Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2021 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (el. b. l. 18). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2019 m. vasario 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vartojimo kredito davėju ieškove UAB „PRO INVEST GROUP“. Nurodyta sutartimi atsakovei buvo suteiktas 950 Eur vartojimo kreditas, kurį sudaro 545,88 Eur kreditas, pervestas į atsakovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 404,12 Eur, kurie pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti esamų įsipareigojimų refinansavimui. Kredito grąžinimo terminas - 2022 m. vasario 7 d. Bendra kredito kainos metinė norma – 68,03 proc.; bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 1 899,36 Eur.; vartojimo kredito sutarties trukmė, dienomis – 1080. Atsakovei pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovė per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, ieškovė nutraukė sutartį. Pagal pateiktą ieškinį matyti, kad atsakovės skolą sudaro 559,60 Eur nepadengta kredito suma bei 110,28 Eur kredito mokestis, kurį sudaro 60,12 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo bei 50,16 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo.

6. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino, vartojimo kredito mokesčio nesumokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 559,60 Eur negrąžinto kredito pagrįstas ir yra tenkintinas.

Dėl kredito mokesčio priteisimo

7. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 110,28 Eur kredito mokestį, kurį sudaro 60,12 Eur palūkanos už naudojimąsi kreditu, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo bei 50,16 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

9. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių 2019 m. vasario 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 89591 atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 32,42 procento, jos apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos pinigine išraiška, turi būti mokamos atsakovo kas mėnesį pagal šalių sulygtą grafiką (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1 punktas, 5.2 punktas, Sutarties Specialiosios sąlygos). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Byloje nustatyta, kad ieškovės su atsakove sudaryta Sutartis buvo nutraukta 2021 m. sausio 25 d. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 60,12 Eur mokėjimo palūkanas, kurias pagal mokėjimų grafiką atsakovė turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 25 d.), laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 50,16 Eur Sutarties administravimo mokestį, jos paskaičiuotą iki 2021 m. sausio 25 d., t. y. Sutarties nutraukimo dienos. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. To paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Kaip matyti iš Sutarties, joje buvo nurodyta, kad Sutarties administravimo mokestis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai – 0,04 procentai bendros vartojimo kredito sumos, be to, šio mokesčio mokėjimas yra įtrauktas ir į kredito grąžinimo mokėjimo grafiką, todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su minėta sąlyga. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė 50,16 Eur Sutarties administravimo mokestį paskaičiavo iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 25 d., todėl reikalavimas dėl 50,16 Eur Sutarties administravimo mokesčio priteisimo iš atsakovės laikytinas taip pat pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl negautų pajamų priteisimo

11. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) – 227,04 Eur kredito kainos. Tokias negautas pajamas ieškovė apskaičiuoja tokia tvarka – iš bendros vartojimo kredito kainos (949,36 Eur), kurią kaip teismas jau nurodė nagrinėjamu atveju sudarė palūkanų ir administravimo mokesčio suma, ieškovė atėmė prašomas priteisti palūkanas ir administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (110,28 Eur), bei atsakovės sumokėtas palūkanas (612,04 Eur). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

12. Pagal aukščiau minėtą teismų praktiką, nutraukus sutartį jokie kiti mokėjimai pagal sutartį nebegali būti skaičiuojami. Pažymėtina, kad ieškovės reikalaujamos negautos pajamos kaip palūkanos šiuo atveju yra prilyginamos mokesčiui už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma.

13. Pažymėtina, kad Sutartyje neaptarta administracinio mokesčio paskirtis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai iš sutarties negalima vienareikšmiškai nustatyti, kokios paslaugos teikiamos už administravimo mokestį, pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai (ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Gyula Kiss Prieš CIB Bank Zrt., Emil Kiss, Gyul?né Kiss, C-621/17). CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis; kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Tai reiškia, kad CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę neskaidrią sąlygą pripažinti nesąžininga net nevertinant jos pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nesąžiningumo kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 37–38 punktai). CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis įtvirtina kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes – contra proferentem taisyklę (kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartyje nėra aiškiai nurodyta už kokias paslaugas ar veiksmus mokamas administravimo mokestis, teismas daro išvadą, kad jis negali būti skaičiuojamas kaip negautos pajamos, nes nutraukus sutartį jokie Sutarties administravimo veiksmai neatliekami (nesiunčiami pranešimai, nerašomos sąskaitos, nesiunčiamos elektroninės automatinio apmokėjimo sąskaitos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, negautų pajamų dalis, atitinkanti administravimo mokestį nepriteisiama.

14. Taigi ieškovei priteistina 93,12 Eur negautų pajamų (pelno palūkanų kaip nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2021 m. sausio 25 d. iki dienos kada turėjo būti grąžintas kreditas 2022 m. vasario 7 d., t. y. už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (763 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 85 procentai reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 17 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

18. Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 559,60 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 60 centų) negrąžinto kredito, 60,12 Eur (šešiasdešimt eurų 12 centų) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 50,16 Eur (penkiasdešimt eurų 16 centų) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, 93,12 Eur (devyniasdešimt tris eurus 12 centų) negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (763 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“, juridinio asmens kodas 302453988, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.