- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-58-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35246-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- Z. B., D. B.
- Trečiasis asmuo
- B. K. S. Išnagrinėjęs
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų Z. B. ir D. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo B. K. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai Z. B. ir D. B. ieškiniu teismo prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pasiūlyti ieškovams ne aukciono tvarka įsigyti ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1081/10000 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, taip įgyvendinant ieškovų pirmenybės teisę, numatytą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nurodo, kad:
1.1. ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 3306/10000 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). B. K. S. priklauso 4532/10000 dalis gyvenamojo namo, o Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 2162/10000 gyvenamojo namo. Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkio pastatai ir kiemo statiniai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-11-12 sprendimu Nr. 1-2098, o gyvenamojo namo 2162/10000 dalis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-15 sprendimu Nr. 1-107 įtraukti į viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Ieškovai 2018-07-27 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių dalies įsigijimo pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto departamentas 2018-08-29 raštu prašymo netenkino, nurodė, kad pagal Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo 19 punktą, jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąją nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Nurodė, kad visiems namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams bus išsiųsti pakvietimai dalyvauti viešame savivaldybei priklausančio turto aukcione;
1.2. ieškovai prašė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti viešai skelbti pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2162/10000 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovei ir jiems priskirto žemės sklypo (ar jo dalies) aukcioną. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemones užtikrintų, kad pastatai nebūtų parduoti viešo aukciono tvarka iki tol, kol nebūtų išspręstas ginčas, priešingu atveju, turtą pardavus tretiesiems asmenims, ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba sukels didelius finansinius nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi prašymą tenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė Viliaus miesto savivaldybei viešai skelbti pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2162/10000 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei ir jiems priskirto žemės sklypo (ar jo dalies) aukcioną. Nurodė, kad, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-11-12 sprendimu Nr. 1-2098 patvirtino Viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą, į kurį įtrauktas ir ieškovų norimas įgyti turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas ketina ginčo turtą pardavinėti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies tvarka viešame aukcione. Kadangi byloje kilo ginčas, kokia tvarka ir pagal kurį teisės aktą ginčo turtas turi būti parduodamas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai patirs nuostolius, nes viešai paskelbus apie ieškovų siekiamą įgyti turtą aukcione, jie netektų galimybės naudotis įstatymo nustatyta pirmenybės teise įgyti norimą turtą, o turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o nutartį, kuria laikinųjų apsaugos priemonių taikymas panaikinamas, leisti vykdyti skubiai. Nurodo, kad:
3.1. Vilniaus miesto savivaldybės turtas yra viešoji nuosavybė ir yra reikalingas visuomenės interesui tenkinti, todėl turi būti įvertintas proporcingumo principas ir viešojo intereso gynimo reikmė. Teismas neatliko pakankamo ieškinio pagrįstumo vertinimo ir nesudarė galimybės atsakovui pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punktas pastatų pardavimą sieja su pirmenybės teikimu namo savininkams, kurie yra pareiškę valią pastatus įsigyti. Yra keli gyvenamojo namo dalių savininkai: ieškovai, atsakovas ir trečiasis asmuo B. K. S. Visi turi lygias teises ir pareigas išpirkti pastatus. Privalu vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-08-26 sprendimu Nr. 1-149, kuriame išdėstyti reikalavimai prašymui, kai pageidaujama įsigyti pastatus. Ieškovų prašymas neatitiko privalomų reikalavimų prašymams. Kadangi tinkamų prašymų nebuvo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-11-12 sprendimu Nr. 1-2098 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-15 sprendimu Nr. 1-107 įtraukė ginčo pastatus į viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Ieškovai dėl patalpų pirkimo kreipėsi tik 2018-07-27. Galiojant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimams, ieškovų prašymas negali būti tenkinamas. Ieškinio tenkinimas nėra tikėtinas. Ieškovai klaidingai interpretuoja aktualias teisės aktų nuostatas, nepateikia tinkamų ir išsamių įrodymų;
3.2. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcinga priemonė teisingumui pasiekti, paneigiamas viešasis interesas bei viešosios nuosavybės valdymo principai. Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimus dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, turi siekti ir siekia, kad tokio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas atitiktų aukščiau nurodytus principus. Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės interesus. Ieškinys parengtas ignoruojant galiojantį specialų teisinį reglamentavimą turtui, siekiant įpareigoti atlikti veiksmus, prieštaraujančius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimams;
3.3. teismas nenurodė, kuo būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina galimybę, suinteresuotų asmenų teisę, tačiau ne Vilniaus miesto savivaldybės pareigą. Valstybės ir savivaldybės turto valdymo ir disponavimo juo įstatyme yra numatyti keli alternatyvūs savivaldybės turto valdymo ir disponavimo juo būdai, vienas iš kurių – turto pardavimas viešajame aukcione. Pastatai įtraukti į viešo aukciono būdu parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą 2014 ir 2015 metais, tačiau viešas aukcionas nebuvo ir nėra organizuojamas. Nėra pagrindo teigti, kad ginčo inicijavimas paskatins atsakovą organizuoti pastatų pardavimą. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tariamas tikslas gali būti pasiekiamas netaikant apribojimų. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei jų pritaikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos;
3.4. laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudžiama priimti sprendimus dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir lieka neįgyvendinti įstatymu nustatyti principai, kurių įgyvendinimo atsakomybę prisiima Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešojo turto savininkas. Laikinosios apsaugos priemonės suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovams ir neteisėtai suvaržo teisę laisvai disponuoti turtu.
