Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2006-08-10 · Civilinė byla Nr. 2A-275/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-08-10
Bylos Nr.
2A-275/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Atsakovas
Lietuvos
Ieškovas
E.Š.
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 275 /2006Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant E. Šajaukaitei,atsakovo atstovei I. Montvydienei,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą ir ieškovės E.Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-39/2006 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė teismo panaikinti Advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą, Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimą dėl ieškovės išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašų ir advokatų kontoros likvidavimo. Ieškovė nurodė, kad Advokatų taryba, remdamasi Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimu, 2004 m. birželio 29 d. sprendimu išbraukė ieškovę iš praktikuojančių advokatų sąrašų. Sprendimas išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo vien Advokatų garbės teismo sprendimu, yra neteisėtas, nes prieštarauja Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 2 daliai. Garbės teismas skyrė bausmę vadovaudamasis Etikos kodeksu, kuris yra negaliojantis, nes nebuvo paskelbtas Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 4 punkto nustatyta tvarka. Drausmės bylų nagrinėjimo tvarka Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 6 punkto nustatyta tvarka taip pat nebuvo paskelbta, todėl Advokatų garbės teismo posėdžiai yra niekiniai. Be to, Advokatų garbės teismo išvada dėl sistemingo įmokų nemokėjimo yra nepagrįsti, nes ieškovė yra nedarbinga, II grupės invalidė gaunanti mažas pajamas. Pagal Invalidų socialinės integracijos įstatymo 9 straipsnį invalidai savo pareigas atlieka pagal išgales. Taip pat nepagrįstas Advokatų garbės teismo teiginys, jog ieškovė trikdo advokatūros finansavimą, nes advokatūra neturi finansinių sutrikimų, sąskaitoje yra didelis piniginių lėšų likutis. Ieškovė nekartą kreipėsi į Advokatų tarybą prašydama sumažinti arba atleisti nuo įmokos mokėjimo, tačiau šio klausimo Advokatų taryba nesvarstė, tuo pažeidė Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Advokatų garbės teismas rėmėsi tuo, jog baudžia ieškovę už 2002, 2003 ir 2004 metus, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei panaikinta nuobauda taikyta už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2003 m. Teismo sprendimu priteistą 100 Lt mokestį ieškovė prašė užskaityti, kaip įmokas atsakovui už 2004 metų I ir II ketvirčius. Taigi, Advokatų garbės teismo sprendimas bausti už 2002 - 2003 metus yra pakartotinė nuobauda, kuri negali būti taikoma, o užskaičius įmokas, neliko nemokėtų įmokų daugiau kaip už tris mėnesius, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė sistemingai nemoka įmokų. Advokatų tarybos sprendimai turėjo neigiamos ieškovės sveikatai, pakenkė jos reputacijai, sukėlė dvasinių kančių, todėl prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt patirtiems nuostoliams ir moralinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Panaikino Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimu advokatei E. Š. paskirtą drausminę nuobaudą – pripažinimą negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Panaikino Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą E. Š. išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo bei įregistruotą advokatės E. Š. kontorą likviduoti. Teismas atmetė prašymą priteisti 30 000 Lt reikalavimą patirtiems nuostoliams ir neturtinei žalai atlyginti bei proporcingai patenkintiems reikalavimams paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovei, Advokatūros įstatymo 52 ir 53 straipsnių pagrindu, už Lietuvos advokatų konferencijos sprendimo mokėti 75 Lt mėnesinį mokestį bendriems advokatūros reikalams nevykdymą, buvo paskirta griežčiausia iš keturių galimų nuobauda – pripažintas negaliojančiu sprendimas pripažinti ieškovę advokate, ieškovė buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir likviduota advokatės E. Š. kontora. Teismas nurodė, kad vadovaujantis DK 238 straipsnio analogija, skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, t.y. turėjo būti įvertintas ieškovės kaltės laipsnis, pažeidimo priežastys, sunkumas ir kitos atsakomybės mastui nustatyti reikšmingos aplinkybės. Teismas nustatė, jog ieškovė neatsisakė visiškai mokėti įmoką, bet siekė, kad įmokos dydis būtų diferencijuojamas pagal advokato gaunamas pajamas. Ieškovė yra neįgali, todėl Advokatų konferencijos sprendimo 3 punkto pagrindu, prašė Advokatų tarybos pirmininko ir Advokatų garbės teismo pirmininko sumažinti jai įmokos dydį iki 1 procento nuo gaunamų pajamų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad svarstė šiuos ieškovės prašymus. Ieškovė įmokas mokėjo, tačiau nepilna apimtimi, o mažesnes. Teismas nustatė, kad ieškovė turi sveikatos problemų, o jos gaunamos pajamos nedidelės. Ieškovė turi vieną drausminę nuobaudą - Advokatų garbės teismo 2002 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirta pastaba, kitos skirtos nuobaudos yra panaikintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Darbas advokatūroje, be paskirtosios pensijos, yra vienintelis ieškovės pajamų šaltinis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo, kaip advokatės, pareigas būtų atlikusi netinkamai, todėl nepagrįstas Advokatų garbės tesimo 2004 m. birželio 14 d. sprendimo motyvas, kad ieškovė nepaiso priesaikos reikalavimų dorai ir sąžiningai atlikti advokatų pareigas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nors ir turėjo formalų pagrindą iškelti ieškovei drausmės bylą, drausminę nuobaudą ieškovei pritaikė neadekvačią pažeidimui, neatitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.), todėl ieškovei paskirta nuobauda – pripažinimas negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimo pripažinti asmenį advokatu, naikintina. Panaikinus taikytą nuobaudą, naikintinas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimas išbraukti ieškovę iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti 30 000 Lt nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, jog ieškovė nenurodė, kokia atskirai turtinė ir neturtinė žala jai buvo padaryta. Neįrodė turtinės žalos atsiradimo fakto, jos dydžio, priežastinio ryšio. Neturtinės žalos atlyginti nėra pagrindo, nes CK 6.250 straipsnio 2 dalis leidžia atlyginti neturtinę žalą tik įstatymų nustatytais atvejais, o šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos advokatūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas, yra nepagrįsta dėl šių argumentų:

Advokatų profesinės etikos kodekso 31 straipsnis įpareigoja advokatus kruopščiai ir atsakingai vykdyti advokatūros savivaldos institucijų sprendimus. Advokatų profesinės etikos kodekso 4 straipsnio 11 punktas atsisakymą mokėti arba sistemingą, daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, įmokų nemokėjimą traktuoja kaip advokato vardą žeminantį poelgį, o Advokatų profesinės etikos kodekso 33 straipsnis minėtos pareigos nevykdymą traktuoja kaip rimtą profesinės veiklos pažeidimą. Kadangi ieškovė sistemingai nevykdė minėtų reikalavimų, todėl jai pagrįstai skirta nuobauda. Be to, ieškovė yra įsiskolinimas buvo 4039 Lt, iš kurių už 731 Lt dar nebuvo iškelta drausminė byla ir nebuvo taikyta jokia atsakomybė. Atsižvelgtina, kad ieškovė nemažina įsiskolinimo ir nevykdo įstatymo reikalavimų. Teismas nepagrįstai teigia, kad paskirtoji nuobauda yra neadekvati pažeidimui ir yra pergriežta. Visų pirma teismas nepagrįstai taikė DK 238 straipsnio analogiją, nes advokatai vienijasi į juridinį asmenį Lietuvos advokatūrą savanoriškumo pagrindu. Advokatūra nėra darbdavys, advokato ir advokatūros nesieja pavaldumo santykiai, advokatai įgyvendina savivaldą per savo išrinktas institucijas, todėl advokatūrai negali būti taikomi reikalavimai keliami darbdaviui. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT CBS 2004-06-02 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-350/2004). Advokatų profesinės etikos kodekso 33 straipsnis pareigos, mokėti įmokas, nevykdymą traktuoja kaip rimtą profesinės veiklos pažeidimą, tuo pabrėžiamas pažeidimo sunkumas ir tai lemia griežtesnės nuobaudos taikymo galimybę. Be to, sistemingas nemokėjimas patvirtina paskirtosios nuobaudos atitikimą padarytam pažeidimui. Teismas nepasisakė ir neįvertino nemokėjimo sistemingumo faktoriaus. Teismas neteisingai aiškino atsisakymo mokėti įmokas sampratą bei neteisingai traktavo informacinio pobūdžio raštus, kaip prašymus sumažinti įmokų dydį. Aplinkybė, kad ieškovė nepajėgi sumokėti įmokos, neatleidžia jos nuo šios pareigos vykdymo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų prašiusi sumažinti įmokas. Ieškovės pranešimas, kad ji mokės tik 1 procentą nuo gaunamų pajamų dydžio įmokas, vertintinas kaip atsisakymas vykdyti savo pareigas. Ieškovė neturėjo jokio juridinio pagrindo mokėti mažesnio dydžio įmokas. Teismo motyvas, kad yra panaikintos anksčiau ieškovei skirtos nuobaudos, neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra byloje duomenų, kad ieškovės veiksmai būtų sutrikdę advokatūros veiklos finansavimą. Garbės teismo sprendime nėra nurodoma, kad ieškovės veiksmai sutrikdė advokatūros finansavimą, tačiau nurodoma, kad sistemingas įmokų nemokėjimas trikdo veiklos finansavimą, nes advokatūros veiklai lėšos renkamos tik iš advokatų privalomų įmokų. Todėl tokių įmokų nemokėjimas neigiamai atsiliepia finansiniam stabilumui, lėšų planavimui, panaudojimui ir paskirstymui. Todėl Advokatų garbės teismams pagrįstai nurodo, kad pareigos mokėti įmokas nesilaikymas neigiamai veikia, t.y. trikdo advokatūros finansavimą.

Ieškovė E. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas atlyginti žalą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas, yra nepagrįsta dėl šių argumentų:

Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį vadovavosi DK analogija, tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas nesivadovavo DK 250 straipsnio nuostatomis ir nesivadovavo ieškinyje nurodytais pagrindais – Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Invalidų socialinės integracijos įstatymo 2 ir 9 straipsniais. Ieškovė sutinka, kad nėra specialaus įstatymo žalos atlyginimui, tačiau teismas turėjo remtis Konstitucija, bendraisiais teisės principais, Konvencijos 14 straipsniu. Teismas neteisingai nurodo, kad ieškovė neįrodė turtinės alos dydžio, fakto ir priežastinio ryšio, nes ieškovė nurodė, kad buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo, likviduota jos kontora. Tai pripažįsta ir atsakovas, todėl nereikia įrodinėti šių aplinkybių (CPK 187 str.). Atsakovė prarado pajamas, persikvalifikuoti neturi galimybės. Netektų pajamų dydis yra nurodytas 2004 m. lapkričio 2 d. dublike ir pateikti pajamų gavimo kvitai – 1109 Lt per mėnesį, iš viso 21 071 Lt, likusi reikalavimo dalis yra neturtinė žala. Todėl teismas nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio nuostatų.Atsakovo veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieškovės sveikatai (depresija, anoreksija ir kt.), pakenkė advokatės reputacijai, pakirto pasitikėjimą savimi, advokatūros institucijomis, pablogino materialinę padėtį, atėmė galimybę dirbti. Byloje yra įrodymai (pažymos) apie ieškovės susirgimus, teismas nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 str.). darbo netekimas yra vienas stipriausių stresų, taip nurodoma net populiariojoje medicinos literatūroje, todėl ši aplinkybė neįrodinėtina (CPK 182 str.). Necivilizuotas Advokatūros tarybos elgesys prilygintinas nusikaltimu sveikatai ir remiantis teisingumo kriterijumi atlygintinas CK 6.250 straipsnio pagrindu. Todėl yra akivaizdūs turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo faktai, aplinkybės, priežastinis ryšys ir žalos dydis. Todėl teismas privalėjo atlyginti padarytą žalą. Advokatūros veiksmai pažeidė Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus – draudžiamas žeminantis elgesys arba baudimas. Advokatūra pažeidė ir Konvencijos 6 straipsnį nustatantį asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Ieškovė sirgo ir gydėsi, tačiau byloje bijojo atstovauti kiti advokatai, o kiti asmenys neturi teisės atstovauti teisme, todėl draudimas byloje atstovauti kitiems asmenims pažeidžia ieškovės teises. Mokesčių mokėjimas niekaip nėra susijęs su etika ir negali būti vertinamas kaip priesaikos sulaužymas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovės tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš Advokatų garbės teismo 2004 birželio 14 d. sprendimo (I t., b.l. 12-13) matyti, kad garbės teismo sprendimas - pripažinti negaliojančiu Advokatų Tarybos sprendimą pripažinti ieškovę advokate, grindžiamas tuo, kad ieškovės veiksmai- sistemingas privalomų piniginių įmokų nemokėjimas bendriems advokatūros reikalams trikdo advokatūros veiklos finansavimą, ieškovė anksčiau bausta už analoginius nusižengimus, tačiau praktiniame darbe nepaiso priimtos priesaikos reikalavimų dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas bei savo elgesiu nekenkti advokato vardui.

Tokia garbės teismo išvada nepagrįsta. Advokatų profesinės etikos kodekso 4 straipsnio 11 punktas atsisakymą mokėti arba sistemingą, daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, įmokų nemokėjimą traktuoja kaip advokato vardą žeminantį poelgį. Taigi advokato vardą žeminančiu poelgiu laikomas ne bet koks įmokų nemokėjimas, o tik atsisakymas mokėti arba sistemingas, daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, įmokų nemokėjimas. Ieškovė nubausta už sistemingą privalomų piniginių įmokų nemokėjimas. Garbės teismo sprendime nenurodyta, už kokį ieškovės nesumokėtų įmokų laikotarpį, Garbės teismas pripažino sistemingu, trunkančiu daugiau kaip tris mėnesius iš eilės. Tik nuobaudą skiriantis organas gali nurodyti kokius veiksmus jis laiko pažeidimu ir už tai skiria nuobaudą. Todėl Garbės teismui nenurodžius už kokį laikotarpį nesumokėtas įmokas jis pripažino sistemingu, daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, įmokų nemokėjimu, žeminančiu advokato vardą, ginčą nagrinėjantis teismas, iš esmės, neturi galimybės patikrinti skundžiamo garbės teismo sprendimo pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad tai galėjo būti laikotarpiai nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2003 m. sausio 29 d. ir nuo 2003 m. sausio 30 d. iki 2003 m. gegužės 5 d. (II t., b.l. 5-6). Tačiau 2003 m. sausio 29 d. ieškovė sumokėjo 225 Lt. (I t., b.l. 227, II t., b.l. 6), t.y. įmokas už kelis mėnesius, todėl bent vienas, iš dviejų aukščiau nurodytų nemokėtų įmokų laikotarpių, negali būti laikomas ilgesniu kaip trijų mėnesių. Kaip paaiškino pati ieškovė, sausio-balandžio mėn. yra šildymo sezonas, dėl to ji turėjo daugiau išlaidų ir negalėjo sumokėti įmokų.

Bet kokios nuobaudos skyrimo būtina sąlyga – baudžiamojo asmens kaltė. Kaip matyti iš Garbės teismo sprendimo, ieškovės pareiškimo Garbės teismui (I t., b.l. 235) įsiskolinimo priežastis yra jos sveikatos būklė, neleidžianti uždirbti pakankamai pinigų. Garbės teismas nenurodė jokių motyvų dėl ieškovės nurodytos įmokų nemokėjimo priežasties. Iš byloje esančių medicininių pažymų (I t. b.l. 101,172,173,195-198, 222-224) matyti, kad ieškovė serga sunkia liga, yra II gr. invalidė (I t., b.l. 203), gauna nedidelę senatvės pensiją (I t., b.l. 221). Todėl ieškovės nurodyta advokato įmokų įsiskolinimo priežastis - jos sveikatos būklė, neleidžianti uždirbti pakankamai pinigų – pagrįsta. Dėl tokios priežasties nesumokėjimas įmokų eliminuoja ieškovės kaltę.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė savo, kaip advokatės, pareigas būtų atlikusi netinkamai, taip pat, kad ieškovės veiksmai būtų sutrikdę advokatūros veiklos finansavimą.

Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad Garbės teismo sprendimas, kuriame nenurodyti ieškovės veiksmai (neveikimas), už kuriuos pagal galiojančius teisės aktus galėtų būti skirta nuobauda, yra ydingas savo turiniu ir vien tai yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei paskirta nuobauda neadekvati pažeidimui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.) teisinga, kadangi paskiriant nuobaudą neatsižvelgta į ieškovės veiksmų priežastis ir jų pasekmes atsakovui. Be to, nuobauda paskirta neesant ieškovės kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai panaikino taikytą nuobaudą bei, atitinkamai, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą išbraukti ieškovę iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl ieškovės atsisakymo mokėti įmokas kolegija nesvarsto, kadangi už tokį pažeidimą ji Garbės teismo nebuvo bausta.

Dėl šių motyvų atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti 30 000 Lt nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, jog ieškovė nenurodė, kokia atskirai turtinė ir neturtinė žala jai buvo padaryta. Neįrodė turtinės žalos atsiradimo fakto, jos dydžio, priežastinio ryšio. Neturtinės žalos atlyginti nėra pagrindo, nes CK 6.250 straipsnio 2 dalis leidžia atlyginti neturtinę žalą tik įstatymų nustatytais atvejais, o šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Tačiau argumentai, kuriais atmestas reikalavimas dėl turinės žalos atlyginimo, nepagrįsti.

Teismas priėmė ieškovės ieškinio pareiškimą (I t., b.l.44- 45) dėl žalos atlyginimo. Jokių ieškinio pareiškimo trūkumų nenurodė. Tuo pačiu teismas pripažino, kad esamus neaiškumus galima pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje.

Atsakovas neteisėtai išbraukęs ieškovę iš praktikuojančių advokatų sąrašo, atėmė iš jos galimybę dirbti ir taip gauti pajamas. Tokiais veiksmais atsakovas padarė ieškovei žalą, kurią turi atlyginti (CK 6.263 str. 1, 2 d.d. ).

Iš ieškovės pareiškimo (I t., b.l.235) matyti, kad 2002-2003 m. jos pajamos nesiekė minimalios algos. Tai dalinai patvirtina ir 2002 m. metinė pelno mokesčio deklaracija (civ. byla Nr.2-1248-2003, b.l. 64-67) kur ieškovė nurodo, kad įplaukos už advokato darbą sudarė 5836 Lt, o kontoros išlaidos – 3105 Lt. Ieškovė ieškinio pareiškime (I t., b.l. 45) nurodė, kad pajamos iš advokatūros veiklos sudarė 1100 Lt. per mėnesį, iš kurių apie pusė sumos išeina kontoros išlaidoms ir mokesčiams, o likusioji dalis, apie 500 Lt. lieka pragyvenimui. Iš ieškovės pateiktų kvitų (I t., b.l. 237) matyti, kad 2004 m. ji gavo pajamų 1109 Lt per mėnesį, tačiau dalį procesinių veiksmų, už kuriuos buvo sumokėta 2004 m., ji atliko 2003 m. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad iš gaunamų pajamų ieškovė turėjo sumokėti mokesčius valstybei, Advokatų Tarybai, išlaikyti kontorą, transporto išlaidas nuvykti pas klientus ir kitais dėl darbo kylančiais reikalais ir pan. Pati ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad šioms išlaidoms skirdavo apie pusę gaunamų pajamų.

Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad realios ieškovės pajamos prieš išbraukiant ją iš advokatų sąrašo buvo 400 Lt. Ieškovė išbraukta iš advokatų sąrašo 2004 m. birželio 29 d. sprendimu ir dėl to negalėjo verstis advokato praktika iki šio sprendimo įsiteisėjimo. Todėl ieškovė negavo pajamų už 25 mėn. ir 12 d. Ieškovei padaryta žala sudaro 10159,99 Lt (400x25+400:30x12=10159,99). Ši suma priteistina iš atsakovo.

Ieškovė sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio valstybei (I t., b.l. 3; II t., b.l.39) ir šios išlaidos taip pat priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos 4 Lt iš ieškovės priteistina 2 Lt išlaidų valstybės naudai susiję su procesinių dokumentų įteikimu (II t., b.l. 56; CPK 92 str. 1 d.)

Teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti dalinai, o atsakovo atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. spendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš Lietuvos advokatų Tarybos 10 159,99 Lt (dešimt tūkstančių vienas šimtas penkiasdešimt devyni litai ir 99 ct) žalai atlyginti ir 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio E. Š..

Priteisti iš Lietuvos advokatų Tarybos 4 Lt (keturis litus) ir iš E. Š. 2 Lt (du litus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėVigintas Višinskis