiat automobilio dalyvė nubėgo prie tos liudytojos automobilio, pasiėmė kažkokią informaciją ir laukė policijos. Atvyko policija ir suformino, kad įvyko du autoįvykiai, tada „Fiat“ automobilio vairuotoja pasakė, kad nesutinka. Mano, kad liudytoja S. turėjo matyti, kad prie pirmojo šviesoforo „Fiat“ automobilio vairuotojas greitai stabdė ir atitinkamai 10-15 sekundžių užlaikė eismą ir piktinosi, jog ji pyptelėjo. Jai nebuvo tikslo greitai stabdyti, nes iš fotonuotraukų matyti, kad nebuvo smūgio. Nubrozdintas sparnas ties ratu, tad ne ji užkišo. Ji vengdama susidūrimo grįžo į pirmą eismo juostą. Jei ji būtų užkišusi, tai būtų pirminis kitoks susidūrimas. Liudytoja nurodo, kad buvo daugiau automobilių, kad greitai stabdyta buvo. Jokių daugiau automobilių nebuvo, nes buvo šeštadienio rytas. Liudininkė nurodo, kad ji vairavo chuliganiškai, ji važiavo su dviem vaikais, tikslo skubėti neturėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas S. B. nurodė, kad jo manymu, administracinė teisena turėtų būti nutrauktina. Jei teismas manys priešingai, tai esamoje situacijoje taikytinas ATPK 30¹ str. ir skirtina mažesnė sankcija nei buvo paskirta.

Liudytojas V. J. nurodė, kad kalbėjo su savo drauge. Telefoninio pokalbio metu suprato, kad Ramunė stabdė. Pokalbio metu buvo pauzė, paskui ji pasakė, kad priešais ją automobilis užstabdė. Tada vaikai pradėjo verkti, o po kelių akimirkų išgirdo bumbtelėjimą. Paskui pasakė, kad jai įvažiavo į galą.

Liudytoja R. S. nurodė, kad 2013-03-06 Kaune vyko „Kaziuko mugė“, kur būtent ji vyko. Privažiavus nuvažiavimą autostradoje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, tiesiog važiuojant nuvažiavimu link Jonavos g. paskui ją važiavo moteris (R. V.). Ji vairavo Mercedes juodos spalvos džipą ML, bei paskui važiavo dar lengvasis automobilis, kiek pamena pilkos spalvos „karavanas“. Privažiavus pirmąjį šviesoforą, lengvasis automobilis, kurį vairavo I. S. stovėjo pirmoje kelio eismo juostoje pirma. R. V. stovėjo toje pačioje pirmojoje juostoje, tik paskui I. S. automobilį. O ji stovėjo antroje kelio eismo juostoje. Visi automobiliai rodė posūkį į kairę pusę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, priekyje stovėjęs lengvasis automobilis, gal būt keletą sekundžių uždelsė pajudėti iš vietos, o vairuotoja, vairavusi Mercedes ML džipą, pradėjo signalinti, mosikuotis rankomis. Jos pasuko į kairę pusę, padarė posūkį ir tada Mercedes ML vairuotoja staigiai išvažiavo į pirmąją juostą, važiavo ir rankomis gestikuliavo. Matėsi, kad ji užpyko ant tos moteriškės, jog ji taip ilgai užsižiopsojo prie sankryžos. Paskui visi trys automobiliai privažiavo prie sekančio šviesoforo t.y. prie restorano „Sandija“ ir Mercedes ML automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje, o kitas automobilis (I. S.) stovėjo antroje eismo juostoje. Jos abi ketino važiuoti tiesiai. Ji stovėjo trečioje eismo juostoje, nes ketino kilti į Šiaurės pr. Ji laukė prie šviesoforo, kad galėtų kilti į dešinę pusę. Stovint prie šviesoforo matė, kad sėdinti moteris Mercedes ML automobilyje, gestikuliavo rankomis, šaukė vis žiūrėdama į automobilį, kuris stovėjo tarp jų. Kadangi ji pati vairuoja džipą, tai ganėtinai aukštai sėdi ir gerai viską matė. Jai keistai pasirodė, kad ta moteris taip susinervavo dėl nieko, tuo labiau, kad jos automobilyje buvo du vaikai. Vienas vaikas buvo visai mažiukas, o kitas vaikas, berods mergaitė vyresnė nei 2 metukų. Vaikai buvo ant galinės sėdynės. Kada užsidegė žalios spalvos signalas, tai moteris vairuojanti ML automobilį, staigiai pradėjo važiuoti į priekį, kur kitam automobiliui užkišo. I. S. vairuojamas automobilis, spėjo sustabdyti, tas toks užkišinėjimas vyko 2-3 kartus. Paskui įvyko eismo įvykis. Jai dar neužsidegė žalios spalvos signalas, todėl ji turėjo gerą progą viską matyti. Ji pamatė, kad buvo trečias toks užkišimas ir įvyko eismo įvykis. Tiesiog tas automobilis atsitrenkė. Kadangi ji pati vairuoja, todėl toks elgesys yra netoleruotinas. Todėl ji pati apsisuko ir sustojo prie to kito automobilio, kur davė savo koordinates. Sekančią dieną policijos pareigūnai jos paprašė, kad nuvyktų į policijos komisariatą ir duotų paaiškinimus. Kol vyko tas toks blokavimas, kiti vairuotojai, kurie važiavo link Kauno pilies, jie taip pat buvo priversti stabdyti.

Liudytoja I. S. nurodė, kad važiavo savo mašina, kur leidosi nuo kalno esančio prie Eigulių kapinių. Sustojo prie šviesoforo ir tuo metu užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas. Ji gal kokią sekundę uždelsė išvažiuoti, kaip jai gale esantis automobilis pradėjo mirksėti šviesomis. Ji pajudėjo iki kito šviesoforo. Sustojo antroje eismo juostoje iš trijų. Gan greitai į pirmą kelio eismo juostą sustojo tas kitas automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji pajudėjo. Pirma ir antra kelio eismo juostos buvo laisvos. Tas automobilis iš pirmos kelio eismo juostos, pradėjo jos automobilį iš antros kelio eismo juostos stumti. Kadangi jam buvo vietos važiuoti pirma kelio eismo juosta, nebuvo kliūčių, tuomet ji toliau važiavo antra kelio eismo juosta. Paskui jis staigiai išvažiavo priešais jos automobilį į antrą kelio eismo juostą ir greitai sustabdė, kur ji atitrenkė į tą automobilį, nes nespėjo sustabdyti. Po incidento, sustojo, įjungė avarinį. Išlipo apsižiūrėti, kaip staigiai privažiavo nepažįstama moteris, kuri pasakė, kad matė visas įvykio aplinkybes, kad galės paliudyti. Tada ji nuėjo prie automobilio, kuris ją taranavo. To automobilio vairuotoja sėdėjo už vairo, vežėsi du vaikus. Po to ji iškvietė Kelių policijos pareigūnus į įvykio vietą, davė parodymus. Kai jos vairuojamą automobilį taranavo kitas automobilis, tai nubraukė jos automobiliui šoną. Moteris, kuri taranavo jos automobilį, jai nieko nesakė, nes buvo ištikta šoko. Ji sėdėjo mašinoje. Kai važiavo ties antra sankryža, tai ta moteris skubiai paspaudė, o tai sukėlė įtarimų, kad kodėl ji nori ją pavyti. Ji specialiai taip darė t.y. norėdama išstumti jos vairuojamą automobilį iš antros kelio eismo juostos. Ji suvokė savo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kelių eismo taisyklių 9 p. nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 94 p. numato, kad gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Kelių eismo taisyklių 106 p. numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 19 p. nustato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Kelių eismo taisyklių 104.4 p. nustato, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumu.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors pareiškėja R. V. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino, jos kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais liudytojų parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga. Liudytojos R. S. ir I. S. betarpiškai dalyvavo pažeidimų padarymo vietoje, jų parodymai nuoseklūs, aiškūs, teismas neturi pagrindo netikėti jais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jos siekia apkalbėti pažeidėją ar yra suinteresuotos bylos baigtimi, jos nėra tarpusavyje pažįstamos, be to, jos buvo įspėtos dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje. R. V. paaiškinimai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, todėl teismas vadovaujasi jais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Teismui nekyla jokių pagristų abejonių dėl to, R. V. kad2013-03-09, apie 11.10 val., prie Jonavos g. 260, Kaune, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje naudojo garsinį signalą, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, staiga persirikiuodama į gretimą eismo juostą privertė ja važiuojantį automobilį vengiant susidūrimo staigiai stabdyti, tuo sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, tuo sukeldama pavojingą situaciją, chuliganiškai vairuodama automobilį staiga persirikiuodama nedavė kelio ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu. Po susidūrimo apvažiavo nukentėjusį automobilį ir staiga persirikiavusi stabdė nesant būtinumo eismo saugumui, dėl ko iš galo važiuojantis automobilis, neturėdamas galimybės išvengti eismo įvykio, į ją atsitrenkė, todėl ji pagrįstai patraukta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 124² str. 1 d., 2 d., 127 str. 2 d.

Pareiškėjai buvo paskirtos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 124² str. 1 d., 2 d., 127 str. 2 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str.) – 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių. Teismas mano, kad nuobauda yra adekvati padarytiems pažeidimams, atsižvelgiant į pažeidimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėja pažeidimų nepripažino, dėl jų padarymo nesigailėjo, praeityje eilę kartų bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jai jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos, todėl konstatuotina, kad pareiškėjai paskirta nuobauda yra ne tik pagrįsta ir adekvati jos padarytiems pažeidimams, bet ir būtina pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams.

Taip pat pareiškėja prašo, teismui netenkinus jos prašymo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 30¹ str., sumažinti paskirtos baudos dydį, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, kadangi vairavimas jai reikalingas vaikų vežiojimui bei darbinėms funkcijoms.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007 ir kt.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (tai, kad vairavimas jai reikalingas vaikų vežiojimui bei darbinėms funkcijoms) nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios jai skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Priešingai, pareiškėja nepripažino padariusi administracinius teisės pažeidimus, nesigailėjo, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko T. P. 2013-04-29 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

pareiškėjos R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko T. P. 2013-04-29 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasAurelijus Rauckis