4. Ieškovai prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
4.1. ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai šioje proceso stadijoje, neperėjus į nagrinėjimą iš esmės, neturėtų būti vertinami iš esmės ir sudaryti atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą. Ieškinys atitinka turiniui bei formai keliamus reikalavimus, aiškiai suformuluotas reikalavimas ir jį pagrindžiantys argumentai, aplinkybių egzistavimas patvirtinamas įrodymais, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta, tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės;
4.2. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Ieškiniu prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra objektyviai būtinos, nes yra rizika, jog atsakovas, kuris sprendimais pastatus įtraukė į viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, gali turtą perleisti tretiesiems asmenims. Susiklostytų situacija, kurios atstatymas į pradinę padėtį gali būti neįmanomas arba sukelti daug neigiamų finansinio ir kitokio pobūdžio padarinių ne vienam subjektui, o realus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys itin komplikuotas;
4.3. tai, kad atsakovas negali laisvai disponuoti ginčo objektais, negali būti pripažįstama neproporcingumu. Byloje egzistuoja galimybė, kad gali būti inicijuotas viešasis aukcionas dėl ginčo objektų pardavimo aukciono būdu, dėl ko ginčo objektus gali įgyti sąžiningi tretieji asmenys. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įtvirtina status quo situaciją bei sudaro sąlygas realiam teismo sprendimo įvykdymui. Taip užtikrinama ir trečiųjų asmenų apsauga, kurie įsigytų ginčo objektus viešojo aukciono metu, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsaugo nuo papildomų nuostolių atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – Vilniaus miesto savivaldybei uždrausta viešai skelbti Vilniaus miesto savivaldybei pastatų ir jiems priskirto žemės sklypo (ar jo dalies) aukcioną, kol nebus išnagrinėtas ieškovų keliamas ginčas dėl pirmumo teisės turėjimo įsigyti ginčo statinius.
8. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo įstatymas apibrėžia kriterijus, kuriems esant, taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
9. Atsakovas ginčija, jog pareikštas ieškinys nėra pakankamai tikėtinai pagrįstas. Su tokiu argumentu nesutiktina. Ieškinys atitinka turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jokių nei procesinių, nei materialių priežasčių akivaizdžiam ieškinio atmetimui nėra. Ieškinys pagrįstas pakankamais logiškais argumentais, pateikti argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tai patvirtina, jog tarp ieškovų ir atsakovo kilo ginčas, kuris bus išnagrinėtas priimant galutinį sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi nei teisės, nei pareigos įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir spręsti dėl ieškinio tenkinimo galimumo tik nuodugniai aptaręs įrodymus. Tikėtinas ieškinio pagrindimas yra pakankamas, kai ieškovas tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis, elgiasi sąžiningai, aiškiai išdėsto ginčo aplinkybes, nepiktnaudžiauja teise.
10. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog jam nebuvo pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui yra pranešama tada, kai teismas mano, jog tai būtina. Skundžiama nutartis priimta nepranešus atsakovui. Kadangi įstatymai numato itin trumpus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo terminus (įprastai 3 darbo dienos), tai sudaro sunkumus apie prašymo nagrinėjimą pranešant atsakovui bei sudarant galimybę pateikti atsiliepimą. Įvertinus tai, jog ieškovo išdėstyta problema dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo buvo pakankamai aiški, o ieškinyje išsamiai nurodytos faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, teismui nebuvo būtinybės apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą informuoti atsakovo.
11. Įrodinėdamas ieškinio nepagrįstumą atsakovas remiasi tuo, kad ieškovai nėra pareiškę tinkamo prašymo įsigyti ginčo turtą, jų teiktas 2018-07-27 prašymas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-08-26 sprendimu Nr. 1-149 nustatytų reikalavimų bei pateiktas po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-11-12 ir 2015-07-15 sprendimais turtas buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Ieškovas yra pateikęs 2018-07-27 prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei išdėstęs motyvus, kodėl prašymas nebuvo pateiktas anksčiau. Ieškovo teigimu, jis apie tai, kad ūkio pastatai, kiemo statiniai ir gyvenamojo namo dalis įtraukti į viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą sužinojo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16578-994/2018 pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus atsiliepimo. Ieškovų prašymo pateikimo aplinkybės, jo atitikimas formos reikalavimams bei savivaldybės teisė nustatyti formos reikalavimus bei nenagrinėti prašymų, kurie neatitinka formalių reikalavimų bus vertinami nagrinėjant ginčą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo aplinkybes sudarančių aplinkybių nesvarstė priimdamas ginčijamą nutartį.
12. Atsakovas teigia, jog galiojant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-11-12 ir 2015-07-15 sprendimams, ieškinys negali būti tenkinamas. Pateikdamas šį teiginį atsakovas nenurodo teisės normos ar įprasto teisės aiškinimo, jog situacija turi būti traktuojama atsakovo nurodytu būdu. Ieškinio nepagrįstumas galėtų būti laikomas akivaizdžiu, jei būtų nustatyta, kad reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Bet koks teisės aiškinimas nevertintinas kaip absoliutus draudimas, nes teisė aiškinama vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes.
13. Apylinkės teismas pakankamai aiškiai įvertino grėsmę galimo palankaus teismo sprendimo vykdymui. Yra pakankamai akivaizdu, jog turtui esant įtrauktam į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą, gali būti pradėtos viešo aukciono procedūros. Nors atsakovas neigia, jog tokios procedūros gali būti pradėtos, tačiau šis tvirtinimas niekuo nepagrįstas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nurodo, jog viešame aukcione parduodami į savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtrauktas savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. Įstatyme nėra jokių išlygų, kurios leistų suprasti ir pateisinti, kodėl nėra parduodamas prieš 4 metus į sąrašą įtrauktas turtas, ar duotų pagrindą spręsti, jog 4 metus nepardavinėtas turtas ir ateityje neapibrėžtą laiko tarpą nebus pardavinėjamas.
14. Sutiktina su ieškovų atsiliepime išdėstytu argumentu, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra būtina sąlyga, jog atsakovas jau būtų paskelbęs aukciono datą. Įtraukiant į sąrašą, yra pradedamos viešo aukciono procedūros, todėl atsiranda grėsmė, jog turtas, dėl kurio kyla ginčas, bus parduotas ir galimo palankaus teismo sprendimo vykdymas bus esmingai apsunkintas.
15. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Skundžiama nutartimi pasisakyta dėl ieškiniu ginčijamo turto režimo, nėra nustatyta jokių papildomų apribojimų, todėl laikinosios apsaugos priemonės nevertinamos kaip perteklinės, neekonomiškos ar neproporcingos. Atsakovas pats sau prieštarauja teigdamas, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes šiuo metu neketina vykdyti viešo aukciono, o taip pat aiškindamas, jog draudimas ginčo laikotarpiu vykdyti viešą aukcioną pažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo numatytus savivaldybių turto valdymo principus. Atsakovo argumentas dėl principų pažeidimo nėra paremtas konkrečios situacijos analize, nėra pateikti argumentai, jog kaip tik šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė turi ekonomiškai pagrįstą interesą parduoti ginčo turtą.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog turto pardavimas viešame aukcione sukeltų neigiamas pasekmes ir apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovų galimybę tapti ginčo turto savininkais, jei ieškinys bus tenkinamas, nereiškiant naujų ieškinių tretiesiems asmenims dėl teisių į ginčo turtą nuginčijimo, jei turtas būtų parduotas viešame aukcione. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat ginamos ir trečiųjų asmenų teisės, kad jie neįgytų turto, dėl kurio teisme nagrinėjamas ginčas, o taip pat užtikrina ir viešą interesą, nes turtas, dėl kurio teisme vyksta ginčas, būtų parduodamas už mažesnę kainą, nei būtų siūloma už turtą, į kurį nereiškiamos trečiųjų asmenų teisės. Parduodama suvaržytą turtą savivaldybė elgtųsi neracionaliai ir neefektyviai, nes gautų mažesnę pardavimo kainą ir patirtų riziką dėl galimų teismų procesų ateityje.
17. Apibendrinant aukščiau išdėstytus faktinius duomenis, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą.