- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- e2-28-228/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- J. P., A. P.
- Advokatai
- Gintaras Degimas, Janina Umbrasienė
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams J. P. ir A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu 2017-09-29. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. P. ir A. P. ieškovo naudai 21 300 EUR skolos, 2742,74 EUR susidariusių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 21 300 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 2,92 EUR vienai kalendorinei dienai ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2018-07-17 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. P. ir A. P. ieškovo naudai 15 000 EUR skolos, 1931,51 EUR susidariusių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 15 000 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 2,05479 EUR vienai kalendorinei dienai ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį ir nurodė, jog 2015-03-03 jis, J. P. ir J. B. sudarė pinigų skolinimo sutartį dėl 21 300 EUR paskolos suteikimo atsakovui ir trečiajam asmeniui. Tačiau realiai atsakovui buvo perduota tik 15 000 EUR grynais. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovas, trečiasis asmuo šių pinigų negavo. Ieškovas suprato, kad paskolintos lėšos bus panaudotos šeimos verslo poreikių tenkinimui. Ieškovas, tikėdamas, kad lėšas grąžins J. P., paskolino minėtą sumą.
Kadangi lėšas ieškovas skolino P. šeimos interesais, todėl galiojant sutuoktinio sutikimo prezumpcijai, laiko, kad sutuoktiniai yra solidariai atsakingi.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, o pagal CK 6.123 str. nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais. Tačiau 2015-09-03 suėjus skolos grąžinimo terminui, atsakovas apie skolos grąžinimą nebekalba, stengiasi išsisukti nuo pokalbio.
Ieškovas atsakovus laiko pažeidusiais prievolę. Ieškovui tapo žinoma apie atsakovų santuokos nutraukimą, tačiau atsakovai neinformavo ieškovo kaip kreditoriaus apie santuokos nutraukimo bylą.
Ieškovui tapo žinoma, kad jo sudarytas sandoris yra niekinis, nes nuo 2015-01-01 pagal CK 6.871 str. 4 d., jei paskolos suma viršija 3000 EUR, turi būti notarinė sutarties forma, todėl pagal CK 1.80 str. imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, o kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Sandoris negaliojančiu laikomas nuo jo sudarymo momento.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, jog šalys nėra verslininkai. CK 6.210 str. numatytos palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Ieškovas paskaičiavo 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2015-03-04 iki 2017-09-28, tai yra iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir palūkanos ieškovo paskaičiavimu už šį laikotarpį sudaro 1931,51 EUR. Ieškovo manymu atsakovai privalo sumokėti ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ieškovas pripažįsta, kad paskolos raštelis, iš kurio kildinamas reikalavimas, negalioja, nes pagal CK 6.871 str. 4 d. paskolos sutarčiai reikalinga notarinė forma, o notarinės formos nesilaikymas pagal CK 1.93 str. 3 d. sutartį daro negaliojančia. Be to pagal LR CK 1.73 str. 2 d. rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių arba apsikeičiant atskirais dokumentais, tačiau į bylą pateiktas paskolos raštelis nėra pasirašytas paties ieškovo, o atsakovo J. P. parašas yra panašus, tačiau jo atsiradimo aplinkybės kelia daug abejonių, 2019-02-25 posėdžio metu atsakovas pripažino, jog parašas pinigų skolinimo lape yra jo. Atsakovas taip pat nurodė, jog paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas buvo perduotas atsakovui, tenka paskolos davėjui – ieškovui, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui paskolos raštelio pagrindu perdavė pinigus. Liudytoju apklaustas D. T. nurodė, jog paskolos raštelio pasirašymo fakto ir turinio jis nematė.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, jog pinigai atsakovui buvo reikalingi miško pirkimui, o vėliau teigė, kad šios lėšos būtų panaudotos šeimos verslo poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė A. P. kokia nors forma būtų išreiškusi savo sutikimą dėl menamos paskolos, nes atsakovai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2012 metų, jų santuoka nutraukta. Ieškovo teiginys, kad pinigai buvo skolinti šeimos verslo poreikių tenkinimui, yra tik bandymas dirbtinai sukurti „solidarią“ prievolę.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teigdamas, jog pinigus skolino P. šeimos poreikiams tenkinti, turėjo prašyti paskolos raštelį pasirašyti atsakovę, o ne J. B., ir kaip garantas yra NTR pažymėjimas, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas atsakovams nuosavybės teise nepriklauso.
Atsakovė A. P. posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime ir atsakovės atstovė posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, jog ji niekada iš ieškovo V. G. jokių pinigų nesiskolino, apie paskolos sutartį ji sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus, atsakovės A. P. išreikšto noro sudaryti tokią sutartį nėra.
Atsakovė taip pat teigė, jog pagal LAT praktiką, tam, kad sutartis būtų laikoma sudaryta ir sutartį pasirašiusioms šalims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi būti įvykusi esminė sąlyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktą egzistuojant. Kai sutarties turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.
Šalių sudarytoje paskolos sutartyje nėra jokio įrašo apie paskolos dalyko perdavimą A. P., ir tai įrodo, kad paskola atsakovei nebuvo perduota, o jai nesant laiduotoja ir nežinant apie tokios paskolos sudarymą, negali būti taikoma solidarioji sutuoktinių atsakomybė.
Paskolos sutartyje nėra duomenų ir apie tai, kad pinigai buvo perduoti atsakovui J. P..
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, jog paskolos raštelis nepatvirtintas notarine tvarka, o atsakovė A. P. ir pats ieškovas paskolos raštelio nepasirašė, įrodymų, kad pinigai pagal paskolos raštelį buvo perduoti, nepateikta, trečiojo asmens ir liudytojo parodymai prieštaringi, nėra duomenų, kad ieškovas turėjo galimybes suteikti tokią paskolą grynais pinigais. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta, o teiginys, kad atsakovas skolino pinigus šeimos verslui nepagrįstas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B. atsiliepime, teismui pateiktame 2017-11-23, nurodė, jog sutinka su ieškovo ieškiniu, kadangi pats, kaip savo asmeniniu turtu garantuojantis asmuo dalyvavo pinigų skolinimosi sandoryje. Posėdžio metu J. B. nurodė, jog pinigus iš ieškovo skolinosi jis. Skolintis pinigų vežė J. P., kartu važiavo D. T. ir jis. Pinigų reikėjo asmeniškai pačiam J. B. ir važiavo skolintis.
Pinigų skolinimosi lapą surašė pats trečiasis asmuo.
2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu J. B. nurodė, jog jis, atsakovas J. P. ir D. T. atvyko į Gargždus skolintis pinigų, vežė J. P.. Pinigus skolinosi asmeniškai pats J. B., jis norėjo vykdyti verslą, manė prasigyventi. J. B. nurodė, jog pinigus skolino ieškovas ir tam buvo surašytas vekselis. J. B. šio posėdžio metu patvirtino, jog tiesą sako šios dienos posėdyje, taip pat patvirtino, kad tiesą nurodė ir 2018-10-15 rašytiniuose paaiškinimuose, kur buvo nurodyta, kad pinigus skolintis sugalvojo su atsakovu J. P.. J. B. norėjo steigti savo įmonę, pinigų reikėjo skoloms apmokėti. Pinigų perdavimas buvo įformintas vekseliu, kurį pasirašė pats J. B. ir jam buvo perduoti pinigai, vekselį turi ieškovas, už paskolintus pinigus bus atiduota mediena, ieškovui J. B. žiniomis atiduotos trys mašinos medienos. Vėliau su J. P. susipyko ir ieškovas jį įtikino, kad jis neprisiimtų skolos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys atmestinas.
Byloje ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja iš atsakovų solidariai priteisti 15 000 EUR skolos ir 1 931,51 EUR palūkanų, susidariusių už laikotarpį nuo 2015-03-04 iki 2017-09-28 bei 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutinka, teigia, jog jis iš ieškovo pinigų nesiskolino.
Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog jai nieko nežinoma apie skolą, jie su atsakovu nuo 2012 metų kartu negyvena ir neveda bendro ūkio.
Trečiasis asmuo J. B. posėdžio metu bei rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, jog pinigus iš ieškovo jis skolinosi savo asmeniniams poreikiams: skoloms grąžinti ir verslui vykdyti.
Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje atsakovų atstovės kėlė klausimą dėl netinkamų atsakovų bei kitų asmenų įtraukimo atsakovais (2018-04-03 parengiamasis teismo posėdis, posėdžio laikas pagal informacinės pažymos duomenis: 14:14), tai buvo siūloma ir teismo 2018-10-18 parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau ieškovas nurodė, jog neketina keisti atsakovo (2018-10-18 parengiamasis teismo posėdis, posėdžio laikas pagal informacinės pažymos duomenis: 10:40:30).
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tikrumu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 d. ir 3 d. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (CPK 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Minėta, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai skolą, ir palūkanas, teigdamas, jog 2015-03-03 pagal pinigų skolinimo lapą 15 000 EUR jis paskolino būtent atsakovui J. P., o atsakovas nepripažino, kad 15 000 EUR paskola buvo suteikta jam, teigė, jog nėra įrodymų, kad jam buvo perduoti pinigai.
Paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 str. 1 d., 2 d.), kadangi paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka, tai yra paskolos teisiniai santykiai tarp sutarties šalių atsiranda, kai šalys ne tik susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti, bet ir pinigai yra perduodami faktiškai. Taigi esminė paskolos sutarties sąlyga yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas tarp šalių kilo dėl 15 000 EUR dydžio paskolos.
Pagal CK 6.871 str. 1 d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, pagal to paties straipsnio 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, o 4 d. (2014-09-18 įstatymo Nr. XII-109 redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) nustatyta - jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Ieškovas pinigų skolinimą įrodinėjo 2015-03-03 pinigų skolinimo lapu, kuriame nurodyta, jog J. B. ir J. P. skolinasi iš V. G. pinigus sumoje dvidešimt vienas tūkstantis trys šimtai eurų, taip pat šiame paskolos lape nurodoma, kad pinigų grąžinimas iki 2015-09-03, paskolos lapą pasirašė J. P. ir J. B..
Kilus ginčui tarp šalių dėl to, ar buvo sudaryta paskolos sutartis ir kam buvo perduoti 15 000 EUR, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovui. Ieškovas pinigų perdavimo faktą įrodinėjo 2015-03-03 pinigų skolinimo lapo duomenimis ir liudytojo D. T. parodymais.
Liudytojas D. T., apklaustas įrodymų užtikrinimo tvarka 2018-04-03 parengiamojo teismo posėdžio metu, parodė, kad paskolos ėmimo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, susitarimas dėl paskolos buvo tarp įmonių, 15 000 EUR J. P. perdavė mašinoje. Pinigus skaičiavo ieškovas, atsakovas ir pats liudytojas, J. B. pinigų neskaičiavo. Pradžioje paskolą atidavinėjo mediena, atidavė vieną mašiną medienos – apie 1600 EUR, paskui už viską reikėjo mokėti. Pinigus ieškovas skolino už procentus, atsakovas su tuo sutiko, kai atsakovas gavo pinigus, liudytojas buvo mašinoje, visa skolinta suma buvo atiduota J. P.. Taip pat liudytojas parodė, jog ieškovas pinigus atsakovui paskolino liudytojo prašymu, paskolos raštelio turinio liudytojas nematė, kai buvo pasirašomas paskolos raštelis, taip pat nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad nei 2015-03-03 pinigų skolinimo lapo duomenys, nei liudytojo D. T. parodymai nepatvirtina, kad ieškovas V. G. perdavė skolinamą 15 000 EUR sumą būtent atsakovui J. P., nes liudytojas nematė skolos raštelio turinio, nežino, kas tą raštelį pasirašė, tik teigia matęs, jog 15 000 EUR buvo perduota J. P., taigi liudytojas net negali patvirtinti, kas tiksliai skolinosi pinigus. Be to bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo J. B. pripažino, kad 2015-03-03 pinigus iš V. G. skolinosi jis. Pinigai jam buvo reikalingi prasigyventi, vykdant verslą, šias aplinkybes jis nurodė ir 2018-10-17 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, J. B. nurodytoms aplinkybėms posėdžio metu neprieštarauja ir jo išreikšta nuomonė 2017-11-23 teismui pateiktame atsiliepime.
Ieškovas, be kitų teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, pripažino, jog suteiktos paskolos jis nėra deklaravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tai yra nesant įrodymų, kad pinigai sumoje 15 000 EUR buvo perduoti J. P., paskolos sutartis tarp ieškovo V. G. ir atsakovo J. P. pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
Minėta, jog pagal CK 6.871 str. 4 d. nuostatas, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Konkrečiu bylos atveju paskolos suma viršijo tris tūkstančius eurų ir sandoris buvo vykdomas grynais pinigais, todėl sandoris turėjo būti notarinės formos. Šias aplinkybes pripažino ir pats ieškovas.
Pagal CK 1.93 str. 3 d. nuostatas įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.80 str. 2 d. nuostatas, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).
Pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją, galima tik tuomet, kai šalis sieja vienoki ar kitokie sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau sudarydamos sutartį, šalys nesilaikė imperatyviai įstatymo reikalaujamos sutarties formos. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartis tarp ieškovo V. G. ir atsakovo J. P. pripažįstama nesudaryta, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog jis turi profesinį išsilavinimą, taip pat nurodė, jog buvo verslininkas, kai skolino pinigus, ir šiuo metu yra verslininkas (2019-02-25 teismo posėdis, posėdžio laikas pagal informacinės pažymos duomenis: 14:20:01).
Teismas vertina, jog ieškovas, būdamas verslininkas, turėjo suvokti, kad surašomas paskolos raštelis, konkrečiu atveju 2015-03-03 pinigų skolinimo lapas turi patvirtinti pinigų paskolinimo faktą, o taip pat ir įsipareigojimą juos grąžinti, todėl turėjo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas, kad konkrečiu atveju pinigų paskolos sutartis būtų sudaryta privaloma notarine forma, o nesilaikydamas imperatyvaus įstatymo reikalavimo, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.
Minėta, jog ieškovas prašė priteisti skolą solidariai iš atsakovo J. P. ir A. P., kadangi suprato, jog pinigai skolinami šeimos verslo poreikiams.
Pažymėtina, jog ieškovas, teigdamas, jog J. P. pinigus skolinosi šeimos verslo poreikių tenkinimui, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, tai tvirtino tik asmeninių prielaidų pagrindu.
Teismui įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, patikslintas ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neįrodytas (CPK 178 str.).
Minėta, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu 2017-09-29 ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. P. ir A. P. ieškovo naudai 21 300 EUR skolos, 2742,74 EUR susidariusių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 21 300 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 2,92 EUR vienai kalendorinei dienai.
2018-07-17 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. P. ir A. P. ieškovo naudai 15 000 EUR skolos, 1931,51 EUR susidariusių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 15 000 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 2,05479 EUR vienai kalendorinei dienai.
Taigi ieškovas sumažino reikalavimus dėl skolos 6300 EUR ir 811,23 EUR dėl palūkanų. Pateikdamas pirminį ieškinį, ieškovas apmokėjo jį 541 EUR dydžio žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis už patikslintą ieškinį sudaro 381 EUR ((15000+1931,51)x3:100x0,75).
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas palaikė tik patikslintą ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl nebepalaikomų (atsisakytų) reikalavimų turi būti nutraukiama pagal CPK 293 str. 1 d. 4 p., bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, civilinė byla dalyje dėl 6300 EUR skolos ir dalyje dėl 811,23 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2015-03-04 iki 2017-09-28 nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 4 p. pagrindu, laikant, jog ieškovas šioje dalyje ieškinio atsisakė.
Nutraukus civilinę bylą dalyje, ieškovui grąžintinas 160 EUR (541-381) dydžio žyminis mokestis (CPK 87 str. 2 d.)
CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovo ieškinys atmestas, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti jo patirtas advokato pagalbos išlaidas bei kitas turėtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Atsakovė A. P. šioje byloje patyrė 700 EUR advokato pagalbos išlaidų: už dokumento surašymą ir atstovavimą. Atstovė surašė atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei atstovavo atsakovę parengiamuosiuose ir teismo posėdyje, kur sugaišo 7 valandas. Skaičiuojant atstovavimo išlaidas (Rekomendacijų 7 p.), taikomas 2017 m. IV ketvirčio bei 2018 m. I, II ir III ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Byla laikytina vidutinio sudėtingumo, atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.19 p., (tai yra bendra suma neviršija net vieno 2018 m. pirmo ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą), todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir atsakovės A. P. naudai iš ieškovo V. G. priteistina 700 EUR atsakovės patirtų išlaidų (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Teismas byloje patyrė 20,18 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 79 str., 88 str.).
Atlikus ieškovui grąžintinos žyminio mokesčio dalies ir priteistos valstybės naudai sumos užskaitą (160-20,18), ieškovui grąžintina 139,82 EUR.
Teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi byloje (buvęs c. b. Nr. e2-2297-228/2017) taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų J. P. ir A. P. turto areštą (TAA Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. spalio 24 d. nutartimi (buvęs c. b. Nr. e2-8509-228/2018) pakeistas turto arešto mastas, pakeitimas įregistruotas 2018-10-25.
Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Civilinę bylą dalyje dėl 6300 EUR skolos ir dalyje dėl 811,23 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2015-03-04 iki 2017-09-28 nutraukti.
Ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovės A. P. naudai 700 EUR jos patirtų advokato išlaidų.
Grąžinti ieškovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), iš valstybės biudžeto 139,82 EUR (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus, 82 euro centus) žyminio mokesčio.
Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.
Atsakovų J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą (TAA Nr. (duomenys neskelbtini)) (pakeistas mastas 2018 m. spalio 24 d. teismo nutartimi) palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.