- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2-872-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00678-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4Žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- 2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovo D. G. atstovei advokatei D. I. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir
Aprašomoji dalis
nustatė :.
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovas D. G. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Dėl savo sveikatos sutrikdymo – lytinių organų karpučių, kreipėsi ne tik į tuometinių (duomenys neskelbtini) pataisos namų (dabar (duomenys neskelbtini) pataisos namų, (duomenys neskelbtini) sektorius) medikus, bet ne kartą vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL), taip pat buvo konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę. Raštu kreipėsi į LAVL direktorių dėl to, kad neskiriami jokie vaistai, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Taip pat kreipėsi ir į Seimo kontrolierių ir gavo atsakymą (2020-02-06 Nr. (duomenys neskelbtini)). Seimo kontrolierius priėjo išvados, kad ieškovo skundas yra pagrįstas ir konstatavo, kad LAVL veiksmai gali būti laikomi nežmonišku ir žeminančiu elgesiu. Šia liga ieškovas sirgo nuo 2017 m. vasaros apie du metus, ir visą šį laiką, jo teigimu, jis buvo LAVL medikų visapusiškai ignoruojamas, ir dėl to patyrė labai daug įvairių nemalonių išgyvenimų. 2019 m. rugsėjo 10 d. po ilgai trukusių prašymų bei LAVL specialistų apžiūrų, ieškovas buvo nuvežtas į Vilkaviškio ligoninę gydytojo dermatologo apžiūrai. Šioje ligoninėje pagaliau buvo nustatyta diagnozė: išorinių lytinių organų karpos, sukeltos žmogaus papilomos viruso. Ieškovui buvo paskirti vaistai, kurie neturi nieko panašaus su preparatais, kuriuos keletą kartų buvo skyrę LAVL bei (duomenys neskelbtini) PN specialistai, t. y. tepalas, pavadinimu ,,Imikvimodas“. Išrašytas receptas galiojo iki 2019 m. spalio 10 d., bet ieškovas nei šio tepalo, nei jokių kitų vaistų negavo. Dar 2017 m. vasarą ieškovas pirmą kartą ant savo lytinio organo galvutės pastebėjo neaiškias raudonas dėmeles ir iš karto kreipėsi į pataisos namų gydytoją. Gydytoja jam skyrė vaistus pavadinimu ,, Lorinden C“ ir pasakė, kad „čia nieko tokio ir greitai turėtų praeiti“. Po maždaug mėnesio lytinio organo būklė nė kiek nepagerėjo, netgi atvirkščiai, ėmė blogėti. Tada jis dar ne kartą lankėsi pas pataisos namų gydytoją, kur jam būdavo išrašomi vis kiti vaistai. Jam buvo skirti ,,Lorinden D“, ,,Lorinden C“, ,,Dermovite“, ,,Baneocin“, ,,Clotrimazolum GSK 10 mg/g“, ,,Closanasol“ bei dar visokių tepalų, iš kurių nei vienas nėra tinkamas lytinio organo karpoms gydyti. Jis pakartotinai kreipdavosi į pataisos namų gydytojus ir tik maždaug po pusės metų jį pirmą kartą nukreipė LAVL apžiūrai pas dermatologą. Buvo išrašytas kažkoks tepalas, kurio pavadinimo jis nepamena. Tačiau šio tepalo negavo. Vėliau ieškovas buvo nukreiptas urologo apžiūrai, kuris jam paaiškino, kad jam reikia dermatologų pagalbos. Tokiu būdu, po dviejų metų kankinimosi ieškovas buvo nuvežtas į Vilkaviškio ligoninę pas kvalifikuotus specialistus, kurie nustatė problemą ir skyrė vaistus, galinčius padėti pasveikti. Dėl Vilkaviškio ligoninėje išrašytų vaistų jis kreipėsi į pataisos namų medikus, kurie jam atsakė, kad jis turi laukti, nes vaistai yra brangūs ir jam jų nupirkti nėra galimybės. Pačiam įsigyti išrašytus vaistus nebuvo suteikta galimybė. Medikai paaiškino, kad tokie preparatai nėra įtraukti į konkursus, o pačiam ieškovui (ar jo artimiesiems) įsigyti vaistus laisvėje ir nusiųsti į pataisos namus nebuvo leista, kadangi tokios galimybės neva nenumato galiojantys teisės aktai. Tokiu būdu, jokių priemonių ieškovui suteikti reikiamą medicinos pagalbą nebuvo imtasi. Dėl šios situacijos ieškovas kentė fizines ir psichologines kančias, nepilnavertiškumo jausmą. Jis tuometinių (duomenys neskelbtini) PN ir LAVL medikų veiksmus vertina kaip žiaurų elgesį su juo, jo kankinimą. Du metus ieškovas vaikščiojo praustis į dušą atskirai nuo kitų nuteistųjų, kad jie iš jo nesityčiotų, taip pat jautė didelį diskomfortą ilgalaikių pasimatymų su žmona metu. Jis ikiteismine tvarka kreipėsi su skundu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija), iš kurios 2020 11 30 gavo 2020 11 23 sprendimą Nr.56-200, kuriuo nuspręsta ieškovo prašymo atlyginti jam turtinę žalą netenkinti, kadangi, Komisijos nuomone, atlygintina žala teikiant sveikatos apsaugos paslaugas ieškovui nepadaryta. Komisija sprendė, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai. Ieškovas nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu. LR Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte teigiama, kad nuteistieji turi teisę gauti medicininę pagalbą, tačiau ši teisė iš jo buvo atimta. Jis skaito, kad du metus buvo ignoruojamas, diskriminuojamas, kankinamas, žeminamas, patyrė didelę psichologinę skriaudą. Jo teigimu, per tuos du metus jam ne kartą buvo kilusi mintis griebtis kraštutinių priemonių ar net panaudoti smurtą prieš save. Dėl tuometinių (duomenys neskelbtini) PN ir LAVL medicinos darbuotojų pareigų neatlikimo, jis patyrė neturtinę žalą, t.y., didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo fizinė ir psichinė sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai. Dėl to, kad buvo ignoruojamas ir kankinamas, sumažėjo ieškovo pasitikėjimas savimi, jis tapo dirglus, teigia jaučiantis padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. Tiek fiziniai negalavimai, tiek psichologiniai sukrėtimai dėl ieškovo kankinimo ir pažeminimo, jam padarė didelę ilgametę traumą, taip pat neturtinę žalą. Ieškovas skaito, kad visos sąlygos atsakovų atsakomybei atsirasti yra: 1) LR Konstitucijos 53 straipsnis reglamentuoja, kad Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Tuometiniuose (duomenys neskelbtini) PN ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nebuvo suteiktos reikiamos medicinos paslaugos, t.y. atsakovų veiksmai neteisėti; 2) Dėl tos priežasties, kad negavo reikiamų medikamentų, jautė aukščiau išvardintus neigiamus pojūčius, patyrė fizines ir dvasines kančias, t.y., neturtinę žalą. Tokiu būdu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamo med. paslaugų teikimo (neteisėtų veiksmų) ir atsiradusios neturtinės žalos; 3) Jam padaryta akivaizdi neturtinė žala. Jis negavo būtinų vaistų, todėl patyrė fizines ir dvasines kančias, t.y. patyrė neturtinę žalą. Jis prašo taikyti atsakovams (duomenys neskelbtini) pataisos namams ir Laisvės atėmimo ligoninei solidariąją atsakomybę, kadangi neturtinę žalą patyrė dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų: abiejų atsakovų medicinos specialistai neskyrė ieškovui reikiamo gydymo, o kai toks gydymas Vilkaviškio ligoninėje buvo paskirtas, ieškovas dėl neteisėtų tuometinių (duomenys neskelbtini) PN veiksmų vis tiek negavo jam išrašytų vaistų ir netgi nebuvo leista jam gauti šiuos vaistus iš savo šeimos narių. Ieškovas iš atsakovų solidariai prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė A.I.V. ieškinį palaikė, akcentavo, kad ieškovui buvo suteiktos netinkamos medicininės paslaugos, reikalingų vaistų jis negavo, o tuos, kuriuos gavo, jie nepadėjo, karputės neišnyko. Turėjo psichologinių išgyvenimų – pašaipos duše, buvo apsunkintas bendravimas pasimatymų metu, buvo sunku atlikti lytinį aktą, kentė fizinį skausmą, seimo kontrolierius konstatavo, kad tai buvo nežmoniškas elgesys. Liga tęsėsi nuo 2017m. vasaros iki 2019 m. rudens.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį Lietuvos valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini) pataisos namų nurodo, kad su ieškiniu nesutinka dėl tokių argumentų: Dėl sveikatos būklės. Kadangi duomenys apie nuteistųjų sveikatą yra kaupiami ir saugomi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kreipėsi į ją dėl informacijos pateikimo apie ieškinyje minimus nusiskundimus. 2021 m. sausio 21 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius rašte Nr. S-278, nurodė: „Informuojame, kad D. G. 2019 10 10 kreipėsi priėmimo metu, reikalavo išduoti preparatą su veikliąja medžiaga „Imikvimod“. Apžiūrėjus apyvarpės srityje pastebėtos kelios mažos 1 mm skersmens karputės. Asmens sveikatos istorijoje buvo įdėtas VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojos (duomenys neskelbtini) J. B. receptas kremui „Imikvimod“, išrašytas 2019 09 10 dieną. D. G. paaiškino, kad su šiuo ir rašytiniu prašymu jau yra kreipęsis į pataisos namų direktorių R. K. dėl leidimo priimti šį kremą iš nuteistojo artimųjų, kurį nupirktų už savo lėšas. Pataisos namų direktorius leidimo nedavė, kadangi to nenumato teisės aktai. Pareiškėjui pasiūlyta gydytojo dermatovenerologo konsultacija Laisvės atėmimų vietų ligoninėje. Dėl šio preparato buvo kreiptasi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės vaistininkę, aptarnaujančią (duomenys neskelbtini) pataisos namus. 2019 spalio mėnesį LAVL įvykusio pasitarimo metu, buvo keliamas klausimas dėl šio preparato, su veikliąja medžiaga „Imikvimod“ įsigijimo. Vaistininkė išaiškino, kad preparatų su veikliąja medžiaga „Imikvimod“ nėra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skelbiamo viešo medikamentų pirkimo konkurso sąrašuose. Preparatas su veikliąja medžiaga „Imikvimod“ pateiktas nebuvo. 2019 10 21 D. G. pakartotinai kreipėsi, reikalaudamas tepalo su veikliąja medžiaga „Imikvimod“, pacientui buvo išaiškinta, kad šiuo preparatu LAVL aprūpinti neturi galimybių. Pakartotinai buvo pasiūlyta dermatologo konsultacija LAVL, kad pritaikytų kitą preparatą. Tą pačią dieną konsultacija buvo užsakyta. 2019 10 24 D. G. pareikalavo šio preparato recepto. Buvo atsakyta, kad receptų su LAVL rekvizitais neturima, kadangi jų dar neparuošė ir neišdavė LAVL. 2020 01 20 D. G. buvo iškviestas į PASP dėl vykimo į LAVL Konsultacijų skyrių dermatovenerologo, pulmonologo, oftalmologo konsultacijoms. Ateiti į PASPS ir pasirašyti, kad sutinka vykti į LAVL, atsisakė. 2020 02 13, atsakant į Seimo Kontrolieriaus raštą, D. G. buvo iškviestas į PASPS būklės įvertinimui. Nuteistojo buvo paprašyta parodyti apyvarpę. D. G. tai padaryti atsisakė, teigdamas, kad jokių apyvarpės karpučių nėra. Jos išnyko savaime, be jokio gydymo. Po šio vizito iki 2020 09 23 dėl įvairių nusiskundimų sveikata kreipėsi 11 kartų. Dėl apyvarpės srities karpučių niekada daugiau jokių nusiskundimų neišsakė“. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis reglamentuoja terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše vaistų įsigijimas patiems nuteistiesiems nenumatytas. Taip pat ieškinyje Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15-ame priede nurodytame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše vaistų nėra. Pataisos namams apskritai nėra suteikta kompetencijos nustatyti leidžiamų turėti daiktų sąrašus, tokius sąrašus tvirtina Teisingumo ministerija ir juose nėra numatyta galimybė nuteistiesiems ar suimtiesiems pataisos namuose ar tardymo izoliatoriuose įsigyti vaistų. Sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams; 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; 3) teisės pažeidimu padarytai žalai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas ieškinyje remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pataisos namų administracijos veiksmų dėl vaistų, civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų nustatymo ir šias aplinkybes liudijančių įrodymų vertinimo.
5. Išnagrinėjęs bylą, išanalizavęs ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, teismas nustatė: ieškovas D. G. kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2019 10 10 priėmimo metu, reikalavo išduoti preparatą su veikliąja medžiaga „Imikvimod“. LAVL nurodė, kad apžiūrėjus apyvarpės srityje pastebėtos kelios mažos 1 mm skersmens karputės. Asmens sveikatos istorijoje buvo įdėtas VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojos (duomenys neskelbtini) J. B. receptas tepalui „Imikvimod“, išrašytas 2019 09 10. Šio tepalo jis negavo. D. G. 2019 10 21 pakartotinai kreipėsi, reikalaudamas tepalo su veikliąja medžiaga „Imikvimod“, pacientui buvo išaiškinta, kad šiuo preparatu LAVL aprūpinti neturi galimybių, pakartotinai buvo pasiūlyta dermatologo konsultacija LAVL, kad pritaikytų kitą preparatą; tą pačią dieną konsultacija buvo užsakyta. 2019 10 24 D. G. pareikalavo šio preparato recepto. Buvo atsakyta, kad receptų su LAVL rekvizitais neturi. 2020 01 20 D. G. buvo iškviestas į PASP dėl vykimo į LAVL Konsultacijų skyrių dermatovenerologo, pulmonologo, oftalmologo konsultacijoms. Ateiti į PASPS ir pasirašyti, kad sutinka vykti į LAVL, atsisakė. 2020 02 13, atsakant į Seimo Kontrolieriaus raštą, D. G. buvo iškviestas į PASPS būklės įvertinimui. Nuteistojo buvo paprašyta parodyti apyvarpę, D. G. tai padaryti atsisakė, teigdamas, kad jokių apyvarpės karpučių nėra, jos išnyko savaime, be jokio gydymo.
6. Ieškovas D. G. dėl jo manymu netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), prašė išieškoti 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Komisija 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. 56-200 konstatavo, kad užtikrinant pareiškėjo sveikatos priežiūrą jo laikymo įstaigoje buvo laikomasi sveikatos priežiūros teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir buvo užtikrinta tinkama paslaugų kokybė, dėl ko Komisija nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas LAVL pacientui D. G. nebuvo padaryta, ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą atmetė. Ieškovas 2020 m. gruodžio 30 d. teisme pateikė ieškinį atsakovei, kuriame nesutinka su Komisijos sprendimu, prašo teismo priteisti 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
7. Ieškovas nurodė, kad skundžiamą Komisijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą gavo 2020 m. lapkričio 30 d. Teismas, atsižvelgęs į tas aplinkybes, jog ieškovas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedalyvavo Komisijos posėdyje, jog ieškinį teismui dėl Komisijos sprendimo teismui pateikė 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. per 37 dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo, vertina, kad ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto 30 dienų termino ieškiniui tokio pobūdžio byloje pateikti.
8. Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas pažymi, kad pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau PTŽSAĮ). PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Ar pacientui suteiktos tinkamos (kokybiškos) medicinos paslaugos, teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, įvertinęs byloje esančių ir surinktų įrodymų, bei tuo pagrindu nustatytų aplinkybių visumą (CPK 185 straipsnis). Jei nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (PTŽSAĮ 3 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.264 straipsnis, 6.283 straipsnis). Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų/nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama.
9. Ieškovas skaito, kad visos sąlygos atsakovų atsakomybei atsirasti yra: 1) LR Konstitucijos 53 straipsnis reglamentuoja, kad Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Tuometiniuose (duomenys neskelbtini) PN ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nebuvo suteiktos reikiamos medicinos paslaugos, t.y. atsakovų veiksmai neteisėti; 2) Dėl tos priežasties, kad negavo reikiamų medikamentų, jautė neigiamus pojūčius, patyrė fizines ir dvasines kančias, t.y., neturtinę žalą. Tokiu būdu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamo med. paslaugų teikimo (neteisėtų veiksmų) ir atsiradusios neturtinės žalos; 3) Jam padaryta akivaizdi neturtinė žala: negavo būtinų vaistų, todėl patyrė fizines ir dvasines kančias. Jis prašo taikyti atsakovams (duomenys neskelbtini) pataisos namams ir Laisvės atėmimo ligoninei solidariąją atsakomybę, kadangi neturtinę žalą patyrė dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų: abiejų atsakovų medicinos specialistai neskyrė ieškovui reikiamo gydymo, o kai toks gydymas Vilkaviškio ligoninėje buvo paskirtas, ieškovas dėl neteisėtų tuometinių (duomenys neskelbtini) PN veiksmų vis tiek negavo jam išrašytų vaistų ir netgi nebuvo leista jam gauti šiuos vaistus iš savo šeimos narių.
10. Išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, kad nepasitvirtino ieškovo nurodomi argumentai, jog teikiant jam medicinines paslaugas buvo padaryta diagnostinių ar gydymo klaidų, bei kad ieškovui buvo suteiktos laisvės atėmimo vietose nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 ir 13 straipsniuose numatyta, jog pacientas turi teisę į žalos atlyginimą tik tada, kai dėl netinkamai suteiktų, nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pakenkiama paciento sveikatai, jis yra sužalojamas. Iš byloje surinktų dokumentų turinio teismas nustatė, kad 2019 09 10 gydytoja (duomenys neskelbtini) J. B. ieškovui išrašė receptą tepalui „Imikvimod“, tačiau LAVL jo šiuo preparatu neaprūpino, nes neturėjo tam nei teisinių, nei finansinių galimybių. Ieškovui buvo išaiškinta, kad aprūpinti šiuo tepalu nėra galimybių, nes to nenustato teisės aktai, reglamentuojantys tiek LAVL, tiek pataisos namų veiklą, jam buvo siūlomi kiti preparatai. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovas neįrodė, kad jam galėjo padėti tik tepalas „Imikvimod“, juolab, kad karputės išnyko savaime.
11. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad netinkamai suteiktų medicininių paslaugų faktą ieškovas įrodinėja subjektyviais vertinimais ir savo pojūčiais, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių įstatyme numatytų, leistinų įrodymų, leidžiančių daryti teismui pagrįstą įrodymais išvadą, kad medicininės paslaugos jam suteiktos netinkamai, kad laisvės atėmimo įstaigose dirbę gydytojai pažeidė maksimalaus atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.
12. Be to, teismas akcentuoja, kad asmens sveikatos priežiūrą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka; 2 dalis - Pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 07 02 įsakymu Nr. 194, 18 priede nustatytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, tačiau jame vaistų įsigijimas patiems nuteistiesiems nenumatytas. Taip pat Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 06 01 įsakymu Nr. 1R-172, 15-ame priede, kuriame yra Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, vaistų nėra. Pažymėtina, kad šias pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, kuriose įtvirtinti suimtųjų ir nuteistųjų leidžiamų įsigyti daiktų sąrašai, nustato Teisingumo ministerija, jos yra privalomos įstaigoms, kurių atžvilgiu priimtos. Neteisėti atsakovės veiksmai ieškovo vertinimu pasireiškė ne tik tuo, kad nebuvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos, bet ir dėl to, kad nebuvo leista jam įsigyti preparato „Imikvimod“. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Neteisėtumo konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, o taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ieškovas nenurodė, kokias konkrečias teisės normas pažeidė atsakovė, kokias konkrečiai teisės normomis nustatytas pareigas atliko/neatliko ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą.
13. Kauno apygardos teismas, įvertinęs šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį ir esmę, prie jų pridėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog laisvės atėmimo vietose dirbę sveikatos priežiūros darbuotojai pažeidė teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir priimtinumo reikalavimus, o atsakovė paneigė savo kaltės prezumpciją (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, teismas ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, CK 6.283 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.