Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-438-194-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-02-06
Bylos Nr.: A-438-194-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos TV“
Atsakovas: Žurnalistų
Trečiasis asmuo: Lietuvos radijo ir televizijos komisijai

Administracinė byla Nr. A-438-194/2009Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui V.V.,atsakovo atstovei J.K.,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui V.P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos TV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos TV“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas UAB „Baltijos TV“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti dalį 2007-10-29 žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo Nr. SPR-24 „Dėl vaidybiniame filme „Kruvinoji pjūtis“ („Vilsat informuoja“, 2007-06-26, 18.50 val.; „TV11“, 2007-07-02, 22.10 val.) ir televizijos laidose „Panorama“ (LTV 2007-08-08, 20.30 val.), „Srovės“ (LNK 2007-09-05 19.10 val.), „Pinigų lietus“ (BTV 2007-09-12 14.25 val.; 2007-09-13 14.25 val.) paskelbtos informacijos“ dėl televizijos laidos „Pinigų lietus“ (BTV 2007-09-12 14.25 val.; 2007-09-13 14.25 val.).

Pareiškėjas paaiškino, jog 2007-10-29 atsakovas priėmė sprendimą, kad televizijos laidoje „Pinigų lietus“ (BTV 2007-09-12, 14.25 val.; 2007-09-13, 14.25 val.) buvo paskleista informacija, skatinanti azartinius lošimus, o tai atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų. Remiantis tuo ir vadovaujantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 3 dalies 2 ir 4 punktais, atsakovas nusprendė kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl atsakomybės priemonių pareiškėjui taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes sprendime atsakovo minimos laidos neatitinka azartinio lošimo sąvokos. Nei atsakovas, nei prie jo veikianti ekspertų grupė nenustatė, kad pareiškėjo transliuotos laidos yra (buvo) azartinis lošimas. Laidoje „Pinigų lietus“ nebuvo reklamuojami (skatinami) azartiniai lošimai, nes šioje laidoje nebuvo atlikta nė vieno iš Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytų leistinų azartinių lošimų reklamos (skatinimo) veiksmų ir sprendime apie tai nepasisakyta.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-02 nutarimu Nr. 681 patvirtinto Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5 punktas nustatė, jog „Viešosios informacijos rengėjai, platintojai <...> privalo patys įvertinti, ar skleidžiama informacija priskirtina informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai.“ Atsižvelgdama į Azartinių lošimų ir Reklamos įstatymų nuostatas, pareiškėjos teigimu, ji tai atliko ir neturėjo pagrindo konstatuoti, kad laidoje skleidžiama informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų – kaip skatinančias azartinius lošimus. Aprašo 6 punktas nustato, kad žurnalistų etikos inspektorius teikia rekomendacijas viešosios informacijos rengėjams, platintojams dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai. Tuo tarpu atsakovo sprendime nepasisakyta, kokias atsakovo rekomendacijas pažeidė pareiškėjas, kad būtų galima konstatuoti Įstatymo pažeidimą pagal 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų. Skundžiamoji sprendimo dalis grindžiama tuo, kad prie atsakovo veikianti ekspertų grupė nustatė, jog „laidos formatas – vedėjos intensyvi kalba, muzikinis fonas, įtampos augimas skatina azartinius lošimus“. Tačiau toks ekspertų grupės vertinimas susijęs su laidos įvaizdžio, vedimo stiliaus, muzikinio fono ir kitų laidos pastatymo kūrybinių sprendimų, o ne azartinių lošimų skatinimo buvimo ar nebuvimo vertinimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kūrybinių sprendimų vertinimas nesusijęs su įstatymais nustatyta azartinių lošimų reklamos (skatinimo) vertinimo tvarka bei kriterijais ir negali būti pagrindas priskirti laidą prie viešosios informacijos, skatinančios azartinius lošimus pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Tokiu būdu ekspertų grupė, įvertindama pareiškėjos laidas, remdamasi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kaip skatinančias azartinius lošimus), netinkamai taikė materialinės teisės normas – Azartinių lošimų įstatymą ir Reklamos įstatymą, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimas

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Savo atsiliepimą grindė tuo, kad pagal imperatyvią Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose apibrėžtą informaciją draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia vieša informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams. Nagrinėjamu atveju ginčo objektu esanti pareiškėjos laida turėjo visus požymius, dėl kurių gali būti laikoma azartiniu lošimu. Tokio pobūdžio laida neturėjo būti rodoma dieną, nes nepilnamečiams sunku objektyviai įvertinti tikruosius šio žaidimo organizatorių tikslus. Be to, laidoje buvo sudaroma laimėjimo iliuzija – pateikiami primityvūs klausimai, į kuriuos atsakius telefonu galimas greitas laimėjimas. Net ir tais atvejais, kai prisiskambinti nepavyksta, pinigai yra nuskaičiuojami iš abonento sąskaitos. Laidos vedėjos intensyvi kalba, raginimas skambinti, lengvai gauti pinigus, muzikinis fonas, auginantis įtampą kartu su augančia piniginio laimėjimo suma, akivaizdžiai skatina įsitraukti į azartinius lošimus. Iš tokių frazių kaip „pasiimkite šiuos pinigėlius!“, „man reikalingas didžiulis tempas“, „jūs taip puikiai prisiskambinat“, „500 litų už teisingą atsakymą! 500 litų – šitokie pinigai!“, „aš noriu atiduoti pinigus, noriu girdėti daug skambučių!“, „sumos auga, gerbiamieji, pasiimkit pinigus, nepalikit studijoj!“ turinio aišku, kad žaidžiant šį žaidimą pareiškėjos laidoje galima lengvai laimėti piniginius prizus, formuojamas teigiamas požiūris į azartinius lošimus. Tokia informacija siekiama daryti poveikį žiūrovų pasirinkimui, susijusiam su azartiniais lošimais, o tai vertintina kaip skatinimas, todėl pareiškėjos tvirtinimas, kad laidos transliacija negali būti priskirta prie viešosios informacijos, skatinančios azartinius lošimus, ir kad laidoje esanti informacija neatitiko Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto kriterijaus, yra nepagrįstas.

Atsakovas pabrėžė ir tai, jog pareiškėjas klaidingai aiškina Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto kriterijaus turinį, kadangi neteisingai suvokia reklamos ir skatinimo santykį. Visokia reklama yra skatinimas, tačiau ne visoks skatinimas yra reklama. Ginčo objektu esančioje laidoje raginama žiūrovus dalyvauti azartiniame lošime, skatina azartiškumą. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas kriterijus yra susijęs ne su azartinių lošimų reklamavimu, o su atitinkamo elgesio (lošimo) skatinimu. Todėl, atsakovo teigimu, jis nenustatė ir neturėjo nustatyti, kad pareiškėjo laidoje buvo reklamuojami azartiniai lošimai tam, kad galėtų nustatyti, ar laida atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, atsižvelgiant į Azartinių lošimų ir Reklamos įstatymų nuostatas, jis neturėjo pagrindo konstatuoti, jog laidoje skelbiama informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų. Nustatant nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatas yra vadovaujamasi nepilnamečių ir visuomenės interesais. Atsižvelgiant į nepilnamečių, kaip itin pažeidžiamų informacijos gavėjų, ypatybes, jiems Įstatymu yra suteikiama didesnė apsauga, palyginti su likusiais visuomenės nariais. Nepilnamečių apsauga laikoma ypatinga vertybe, ypatingu visuomenės poreikiu, todėl galimi griežtesni žiniasklaidos priemonių informavimo laisvės ribojimai. Anot atsakovo, pareiškėjas nepagrįstai susiejo Aprašo 6 punkto ir Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymą. Atsakovas pažymėjo, kad jo rekomendacijų pažeidimas nėra būtina sąlyga konstatuoti Įstatymo pažeidimą. Dėl viešosios informacijos priskyrimo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytam kriterijui, atsakovo teigimu, jis pagal Aprašo 6 punktą nėra pateikęs jokių rekomendacijų, tačiau tai nereiškia, kad pats atsakovas, remdamasi prie jo veikiančios ekspertų grupės išvadomis, negalėjo vykdyti Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūros ir konstatuoti viešosios informacijos atitiktį Įstatyme įtvirtintiems kriterijams. Atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo pažymėta, kad pagal Aprašo 23.1 punktą viešosios informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai ir žurnalistai turi teisę su atsakovu ir kitomis institucijomis, vykdančiomis nurodytų reikalavimų priežiūrą (pagal jų kompetenciją), konsultuotis, kaip taikyti Aprašo ar Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašo reikalavimus. Tuo tarpu, pasak atsakovo, pareiškėja nė karto dėl tokio pobūdžio konsultacijos į jį nesikreipė.

Atsakovo nuomone, visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo tvirtinimas, kad ekspertų grupė, vertindama pareiškėjo laidas pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą (kaip skatinančias azartinius lošimus), netinkamai taikė Azartinių lošimų ir Reklamos įstatymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kuriomis remdamasis atsakovas priėmė ginčijamą sprendimo dalį. Nei ekspertų grupė, nei pats atsakovas neaiškino ir netaikė minėtų įstatymų nuostatų. Atsakovo vertinimu, jis veikė išimtinai pagal Įstatymo jam suteiktą kompetenciją ir tiksliai įgyvendindamas teisės normų paliepimus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Sprendime jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai, teisės ar pareigos pareiškėjai nėra nustatytos. Sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių tiesioginių pasekmių. Tiesiogines teisines pasekmes dėl ginčo objektu tapusių laidų pareiškėjui sukėlė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007-12-11 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalies pažeidimo. Šiuo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nutarimu pareiškėjos vadovui buvo paskirta 1 000 litų administracinė bauda. Todėl, atsakovo manymu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą, kuris nesukelia jokių tiesioginių pasekmių, o jas sukelia kitos institucijos administracinis teisinis aktas, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsiliepime Paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog UAB „Baltijos TV“ laida „Pinigų lietus“ neatitinka Azartinių lošimų įstatyme įtvirtintos azartinio lošimo sąvokos, todėl laidoje paskelbta informacija negali būti priskirta prie viešosios informacijos, skatinančios azartinius lošimus, ir atitikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų. Šie pareiškėjo teiginiai, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, yra visiškai nepagrįsti. Pagal Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Pareiškėjo transliuojamoje laidoje „Pinigų lietus“ laidos vedėja pateikdavo žiūrovams nesudėtingus klausimus, į kuriuos atsakę telefonu, žiūrovai galėjo iš karto laimėti nemenkus piniginius prizus. Visi žiūrovų skambučiai buvo apmokestinami specialiu padidintu tarifu ir už juos žiūrovai privalėjo sumokėti net ir tuomet, kai nepavyksta prisiskambinti. Todėl darytina išvada, kad UAB „Baltijos TV“ transliuojama laida „Pinigų lietus“ atitinka visus Azartinių lošimų įstatyme nustatytus privalomus azartinio lošimo požymius – žiūrovai, siekdami žadamo piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti tam tikros sumos, t. y. skambina laidoje nurodytu specialiu tarifu apmokestinamu telefonu, o jų laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kadangi skambinantiesiems ne visuomet pavyksta prisiskambinti, tačiau jie sumoka už visus, net ir už nesėkmingus bandymus. Laidos vedėjos intensyvi kalba, tiesioginiai raginimai nedelsiant skambinti ir lengvai laimėti žadamus piniginius prizus, muzikinis fonas, auginantis įtampą kartu su augančia piniginio laimėjimo suma, akivaizdžiai skatina laidos žiūrovus įsitraukti į siūlomą žaidimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad laidoje „Pinigų lietus“ skleidžiama informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų – skatina azartinius lošimus ir yra priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančiai informacijai, kuri pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ribojama skelbti ir platinti.

Kaip pabrėžė tretysis suinteresuotasis asmuo, pareiškėjas skunde taip pat visiškai nepagrįstai azartinių lošimų skatinimą tapatina su azartinių lošimų reklama. UAB „Baltijos TV“ nurodė, kad laidoje „Pinigų lietus“ nebuvo reklamuojami azartiniai lošimai, todėl atsakovas neva neturėjo pagrindo priskirti laidoje paskleistą informaciją skatinančios azartinius lošimus informacijos kategorijai. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas pareiškėjo laidą vertino tik pagal savo kompetenciją – ar laidoje paskleista informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų ir todėl priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančiai informacijai. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, atsakovas nėra lošimų ar reklamos priežiūros institucija, todėl vertinti, ar paskleista informacija turi azartinių lošimų reklamos požymių, neprivalo, tuo labiau kad pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį tiesioginė azartinių lošimų reklama yra draudžiama. Be to, kaip paaiškino tretysis suinteresuotasis asmuo, pareiškėjas savo skunde nepagrįstai teigia, kad, ji, vykdydama Aprašo 5 punkto nuostatas, įvertino laidoje „Pinigų lietus“ skleidžiamą informaciją ir, atsižvelgusi į Azartinių lošimų ir Reklamos įstatymų nuostatas, neturėjo pagrindo konstatuoti, laidoje skleidžiama informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal Aprašo 6 punktą žurnalistų etikos inspektorius teikia rekomendacijas viešosios informacijos rengėjams, platintojams dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, tačiau atsakovo 2007-10-29 sprendime Nr. SPR-24 nepasisakyta, kokias rekomendacijas UAB „Baltijos TV“ pažeidė pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų.

Tretysis suinteresuotasis asmuo akcentavo, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus, skelbimo ir platinimo tvarką. Todėl vertinant, ar viešoji informacija laikytina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija, taikytini būtent šiame įstatyme nustatyti kriterijai. Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad atsakovo rekomendacijų dėl Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo nebuvimas neatleidžia viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų nuo pareigos tinkamai vykdyti teisės aktų nuostatas dėl nepilnamečiams žalingos informacijos skelbimo ir platinimo tvarkos, tuo labiau kad pagal Aprašo 23.1 punktą jie turi teisę su atsakovu ir kitomis institucijomis, vykdančiomis nurodytųjų reikalavimų priežiūrą (pagal jų kompetenciją), konsultuotis, kaip taikyti Aprašo ar Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašo reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-08 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų darytina išvada, kad azartinių lošimų skatinimas daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir šios informacijos skelbimas yra ribojamas. Pareiškėjas nurodė, kad laida „Pinigų lietus“ neatitinka azartinio lošimo sąvokos, nes nei atsakovas, nei ekspertų grupė, veikianti prie atsakovo, nenustatė, kad pareiškėjos transliuotos laidos yra (buvo) azartinis lošimas. Šis pareiškėjo teiginys yra atmestinas, nes Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato azartinių lošimų skatinimą, o ne paties azartinio lošimo buvimą, t. y. pakanka fakto, kad pati laida skatintų azartišką elgesį. Teismas pabrėžė, jog kaip matyti iš priimto sprendimo, atsakovas pareiškėjo transliuojamą laidą vertino tik pagal savo kompetenciją, t. y. ar laidoje paskleista informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų (skatina azartinius lošimus ir yra priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančiai informacijai) ir pagrįstai pripažino, kad atitinka. Sprendimas buvo priimtas remiantis ekspertų grupės, veikiančios prie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, 2007-09-28 išvada Nr. V5-237, kurioje nurodyta, kad laidos formatas – vedėjos intensyvi kalba, muzikinis fonas, įtampos augimas ir laimėjimo iliuzija, kai pateikiami primityvūs klausimai, į kuriuos atsakius galimas greitas laimėjimas, – skatina azartinius lošimus.

Teismas pabrėžė, jog tai, kad laidoje „Pinigų lietus“ paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, nes skatina azartinius lošimus, patvirtino savo išvadoje teismo posėdyje apklausta specialistė psichologė Rasa Bieliauskaitė. Teismas padarė išvadą, kad ekspertų grupės ir specialistės nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog laida „Pinigų lietus“ skatina azartinius lošimus. Pareiškėjas nurodė, kad laidoje „Pinigų lietus“ nebuvo reklamuojami azartiniai lošimai, todėl atsakovas neturėjo pagrindo priskirti laidoje paskleistą informaciją skatinančios azartinius lošimus informacijos kategorijai. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai veiksmažodį „skatina“ tapatina su terminu „reklama“ nors tai nėra tapačios sąvokos. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte draudžiama veika reiškiasi azartinių lošimų skatinimu, o ne jų reklama, todėl atsakovas neturi įrodinėti reklamos požymių, numatytų Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte, buvimo pareiškėjos veiksmuose, o skatinimą jis įrodė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažino nepagrįstu ir pareiškėjo teiginį, kad ginčijamame sprendime nėra nurodytos atsakovo rekomendacijos, kurias pažeidė pareiškėjas, tam kad būtų galima konstatuoti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimą pagal 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kriterijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-02 nutarimu Nr. 681 patvirtinto Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo 6 punktas numatė, kad Žurnalistų etikos inspektorius teikia rekomendacijas viešosios informacijos rengėjams, platintojams, jų savininkams, žurnalistams ir kitiems suinteresuotiems asmenims dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai. Tai, kad pareiškėjui nebuvo pateiktos rekomendacijos dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, teismo nuomone, nereiškia, jog atsakovas, remdamasi prie jo veikiančios ekspertų grupės išvadomis, negali vykdyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūros ir konstatuoti, ar viešoji informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme įtvirtintus kriterijus.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio l dalies 5 punktas numato "... azartinių lošimų skatinimą o ne paties azartinio lošimo buvimą t. y. pakanka fakto, kad pati laida skatintų azartišką elgesį ...". Tačiau, anot pareiškėjo, skatinti galima tik tai, kas jau yra įvykę - patį azartinį lošimą. Jeigu nėra paties azartinio lošimo, tai ir skatinti azartinius lošimus neįmanoma. Teismas nepasisakė, ar laidoje transliuojama viktorina yra azartinis lošimas, tačiau tokią laidą (apie tai tiesiogiai teismo sprendime nepasisakant) prilygino azartiniam lošimui ir pasisakė savo sprendime, kad laidoje transliuojama viktorina (jos dalyviams reikia atspėti laidos vedėjos užduodamas užduotis) skatina būtent azartinius lošimus. Esant teismo nustatytam "azartinių lošimų skatinimui", teismo posėdyje buvo konstatuota, kad pažeistas Įstatymo 4 straipsnio l dalies 5 punktas. Tokia išvada, pareiškėjo vertinimu, yra nepagrįsta, o minėta teisės norma teismo sprendime išaiškinta bei pritaikyta nepagrįstai. Atsakovas nurodė, kad laidose užduodami klausymai yra primityvūs, kad už atsakymus ar net prisiskambinimus į laidas jau reikia mokėti pinigus. Tačiau šios aplinkybės nebuvo teismo posėdyje nagrinėjamos, apie tai jokių įrodymų nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepateikė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas savo sprendime pripažino šias aplinkybes svarbiomis ir tuo vadovaujantis atmetė pareiškėjo skundą. Tuo tarpu neištyręs ypač svarbių paminėtų aplinkybių (viktorinos turinio, formos, apmokėjimo už dalyvavimą joje ir prizų nugalėtojams paskirstymo), pirmosios instancijos teismas negalėjo sprendime konstatuoti, kad visa tai, kas rodoma laidoje yra azartinis lošimas ar bent laidoje yra skatinami azartiniai lošimai.

2. Įstatymo taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-02 d. nutarimu Nr. 681 patvirtinto Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5 punktas, nustatantis, kad „viešosios informacijos rengėjai, platintojai privalo patys įvertinti, ar skleidžiama informacija priskirtina informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai." Atsižvelgiant į Azartinių lošimų ir Reklamos įstatymų nuostatas pareiškėjas tai atliko ir nematė pagrindo konstatuoti laidoje esančios informacijos atitikimo Įstatymo 4 straipsnio l dalies 5 punkte numatytam kriterijui - azartinių lošimų skatinimui. Tuo tarpu Aprašo 6 punktas nustato, kad „žurnalistų etikos inspektorius teikia rekomendacijas viešosios informacijos rengėjams, platintojams [...] dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai". Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pripažinta, kad pareiškėjas nepažeidė jokių Atsakovo rekomendacijų, nes tokių ir nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas kartu konstatavo, jog atsakovas gali subjektyviai vertinti absoliučiai visas Lietuvoje transliuojamas laidas dėl to, ar jose yra skatinami azartiniai lošimai. Kita vertus, atsakovas nėra nustatęs kriterijų, kurių pagrindu tokia konstatacija dėl azartinių lošimų skatinimo pripažįstama esant, ir tai leidžia atsakovui, ištraukus iš laidos konteksto tokios laidos formato sudėtines dalis - energinga laidos vedėjo kalba, muzikinis fonas, įtampos augimas ir kt. - daryti išvadas, kad laidoje skatinami azartiniai lošimai, net nenustačius ar iš viso laidoje transliuojami azartiniai lošimai. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo pasisakyta, kokias atsakovo rekomendacijas ji pažeidė, ir kuo remiantis galima konstatuoti Įstatymo pažeidimą 4 straipsnio l dalies 5 punkte numatyto kriterijaus prasme.

Atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas ir tretysis suinteresuotasis asmuo prašo jį atmesti, atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo - Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 10 29 sprendimo Nr. SPR-24, kuriuo pastarasis nusprendė kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl atsakomybės priemonių pareiškėjui taikymo.

Iš šio ginčijamo sprendimo matyti, kad jis yra priimtas remiantis Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsniu, už tai , kad pareiškėjas televizijos laidoje „Pinigų lietus“ (BTV 2007-09-12, 14.25 val.; 2007-09-13, 14.25 val.) paskleidė informaciją, skatinančią azartinius lošimus, kas prieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimams.

Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos Žurnalistų etikos inspektoriaus teisės, kurias jis turi vykdydamas šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktus Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę viešai paskelbti, kad konkretūs informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai, žurnalistai ar kiti asmenys nesilaiko šio Įstatymo nuostatų ar tarpusavio susitarimų; kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos pagal savo kompetenciją šio Įstatymo pažeidėjams taikytų atsakomybės priemones.

Kaip minėta, atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl atsakomybės priemonių pareiškėjui taikymo, t. y. sprendimo dėl konkrečios atsakomybės rūšies, jos dydžio ir pan. taikymo, pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 11 punktą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencijai priskirta transliuotojams ir retransliuotojams, taip pat kitiems asmenims, pažeidusiems Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus taikyti šias nuobaudas: įspėjimus, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas pinigines baudas, ne ilgiau kaip trims mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, kreiptis į teismą dėl informacinės visuomenės informavimo priemonių veiklos sustabdymo ar nutraukimo šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus Žurnalistų etikos inspektorius surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bei nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę tik Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais.

Iš bylos matyti, kad dėl byloje nagrinėjamo pažeidimo, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, remdamasi atsakovo jai pateikta informacija, kuri nurodyta ginčijamame atsakovo 2007 10 29 sprendime Nr. SPR-24, 2007 m. gruodžio 12 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo UAB „Baltijos TV“ generalinį direktorių nubaudė pagal ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalį 1000 Lt. bauda (b. l. 46).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 247⁸ ir 247⁹ straipsnius tik Lietuvos radijo ir televizijos komisijai suteikta teisė nagrinėti bylas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje padarymo ir tokia teisė nesuteikta Žurnalistų etikos inspektoriui.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje ginčijamas atsakovo sprendimas teisine prasme gali būti vertinamas tik kaip vada pradėti administracinių teisės pažeidimų bylos procesą ar kitokio pobūdžio atsakomybės taikymo procesą, tačiau jis pats (ginčijamas sprendimas) neturi tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams.

Byloje nagrinėjamu atveju, ginčijamu sprendimu buvo tik inicijuotas administracinių teisės pažeidimo bylos procesas, kuris yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 1 dalis).

Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarka yra išskirta iš kitų administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų dėl ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje, nustatant tik šioms byloms skirtas jų nagrinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktas skirsnis ).

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad administracinių teisės pažeidimų bylos turi būti nagrinėjamos, visų pirma, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. Tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnį, teismui gali būti skundžiami tik nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra ginčijamas atsakovo 2007 10 29 sprendimas Nr. SPR-24, o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų nepažeidimo faktas, gali būti tik administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje yra priimtas atitinkamas nutarimas, nagrinėjimo dalykas.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra susiformavusi praktika, pagal kurią tokio pobūdžio Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai nėra laikomi savarankiškais administraciniais aktais, kurie gali būti priskirti bylų nagrinėjamų dėl ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje kategorijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A502 -617/2008; A438 -1367/2008; A63 – 1493/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 07 03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, atmesdamas pareiškėjo skundą, tačiau teismo sprendimo motyvai, kuriais yra pasisakyta dėl ginčijamo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 10 29 sprendimo Nr. SPR-24 pagrįstumo ir teisėtumo, yra pertekliniai, nes liečia bylos, nagrinėtinos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, dalyką.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos TV“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėLaimė BaltrūnaitėRomanas Klišauskas