Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
1A-111-175-2009
Teisminio proceso Nr.
52-1-00453-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. A. G.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Regina Šeperienė, Kazis Dainotas Balzaris

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-175/09

Teisėjas Jonas Malinauskas (Proceso Nr. 52-1-00453-2008) Procesinio sprendimo kategorija:

(S)2.1.15; 2.4.7

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. A. G., gynėjui advokatui Kaziui Dainotui Balzariui, nukentėjusiajai A. K. , jos atstovei advokatei Reginai Šeperienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas V. A. G. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas dalinai, iš nuteistojo V. A. G. priteista nukentėjusiajai A. K. 22273 (dvidešimt du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys) litai 60 centų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai A. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą turtinės žalos atlyginimo dalyje, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš nuteistojo V. A. G. priteista nukentėjusiajai A. K. 1500 (tūkstantis penki šimtai) litų turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 17 d. apie 11³⁰ val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, prieš (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžą, vairuodamas nuosavą automobilį ,,Audi – 80“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53 p., ir 75 p. reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėja ėjusią A. K. , ir ją partrenkė, ko pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata dėl dešinio žastikaulio kaklelio lūžimo ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžimo.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-12-11 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš V.A. G. 80000 litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko vis dar tęsiamas gydymas. Nukentėjusioji tvirtina, kad ji negali vaikščioti, kenčia didelius skausmus, negali pati apsitarnauti, jai reikalinga kito asmens priežiūra. Nuolatinė priežiūra jai buvo nustatyta tik po eismo įvykio. Dėl sužalojimų ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjo fizinė ir dvasinė būklė. Apeliantė nurodo, kad ji neturi jokio turto ar pajamų, gyvena tik iš pensijos, tuo tarpu nuteistasis turto turi ir turi galimybę jai atlyginti neturtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nukentėjusiajai A. K. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo fizinė sveikata. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nukentėjusiosios A. K. nurodyta 100000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl jos pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai A. K. . Eismo įvykio pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol, gyvenimo kokybė po eismo įvykio suprastėjo, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau gydytojų prognozės jos atžvilgiu yra palankios. Reikia atkreipti į dėmesį ir į tai, kad sveikata A. K. sunkiai sutrikdyta buvo dėl neatsargumo. Nuteistasis V. A. G. taip pat yra pensijinio amžiaus, jo nuolatines pajamas sudaro tik gaunama pensija. Nors jis ir turi šiek tiek turto, tačiau jis nėra toks gausus, kad leistų atlyginti 80000 Lt neturtinę žalą, nesukeliant nuteistajam nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, jam pačiam reikalingas gydymas. Po įvykio jis lankė nukentėjusiąją, sumokėjo 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos nepažeidžiant BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio nuostatų, apibūdinančių neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai A. K. yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo priteistas 22273 Lt 60 ct dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas, jo didinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Iš bylos duomenų matyti, kad siekiant užtikrinti pareikštą nukentėjusiosios civilinį ieškinį Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2008-06-16 nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į V. A. G. turtą (b. l. 92). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, remiantis BPK 307 straipsnio 3 dalimi, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje privalėjo pasisakyti dėl šios procesinės prievartos priemonės, tačiau šis klausimas nuosprendyje liko neišspręstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į V. A. G. turtą turi spręsti nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas BPK 361 ir 362 straipsnių numatyta tvarka.

Nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė, todėl iš nuteistojo priteistinos atstovavimo išlaidos ( BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

nukentėjusiosios A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. A. G. nukentėjusiajai A. K. 1000 (tūkstantį) litų turėtų atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis