Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjas Ž. P. surašė T. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-68835459-16, kuriame nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 23:25 val., adresu Sparno g. 13, Vilniuje, T. N., būdama neblaivi žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus priešinosi sulaikymui, stangrino rankas ir stumdėsi, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti T. N. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama T. N. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad buvo su vyru svečiuose pas draugus – Sparno g. 13 name esančiame viename iš trijų butų, sėdėjo, kalbėjo, išgėrė alaus. Buvo įjungtas televizorius, kuris veikė per garsiai. Kadangi plona siena, tai kaimynei trukdė garsai. Vyras sakė, kad atėjo kaimynai ir paprašė patildyti garsą, bet ji to nematė. Po to kaimynai iškvietė policiją. Jie susiruošė ir norėjo eiti namo kažkur apie 22 val., tačiau ta jauna kaimynė uždarė vartus, užrakino su grandine, kad jie negalėtų išeiti, o pro kitą išėjimą neleido išeiti sakydama, jog neleis vaikščioti po savo žemę. Dar ta kaimynė pasakė, kad įdomu, kaip jie dabar išeis. Ji prašė, kad juos išleistų, nes nebuvo dar taip vėlu ir jie būtų spėję į autobusą. Kadangi kaimynė neišleido, ji iškvietė policiją. Vartus užrakino arba ta kaimynė, o gal jos vyras ar brolis. O matyt išgirdę, kad ji iškvietė policiją, atrakino vartus, nes kai atvažiavo policija, vartai jau buvo atidaryti. Ji buvo neblaivi. Jie jau niekur negalėjo eiti, nes buvo iškvietę pareigūnus, kai atvyko pareigūnai, buvo maždaug 23.20 val., ir ji pasakė, kad tokiu laiku ji niekur nevažiuos. Atvykę pareigūnai liepė jiems išeiti, pasiūlė pavežti, bet jie atsisakė, juk jie ne taksi. Tada policijos pareigūnai paėmė jai už švarko, ji nukrito, užsuko jai rankas ir sulaikė. Ji nesipriešino, kaip ji galėjo priešintis, jeigu pati policiją iškvietė. Atvykus pareigūnams jos rankinė su dokumentais buvo name.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą T. N. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, išsamiau paaiškins teisme (b. l. 2).

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis. Paaiškino, kad iš pradžių gavo iškvietimą, kad, berods, Sparno gatvėje yra triukšmaujama. Atvažiavę kartu su pareigūnu A. K. pamatė administracinėn atsakomybėn traukiamą T. N., kuri buvo neblaivi. Kartu su ja buvo ir jos vyras - E. N.. Jie juos įspėjo, kad netriukšmautų ir važiuotų namo, nes priešingu atveju surašys protokolą dėl girto asmens pasirodymo viešoje vietoje, ir išvažiavo. Po to, laiko tiksliai nepamena, gavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškvietimą, kad jos neišleidžia iš kiemo. Atvykus minėtu adresu visi vartai buvo atviri, pranešėjos nebuvo. Susisiekė su budėtoju ir paprašė, kad jis susisiektų su pranešėja ir ji išeitų su jais pabendrauti. Pranešėja išėjo ir sakė, kad jos neišleidžia išeiti, aiškino, kad policiją kvietė todėl, kad vartai buvo uždaryti, tačiau jiems atvykus visi vartai buvo atviri. Jie nežino, ar prieš tai vartai nebuvo uždaryti. Jiems atvykus jis buvo įsitikinęs, kad iškvietimas buvo melagingas. Jie sakė jai, kad vartai atviri ir gali eiti, tačiau moteris atsakė, kad dabar niekur eiti nenori ir grįžo į namą. Jie norėjo sulaikyti pranešėją už melagingą iškvietimą, nes ji juos iškvietė, o atvykus negalėjo nurodyti, kodėl juos kvietė, o vartai buvo atviri. Moteris atsistojo tarpduryje, o jie negalėjo prie jos prieiti, nes buvo agresyvus šuo ir ji stovėjo už šuns. Šuo buvo pririštas, bet pasiekdavo pribėgti ir prie durų. Moteriai stovint prie durų su šunimi jie prašė jos prieiti prie jų su asmens dokumentu, tačiau ji sakė neisianti ir pasiūlė prieiti patiems. Po to šuo įbėgo į namą ir pribėgęs kaimynas uždarė duris, todėl jie galėjo prieiti prie moters. Tuomet sulaikė T. N., paėmę ją už rankų ir vedė į tarnybinį automobilį. Bevedant ji juos įžeidinėjo, buvo vartojami keiksmažodžiai. Einant moteris pargriuvo, jie ją pakėlė už parankės, antrankių nedėjo, rankų tikrai nelaužė, jos ant žemės patys nepargriovė. Tada pribėgo E. N., kuris tampė jį už rankų, kad jie ją paleistų. Moteris jiems nesipriešino, tik jos vyras, ji tik juos įžeidinėjo. Kodėl tyrėjas nurodė, kad moteris priešinosi, negali pasakyti. Kai įsodino T. N. į tarnybinį automobilį, tai E. N. bandė atidaryti automobilio dureles ir ją išleisti. Įspėjo jį, kad taip nesielgtų, bet jis į jų įspėjimą nereagavo, todėl buvo sulaikytas, jam buvo užlaužtos rankos. Sulaikant vyriškis priešinosi, stumdėsi, stangrino rankas, įžeidinėjo juos ir grasino, jog atleis.

A. K. 2016-08-13 tarnybiniame pranešime (b. l. 3), kuris buvo paskelbtas 2016-10-20 teismo posėdžio metu, nurodyta, kad 2016-08-12, apie 23.25 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Sparno g. 13, Vilniuje, kaimynas neleidžia išeiti pranešėjos, užrakino vartus. Į įvykio vietą vyko iš Statybininkų g., iki iškvietimo vietos atstumas 4,18 km, vyko 9 minutes. Atvykus minėtu adresu, Sparno g. 13, aptvertame namo kieme buvo atidaryti dveji varteliai, pranešėjos nesimatė. Susisiekus su VPK OVS budėtoju jis pakvietė pranešėją pas juos. Prie jų priėjo akivaizdžiai neblaivi (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, nerišli kalba) pranešėja prisistačiusi moteris, kuri paaiškino, kad negali išeiti iš šito kiemo dėl to, kad uždaryti varteliai. Jiems nurodžius į atidarytus vartelius ir paaiškinus, kad pranešėja gali laisvai išeiti, ji paaiškino, kad dabar namo eit nenori ir išėjo į Sparno g. (duomenys neskelbtini) butą. Priėjus prie trečio buto durų patekti į butą negalėjo, kadangi prie durų buvo pririštas agresyvus šuo. Buvo paprašyta pranešėjos prisistatyti ir pateikti asmens dokumentą, tačiau ji stovėdama prie durų tai daryti atsisakė ir pasakė: „pabandykite prieiti“. Šuniui užėjus į butą prie durų pribėgo kaimynas ir uždarė duris. Pranešėjos buvo pareikalauta prisistatyti, tačiau ji tai daryti atsisakė. Jiems paaiškinus, kad pranešėja bus sulaikyta už melagingą policijos iškvietimą ir paėmus ją už rankos ji pradėjo stangrinti rankas ir stumdytis. Vedant ją į tarnybinį automobilį prie jų pribėgo vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, nerišli kalba), kaip vėliau paaiškėjo, E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris prisistatė pranešėjos vyru. E. N. trukdė vesti sulaikytąją į tarnybinį automobilį griebdamas jo porininką už rankų ir stumdydamasis, taip pat grasino jiems, kad jei jie ją išveš, jie dar pasigailės ir sumokės už tai. Pasodinus moterį į tarnybinį automobilį E. N. bandė savarankiškai atidaryti tarnybinio automobilio dureles ir išleisti savo žmoną. Pareikalavus E. N. atsitraukti nuo tarnybinio automobilio, jis tai daryti atsisakė ir toliau bandė atidaryti dureles. Todėl prieš E. N. buvo panaudota fizinė jėga ir uždėti antrankiai. Vykstant į Vilniaus miesto 2 PK E. N. grasino jiems, kad jie dar pasigailės ir atsakys už savo veiksmus. Apie 00.00 val. E. N. ir neprisistačiusi pranešėja buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2 PK budėtojų dalį. Spec. priemonės panaudotos: antrankiai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2016-08-13, 02:07 val., T. N. nustatytas 1,91 prom. girtumas (b. l. 5).

Policijos registruojamų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-08-12, 23.11 val., gautas T. N. pranešimas, kad kaimynas pranešėjos ir jos vyro neleidžia išeiti, tvoros vartelius iš išorės užrakino, kaimynai yra savo namuose, laukia.

Administracinių teisės pažeidimų bylos teisena pagal ATPK 186 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį T. N. atžvilgiu nutrauktina.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Pagal ATPK 257 straipsnį administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo - policijos pareigūno D. K. paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad jų visuma nepatvirtino T. N. pareikšto kaltinimo pagal ATPK 186 straipsnį. Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad T. N. 2016-08-12, apie 23:11 val., būdama adresu Sparno g. 13, Vilniuje, skambino policijos pareigūnams bei pranešė, kad kaimynai užrakino vartus ir neleidžia jai bei jos vyrui išeiti, ką patvirtina byloje esanti Policijos registruojamų įvykių pažyma, policijos pareigūnų A. K. ir D. K. 2016 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūno D. K. bei pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos T. N. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas - policijos pareigūnas D. K. – nurodė, kad jam su porininku atvykus pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos T. N. iškvietimą, kad jos neišleidžia iš kiemo, jie rado visus vartus atvirus, dėl ko buvo įsitikinęs, kad iškvietimas yra melagingas. Teismui nepakanka šio liudytojo paaiškinimų, kad galima būtų padaryti kategorišką išvadą, jog T. N. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojas D. K. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino, ar prieš tai vartai buvo uždaryti, be to, kaip matyti iš jo paaiškinimų, taip pat byloje esančios rašytinės medžiagos, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, netikrino, nesiaiškino, ar tuo metu, kai T. N. skambino policijos pareigūnams ir iki jiems atvykstant, vartai galėjo būti uždaryti, kas galėjo uždaryti/atidaryti vartus, byloje dėl šių aplinkybių nebuvo apklausti jokie asmenys, išskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nors T. N. policijos pareigūnams buvo nurodžiusi, jog tuo metu, kai ji kvietė policijos pareigūnus, kaimynai buvo uždarę vartus ir neleido išeiti, o išvadą, kad iškvietimas yra žinomai melagingas, policijos pareigūnai padarė remdamiesi tik tuo, kad jiems atvykus vartai buvo atidaryti. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių T. N. versiją, kad ji kvietė policijos pareigūnus, nes kaimynai uždarė vartus ir neišleido jos bei jos vyro, tai yra, kad ji, skambindama policijos pareigūnams, buvo įsitikinusi, kad jai reikalinga policijos pareigūnų pagalba. Taigi, pagrindo netikėti T. N. paaiškinimais, teismas neturi ir negali pripažinti, kad neabejotinai nustatyta T. N. tyčia padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tai yra, kad ji 2016-08-12, apie 23:11 val., paskambinusi policijos pareigūnams žinomai melagingai pranešė, kad jai reikalinga pagalba. Be to, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas T. N. pagal ATPK 186 straipsnį yra suformuluotas labai abstrakčiai, nurodant tik, kad ji žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, tačiau nenurodant, kaip konkrečiai tas melagingas iškvietimas pasireiškė, kokią žinomai melagingą informaciją T. N. pranešė.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. N. padarė ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą, tai yra, jog 2016-08-12, apie 23:11 val., pranešė policijos pareigūnams apie tikrovėje neegzistuojantį faktą. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, jog T. N. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl T. N. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 186 straipsnį turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinio teisės pažeidimo protokole T. N. buvo reiškiami kaltinimai ir pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji atvykus policijos pareigūnams priešinosi sulaikymui, stangrino rankas ir stumdėsi, bei pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus.

Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris pasipriešino policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Šiame įstatyme numatytas pasipriešinimas policijos pareigūnui – tai aktyvūs smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas, t. y. tyčiniai kaltininko veiksmai, kuriais jis nori sutrukdyti valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo subjektų veiklą (pagrindinis objektas), kėsindamasis į šių asmenų sveikatą ar profesinį orumą (papildomas objektas).

Apklausta teismo posėdžio metu T. N. teigė, kad policijos pareigūnams ji nesipriešino, negalėjo jiems priešintis, kadangi pati juos ir išsikvietė. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas D. K. taip pat patvirtino, kad T. N. jiems nesipriešino, negali pasakyti, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji priešinosi, T. N. tik juos įžeidinėjo. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. N. savo veiksmais siekė sutrukdyti policijos pareigūnų veiklą ar aktyviais smurtiniais veiksmais kėsinosi į jų sveikatą, o pasyvūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, policijos pareigūnų įžeidinėjimas atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl šie T. N. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju T. N. už policijos pareigūnų įžeidinėjimą pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn negali būti traukiama, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole jai tokie kaltinimai nėra reiškiami.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį gali būti traukiamas asmuo, kuris nevykdė teisėto šiame įstatyme nurodyto pareigūno, tame tarpe ir policijos pareigūno, nurodymo ar reikalavimo, taip pat tas, kuris žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu įžeidė įstatyme nurodyto pareigūno, tame tarpe ir policijos pareigūno, garbę ir orumą. Vadinasi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, turi būti nustatytas arba teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymas, arba policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas.

Nors šioje administracinio teisės pažeidimo byloje T. N. yra inkriminuojamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus nevykdymas, tačiau, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas šis pažeidimas. Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu liudytojo D. K. bei pačios T. N. duotų parodymų matyti, kad T. N. pati iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat iš Policijos registruojamų įvykių pažymos matyti, kad kviesdama policijos pareigūnus pranešėja nurodė tiek savo vardą, tiek pavardę, be to, atvykus policijos pareigūnams T. N. jiems prisistatė kaip pranešėja, tai yra išėjo į lauką su jais pabendrauti, nurodė priežastis, dėl kurių ji kvietė policijos pareigūnus. Taip pat pažymėtina, kad T. N. buvo svečiuose, su policijos pareigūnais bendravo kieme, todėl asmens dokumento su savimi turėti neprivalėjo. Todėl tos aplinkybės, kad T. N. atvykus policijos pareigūnams jiems neprisistatė tiesiogiai vardu ir pavarde ir nepateikė asmens dokumento, teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad visgi pareiškėjos asmens tapatybė policijos pareigūnams buvo žinoma, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip policijos pareigūno reikalavimo prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus nevykdymas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog T. N. padarė ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, tai yra, jog pasipriešino policijos pareigūnams ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos kilusios abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, jog pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, T. N. atžvilgiu taip pat turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną T. N. atžvilgiu nutraukti, nesant šių pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.