- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- e1-3504-1100/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- S. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje S. M. (S. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas (iš jo žodžių),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. M. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, būdamas Lietuvos Respublikoje, laikė su savimi ir gabeno žinomai netikrą dokumentą – Latvijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) su S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenimis iki tol, kol 2021 m. gruodžio 19 d. 13.04 val. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, esančiame Vilniuje, Rodūnios kl. 2, prieš skrydį Nr. PS178 į Kijevą, šį dokumentą panaudojo dokumentų patikros metu, pateikdamas jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui.
S. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad latvišką leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti jo asmens duomenys, užsisakė 2021 m. rugpjūčio mėn. pradžioje per internetą, būdamas (duomenys neskelbtini). Dokumentas jam buvo reikalingas, nes norėjo pakeliauti, pabūti Europoje. Su (duomenys neskelbtini) pasu Europoje galima būti tik 90 dienų, o jis norėjo pabūti ilgiau. Dabar neprisimena, kokiame tinklapyje parašė, kad jam reikalingas toks dokumentas. Su juo susisiekęs asmuo pasakė, kad galės tokį dokumentą padaryti už 500 Eur. Jis tam asmeniui išsiuntė savo asmens duomenis, nuotrauką. Susirašinėjimas vyko per „Whatsapp“ programėlę, telefone susirašinėjimo nėra, nes viską ištrynė. Po 6 dienų, draugo adresu atėjo laiškas, kuriame buvo latviškas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) su jo asmens duomenimis. Savo adreso, užsakydamas tą dokumentą, nenorėjo nurodyti. Apie tai, kad laiške buvo netikras dokumentas, draugas nežinojo. Po dokumento gavimo, tam asmeniui persiuntė dalį „Bitcoino“, kurio vertė buvo 500 Eur. Taip atsikaityti jam nurodė minėtas asmuo, kadangi taip yra saugiausia, siekiant likti anonimiškam. Gavęs dokumentą, jis 2021 m. rugpjūčio 19 d. atvyko į Lenkiją, po to 2021 m. rugsėjo mėn. – į Lietuvą. Jis niekada nėra buvęs Latvijoje ir niekada nėra kreipęsis į oficialias Latvijos institucijas, kad jam būtų išduotas leidimas gyventi Latvijoje. Suvokė, kad latviškas leidimas gyventi yra netikras. Kai atvyko į Lenkiją, jis taip pat buvo nuvykęs į Paryžių, Prahą bei Ispaniją. 2021 m. gruodžio 19 d. norėjo iš Vilniaus skristi į Kijevą, nes ten gyvena jo močiutė ir Vilniaus oro uoste pateikė pareigūnams latvišką leidimą gyventi bei savo pasą. Latvišką leidimą gyventi pateikė, nes žinojo, kad Europoje jau yra išbuvęs daugiau nei 90 dienų ir su pasu jo nebūtų praleidę. Gailisi padaręs nusikaltimą. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kad užstatas būtų nukreiptas baudos sumokėjimui (b. l. 53–55).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. V. 2021 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 19 d. 13.04 val. iš Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančio Vilniaus oro uosto PKP, reisu PS178 į Kijevą vyko (duomenys neskelbtini) pilietis S. M., kuris dokumentų patikrinimui pateikė leidimą pastoviai gyventi Latvijos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d., kuris sukėlė įtarimų, todėl buvo nukreiptas į antrą kontrolės liniją. Asmuo pasakė, kad leidimą gyventi gavo 2019 m. Liepojos futbolo klube, kai jame žaidė. Į Lietuvos Respubliką atvyko iš Lenkijos Respublikos, o į ją atvyko 2021 m. rugpjūčio 19 d. per Varšuvos oro uostą. Nustatyta, kad dokumento kortelė/blankas neatitinka nustatyto pavyzdžio – panaudotas paprastas plastikas, o turėtų būti polikarbonatas; ofsetinis tinklelis, rekvizitai, nuotrauka – atlikti termosublimaciniu spausdintuvu (nėra mikroteksto, išplaukę vaizdai); rekvizitų užpildymas atliktas ant kortelės viršaus greičiausiai termotransferine spauda (matosi įrašų ištrupėjimai); imituotas/neatitinka nustatyto pavyzdžio OVI – nekeičia spalvos (panaudota aukso folija); imituota/neatitinka nustatyto pavyzdžio kinegrama; imituotas/neatitinka nustatyto pavyzdžio CLI (pakraipius kortelę nuotrauka nesikeičia į galiojimo datą); nėra UV apsaugos. Serija ir numeris turi būti išgraviruoti lazeriu, bet panaudota kita spauda (matosi serijos ir numerio ištrupėjimai) (b. l. 4–5).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialisto E. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip ir vyriausiojo tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 109(KTS)–65 nuodyta, kad pateiktas tirti Latvijos Respublikos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas ne pagal Latvijos Respublikos leidimo gyventi blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras. Pateiktame tirti Latvijos Respublikos leidime gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 18–19).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. M. disponavo žinomai netikru dokumentu – Latvijos Respublikos leidimu gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) su jo asmens duomenimis.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino disponavimo žinomai netikru dokumentu faktą. Tai, kad S. M. pateikė dokumentą – Latvijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. M. vardu, patvirtina vyriausiojo tyrėjo A. V. ir specialisto E. K. surašyti tarnybiniai pranešimai. Paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis, sąmoningai žinodamas, jog dokumentas – Latvijos Respublikos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) – yra netikras, pateikė jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui. Aplinkybę, kad minėtas Latvijos Respublikos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. M. vardu, yra žinomai netikras, patvirtina specialisto išvada Nr. 109(KTS)–65, kurioje nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog laiko, gabena ir panaudoja žinomai suklastotą Latvijos Respublikos leidimą gyventi, ir norėjo taip veikti, t. y. S. M. veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje įrodyta, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, būdamas Lietuvos Respublikoje, laikė su savimi ir gabeno žinomai netikrą dokumentą – Latvijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) su S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenimis iki tol, kol 2021 m. gruodžio 19 d. 13.04 val. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, esančiame Vilniuje, Rodūnios kl. 2, prieš skrydį Nr. PS178 į Kijevą, šį dokumentą panaudojo dokumentų patikros metu, pateikdamas jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka, kad sumokėtas 1500 Eur užstatas būtų įskaitytas kaip bauda (b. l. 57–61).
BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su dokumentų klastojimu valdymo tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
S. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo teigimu, jis anksčiau neteistas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kartą baustas administracine tvarka už atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarkos pažeidimą (b. l. 28), paties teigimu, dirbantis.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 51 MGL dydžio baudos bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
S. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kardomosios priemonės taikymas ir kiti klausimai
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 13.04 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 19.45 val. (dvi dienos) (b. l. 33–34, 35). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – 1500 Eur užstatas (b. l. 109–111), kuris paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – nukreiptas padengti skirtai baudai sumokėti. Kaltinamasis yra išreiškęs rašytinį sutikimą, kad 1500 Eur suma už užstatą būtų nukreipta į teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą (b. l. 61). BPK 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, suklastotą Latvijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos medžiagos, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui metodiniams tikslams.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. M. (S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 13.04 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 19.45 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), dydžio.
Paskirtą kardomąją priemonę – 1500 Eur užstatą, 2021 m. gruodžio 21 d. sumokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę banko sąskaitą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, 1500 Eur užstatą nukreipti padengti likusiai nesumokėtos baudos, t. y. 30 MGL (1500 Eur), daliai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 7 dalis). Įskaičius užstatą į paskirtą baudą, laikyti, kad S. M. sumokėjo paskirtą baudą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, suklastotą Latvijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos medžiagos, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui metodiniams tikslams.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.