Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-28 · Civilinė byla Nr. 2-753-236/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-12Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
2-753-236/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00007-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gerdukas“
Kategorijos
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-753-236/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00007-2014-0.Procesinio sprendimo kategorija 129.13. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1607-555/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerdukas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „R.Baltic“ dėl skolos priteisimo buvo išduotas vykdomasis raštas, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gerdukas“ ieškinį priteisti iš atsakovo UAB „R.Baltic“ 190 975,59 Lt skolos, 46 004,23 Lt delspinigių ir 8,75 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 580,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi bylą nutraukė ir patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Ši teismo nutartis įsiteisėjo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi atsakovas taikos sutartyje nustatytais terminais yra nepilnai įvykdęs taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. likęs skolingas 50 000Lt (14 481 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Gerdukas“ prašymą ir nutarė jam išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies dėl likusios 14 481 eurų (50 000 Lt) skolos dalies išieškojimo iš UAB „R.Baltic“.

Vykdomąjį raštą teismas išdavė dėl neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutarties dalies (CPK 646 str. 3 d.). Pagal bylos duomenis Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas 184 107,65 Lt sumą pagal šią taikos sutartį ieškovui įsipareigojo sumokėti taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2014 m. spalio 15 d. Ieškovas nurodė, kad likusi neįvykdyta skolos dalis pagal taikos sutartį yra 50 000 Lt (14 481 eurų). Atsakovas savo nuomonės neišreiškė. Duomenų, kad likusi 50 000 Lt (14 481 eurų) skolos dalis būtų apmokėta, teismas neturėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu UAB „R.Baltic“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovas pažeidžia bendradarbiavimo principus, kadangi atsakovui pritrūkus lėšų galutinai įvykdyti taikos sutartį, su ieškovu buvo tartasi ir ieškovas pasiūlymo neatsisakė, kad atsakovas atsiskaitys krovos darbais.

2. Atsakovas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl ir savo nuomonės nepateikė.

3. Po skundžiamos nutarties priėmimo 2015 m. sausio 23 d. atsakovas ieškovui sumokėjo dar 300 eurų. Vėliau į bylą atsakovas pateikė įrodymus apie 2015 m. sausio 29 d. sumokėtus dar 500 eurų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Gerdukas“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Dėl taikos sutarties gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

2. Ieškovas neprivalėjo įspėti atsakovą apie ketinimą kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, o apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai.

3. Net ir vykdant taikos sutartį alternatyviu būdu, jos įvykdymo terminai nesikeičia.

4. Po skundžiamos nutarties priėmimo atlikti mokėjimai nedaro nutarties neteisėta. Į šiuos mokėjimus bus atsižvelgta teikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje sprendžiamas vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl likusios 14 481 eurų skolos dalies išieškojimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad vykdomojo rašto išdavimo metu skola buvo tokio dydžio, tačiau kilo ginčas, ar buvo reikalinga atsižvelgti į šalių žodinį susitarimą taikos sutartį įvykdyti kitu būdu (atsakovui atsiskaitant darbais) ir ar yra pagrindas panaikinti vykdomojo rašto išdavimą dėl to, kad po jo išdavimo atsakovas papildomai iš dalies atsiskaitė.

Ieškovas neginčija, kad su atsakovu buvo tartasi dėl atsiskaitymo alternatyvaus būdo (krovos darbais), tačiau teigia, kad tokiu susitarimu nebuvo pakeisti taikos sutartyje numatyti atsiskaitymo terminai. Byloje nesant įrodymų apie tai, kad šalys būtų pakeitę taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminų, juo labiau nesant įformintų taikos sutarties pakeitimų, nėra pagrindo, ieškovui reikalaujant vykdyti teismo patvirtiną taikos sutartį, atsakovui nesilaikyti joje numatytų terminų. Teismo patvirtinta ir nenuginčyta rašytinė šalių taikos sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.983 str., 6. 189 str. 1 d.). Tokia sutartis gali būti vykdoma pagal joje numatytas sąlygas ir priverstinai.

Atsakovo argumentai, kad po vykdomojo rašto skundžiama nutartimi išdavimo sumokėjo 300 eurų ir 500 eurų ieškovui, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Taikos sutartimi šalys tarpusavio derybų ir kompromisų būdu išsprendžia kilusį ginčą, numato tarpusavio įsipareigojimų vykdymą taikos sutarties šalims priimtinu būdu. Tokioje situacijoje paprastai priverstinio vykdymo nebeturėtų reikėti, nes šalys įsipareigoja taikos sutartį vykdyti gera valia. Tačiau, jeigu dėl kokių nors priežasčių taikos sutartis nevykdoma, suinteresuota jos vykdymu šalis turi teisę reikalauti vykdymo priverstine tvarka. Išduodamas vykdomąjį raštą teismas turi išsiaiškinti aplinkybes, kokia dalimi taikos sutartis dar tebėra neįvykdyta (CPK 646 str. 3 d.) ir dėl neįvykdytos dalies suinteresuoto asmens prašymu išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutartį po vykdomojo rašto išdavimo įvykdžiusios šalies teisės ginamos CPK numatytomis formomis, o būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 str. 2 d.). Be to, net ir vykdymo stadijoje šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 639 str. 4 p., 643 str. 7 p.), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 str. 8 p.). Taigi net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų.

Atsakovo argumentai, kad nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nors prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo nagrinėjamas teisme pranešus apie teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 646 str. 3 d.), tinkamas šios procesinės normos nevykdymas būtų pagrindas naikinti nutartį dėl vykdomoji rašto išdavimo tik tuomet, jeigu nustatytas procesinis pažeidimas būtų turėjęs įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 329 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas atsakovui pranešimą apie vykdomojo rašto išdavimo klausimo nagrinėjimą siuntė adresu (duomenys neskelbtini) bei atsakovo advokatui. Nors minėtas atsakovo adresas nėra oficialiai išviešintas atsakovo kaip juridinio asmens adresas, pats atsakovas iki šiol korespondencijai naudoja ir nurodo būtent šį adresą (atskirajam skunde). Be to, atsakovas nepateikė argumentų, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu būtų neteisingai apskaičiuota likusi neįvykdyta taikos sutarties dalis ir dėl to netinkama suma būtų įrašyta į vykdomąjį raštą. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovo argumentai dėl tinkamo informavimo apie posėdį ir galimybės pasisakyti, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas