Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15192-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4

2024 m. rugpjūčio 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

- 2011 m. spalio 25 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda,

- 2016 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos – (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2015 m. liepos 1 d. nuosprendis, kuriuo paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, jį vykdant pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuosprendis buvo suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalimi, bei palikta paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams (2023 m. spalio 11 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. K. nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 22 d., apie 18.40 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, po ko abejomis rankomis apglėbęs kaklą smaugė D. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam D. L. poodines kraujosruvos galvoje, veide, kakle, krūtinėje, kraujosruvą kairės akies junginėje, odos nubrozdinimą kairėje ausyje, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

L. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. balandžio 25 d. įtariamojo L. K. apklausos protokole nurodyta, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę prisipažįsta. Alkoholį vartoja maždaug kartą per savaitę. Gyvena pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) mėnesius, gyvena vienas. Jam yra pažįstamas kaimynas D. L., kuris gyvena priešais jo buto duris, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, kai atsikraustė gyventi minėtu adresu, jie susibendravo, padeda vienas kitam, santykius palaiko gerus, sutaria, jokių pykčių ankščiau nėra turėję. 2024 m. balandžio 22 d. dienos metu apie 12 val., kaimynas D. L., pasibeldė pas jį į buto duris ir paprašė jo pinigų, vėliau jiems bebendraujant nurodė, kad jam pinigų reikia ant alkoholio, „pachmielui“. Tuomet jis jam pasiūlė išgerti kartu, jis sutiko ir pasiūlė kartu nueiti iki parduotuvės nusipirkti degtinės. Jie kartu nuėję iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko už jo pinigus 0.5 l. „Bajorų“ degtinės butelį. Tuomet grįžę iš parduotuvės jie kartu pas jį bute, dviese išgėrė turimą degtinę. Kadangi jiems trūko alkoholio jis jam davė grynųjų pinigų ir D. du kartus buvo nuėjęs iki parduotuvės nupirkti tos pačios degtinės. Jiems begeriant 3-čią butelį degtinės, jis šiek tiek prisnūdo ant sofos, tuomet jam sėdint ant sofos (buvo tikrai girtas) o jam grįžtant iš tualeto nepastebėjo jo telefono, kuris galimai buvo iškritęs ant žemės - šalia sofos ir visu savo svoriu, netyčia -nepastebėjęs užlipo ant jo telefono „Samsung (duomenys neskelbtini)“, kuris sudužo, kadangi jis sveria apie (duomenys neskelbtini) kg. Konfliktas tarp jų įvyko būtent dėl telefono. Vakare, galimai įtarime nurodytu laiku apie 18.40 val. jam užlipus ant jo telefono, jis jam pasakė, kad netyčia užlipo ir telefonas sudužo, o D. ir pats išgirdo, kad telefonas trakštelėjo. Tuomet jis jį užsipuolė, rėkė, kad jis sugadino jo telefoną, kad dabar jis jam bus skolingas visą gyvenimą. Tuomet savo rankomis pirmas jam trenkė kumščiu į veido sritį. Tuomet jis dar bandė jį raminti, klausė kas jam atsitiko, ką jis čia daro, bet jis jam atsakė, „kad tokius kaip jis atjungdavo iš vieno smūgio“ ir iš kart po šių žodžių nieko nelaukdamas ir jo neklausydamas jis paėmė nuo stalo „bajorų“ tuščią degtinės butelį ir su tuo buteliu užsimojo jam trenkti į galvos sritį, bet jis gindamasis užsidengė rankomis savo galvą, dėl ko jis pataikė jam į kairės rankos riešą. Tuomet jis būdamas taip pat neblaivus, supykęs dėl kaimyno tokių veiksmų, galimai apie 3 kartus (tiksliai neprisimena) trenkė jam savo dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, tuo metu jam kraujas nebėgo, bet atsirado kairėje akyje kraujosruva. Jis taip pasielgti nenorėjo, įvyko nesusipratimas, pripažįsta, kad viršijo savigynos instinktus, įvykio metu abu buvo labai neblaivūs, bet jau tuo metu atsirado instinktas gintis ir jis nekontroliavo savo veiksmų, negalvodamas apie pasekmes, kadangi D. pirmas pradėjo smurtauti prieš jį. Taip pat galimai galėjo jį apimti abejomis rankomis suimti jo kaklą jį papurtyti, kad jis nusiramintų. Konfliktas tikrai įvyko ne dėl garsiai leidžiamos muzikos, o būtent dėl netyčia sudaužyto jo telefono. Po jų konflikto D. išbėgo pas save namo, kartu su savo sudužusiu telefonu. O jis liko pas save namuose ir pas jį nėjo, bet kiek prisimena jis pas jį po kurio laiko vėl atbėgo ir pas jį bute išmetė savo telefoną su laidu. Kitą rytą apie 5 val. ryto jis nuėjo pas jį į namus atsiprašyti, pasiteirauti dėl jo sveikatos, galbūt jam yra reikalinga kokia pagalba, gal reikia nupirkti vaistų. Jo sugyventinė jį įleido, o D. jam pasakė, kad nupirktų jam telefoną iki 12 val., nes jam jo reikia, jeigu ne, paminėjo, kad susitiks teisme. Kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas prisipažįsta pilnai, dėl padaryto labai gailisi. Sutinka atlyginti visą padarytą žalą, sutinka atlyginti visas su gydymusi susijusias išlaidas. Kadangi jis reikalavo jo, kad jis nupirktų jam tokį pat telefoną, jis ieškojo dvi dienas jam telefono, bet tokio modelio nerado, mano dėl to, kad pakankamai senas telefonas yra. Šiuo metu yra nupirkęs jam naują telefoną, labai panašų į tą kurį turėjo, telefono modelis yra „Samsung (duomenys neskelbtini)“ ir naują (duomenys neskelbtini) SIM kortelę, kurią esant poreikiui galės papildyti kortelės sąskaitą, už telefoną sumokėjo 135 Eur. D. jam buvo nurodęs, kad už savo telefoną, kurį netyčia sudaužė mokėjo 40 Eur. (1 t., el. b. l. 103-107).

2024 m. liepos 30 d. įtariamojo L. K. apklausos protokole nurodyta, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta, labai gailisi. Pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų, juos patvirtina ir jų nekeičia. Jis savo kaimynui D. L. atlygino visą padarytą žalą. Jie pasirašė skolos atlyginimo raštelį, kuriame nurodyta, kad jis D. L. visą patirtą žalą pilnai yra atlyginęs, jis jam pretenzijų neturi. Jis D. asmeniškai atsiprašė, šis jam atleido. Visos įvykio pasekmės atsirado būtent dėl alkoholio, prisipažįsta, kad jis D. trenkė savo dešinės rankų kumščiu į galvos sritį. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pasižada ligonių kasoms per 3 mėnesius atlyginti patirtą žalą, kuri yra 234,28 Eur. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam išsiakinta rašytinio proceso tvarka, jam teisme nedalyvaujant. Sutinka su arešto bausme (2 t., el. b. l. 17-20).

Neblaivumo nustatymo kvite nurodyta, kad 2024 m. balandžio 22 d. L. K. Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0285, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus blaivumą 19.57 val. buvo nustatytas 1.99 promilių neblaivumas (1 t., el. b. l. 21-22).

2024 m. balandžio 23 d. D. L. apklausos protokole nurodyta, kad jis D. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu gyvena kartu su drauge apie porą metų. Prieš porą mėnesių į šį daugiabutį, priešais jų butą atsikraustė naujas kaimynas vardu L. K. Su L. jie bendraudavo mažai, tiesiog kaip kaimynai, kartais pasisveikindavo. Po kiek laiko susibendravus su L., jis jam patvarkė jo asmeninį telefoną. Po to laiko jie su juo palaikydavo gerus santykius. Tuomet 2024 m. balandžio 21 d. dienos metu pas jį atėjo L., kuris jam pasiūlė kartu su juo padirbėti prie statybų, kitaip sakant prie elektros darbų. Jis nedvejodamas su šiuo L. pasiūlymu sutiko. Tą pačią dieną, t. y. 21, atlikus elektros darbus, kartu su L., jis jam už tai sumokėjo 20 Eur. Po atlikto darbo su L. daugiau ir nesimatė. 2024 m. balandžio 22 d. apie 10.30 val. išėjęs į laiptinę sutiko savo kaimyną L. Pradėjus bendrauti su L., šis jam pasakė „kodėl taip greit pabėgai iš darbo vietos 21 d, gal supykai, kad per mažai sumokėjo?“ jis L. atsakė, kad viskas gerai nesuk tu galvos. Po šių žodžių jis jam pasiūlė dar kartelį atsilyginti t. y. Kartu išgerti alkoholinių gėrimų. Kartu su L. nuėjo į parduotuvę nusipirko kelis butelius degtinės. Apie 11.30 val. grįžus iš parduotuvės jie su L. pas jį namuose (Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėrus kelis butelius degtinės apie 18 val. 40 min. tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas dėl grojančios muzikos, jis L. pasakė jog jis patildytu muzika, kadangi trukdo kitiems kaimynas. Po tokių jo ištartų žodžių L. labai supyko atsisuko į jį ir nieko nesakęs pradėjo jį mušti. t. y. dešinės rankos kumščių jam sudavė nenustatytą kiekį smūgių (kadangi nepamena) į galvos sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Po suduotų smūgiu bandydamas išsigelbėti nuo smūgių, L. abejomis rankomis apglėbė jo kaklą ir pradėjo jį smaugti dėl to taip pat pajuto fizinį skausmą. Kažkaip (nepamena kaip) išsivadavus nuo L. smurto, pabėgo pas save į butą. Bėgant pas save į butą, galimai iš jo kelnių kišenės iškrito jam priklausantis telefonas „Samsung (duomenys neskelbtini)” (kurio vertė apie 200 Eur) pas L. bute. Parbėgus į savo butą norėdamas išsikviesti policijos bei greitosios medicinos pagalbą suprato, kad pas L. bute, bėgdamas paliko telefoną. Pabėgęs į savo kambarį jis uždarė kambario duris ir užrakino raktu. Bebūdamas savo kambaryje jis girdėjo kaip L. bando įsiveržti į kambario vidų, o būtent spardydamas kojomis duris, traukdamas už rankenos, tačiau po kažkiek laiko L. suprato, kad nepavyks įsiveržti į jo kambario vidų ir išėjo į savo kambarį atgal. Po ko, jis iš savo draugės V. (pavardės nežino) telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė pagalbą. Atvykus GMP ir policijos pareigūnams, trumpai paaiškino, kas įvyko, su policijos pareigūnas nuėjus pas L. į butą pabendrauti pastebėjo, kad jam priklausantis telefonas „Samsung (duomenys neskelbtini)” yra pilnai sudaužytas L., dėl to jam yra padaryta turtinė žala apie 200 Eur. Sudaužytą telefoną paliko pas L., kadangi jis jau nebefunkcionuoja. Tuomet po pokalbio su L. GMP brigada jį išgabeno į RVUL. RVUL jam buvo diagnozuota: nosies kaulo lūžis, dauginiai paviršiniai galvos sužalojimai, junginės kraujosruvos, krūtinės ląstos sumušimas ir paleistas gydytis ambulatoriškai. 2024 m. balandžio 23 d. apie 05.15 val. būdamas namuose išgirdo, kaip kažkas beldžiasi į duris. Atsisukęs į duris pastebėjo kaip jos atsidaro ir į jo kambarį užeina L., šis pradėjo kelti balsą, prašė jog jam atleistų, tačiau pasakius, kad susitiks teisme, jis jam pagrasino t. y. Pasakė „tu būsi lavonas“ ir po kiek laiko jis išėjo. Po tokių pasakytų L. žodžių jis išsigando, kadangi prieš keletą valandų atgal jį sumušė, nieko nelaukęs išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams viską paaiškino ir savanoriškai pateikė rūbus, kuriuos vilkėjo kaip jį mušė bei dokumentus gautus iš RVUL. Šiuo metu jam yra padaryta turtinė žala apie 200 Eur, sukeltas fizinis skausmas, civilinį ieškinį pateiks tyrimo eigoje, sveikatos draudimo neturi. Nori pridurti, kad kaimynas L. K., kiek jis žino, yra ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos pateikti neturi (1 t., el. b. l. 103-107).

2024 m. balandžio 29 d. papildomoje D. L. apklausoje nurodyta, kad papildomai nori parodyti, kad jo kaimynas L. jam bendro alkoholio vartojimo metu be jokios priežasties (neprisimena kiek kartų, buvo šoko būsenoje) trenkė savo rankų kumščiais į galvos sritį, taip pat rankomis smaugė, po ko jam pavykus išsilaisvinti pabėgo pas save į butą. Tuomet ir grįžęs namo iškvietė policijos pareigūnas paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu 112. Taip pat kaimynui jį bemušant jam iš rankų iškrito jo mobilusis telefonas, kurį jis sudaužė, greičiausiai metė jį į sieną, bet tiksliai neprisimena. Konfliktas tarp jų įvyko tikrai ne dėl telefono, prieš jam prieš jį naudojant fizinę jėgą, telefonas buvo veikiantis. (duomenys neskelbtini) „Samsung (duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijęs iš lombardo prieš maždaug 3 sav. už kurį buvo sumokėjęs 200 Eur grynaisiais pinigais. Alkoholio vartojimo metu buvo dviese, įvykio niekas nematė. Po įvykio iš pradžių atvyko greitoji pagalba, tuomet laukė pas jį kambaryje policijos pareigūnų. Greitoji pagalba jį apžiūrėjus išvežė į RVUL. 2024 m. balandžio 25 d., dienos metu kaimynė O., (kuri adresų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) butas, tiksliai neprisimenu) pasikvietė pas save į namus, kuri nurodė, kad kaimynas L. nori jam atlyginti žalą, kadangi yra jam nupirkęs kitą telefoną. Jam 2024 m. balandžio 25 d. dienos metu, gerokai po pietų užėjus pas kaimynę O., jos akivaizdoje kaimynas L. jam įteikė (duomenys neskelbtini) „Samsung (duomenys neskelbtini)“. Kadangi jis jam nupirko kitą telefoną, dėl sudaužyto telefono pretenzijų neturi. Pretenzijų turi dėl patirtų sužalojimų, kadangi praėjus savaitei laiko negali pramerkti kairės akies, taip pat galvoje esančių guzų, jaučia skausmą iki šiol. Dėl šių nepatogumų reikš civilinį ieškinį 500 Eur sumai. Jam atlyginus jam padarytą žalą pretenzijų neturės. Nori parodyti, kad yra nedirbantis, yra registruotas darbo biržoje. Prieš įvykį buvo radęs darbą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dėl įvykio įdarbinimas buvo sustabdytas, kadangi dėl fizinės būklės negalėjo dirbti (1 t., el. b. l. 135-138).

2024 m. liepos 25 d. papildomoje D. L. apklausoje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 18.40 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriam gyvena kaimynas L. K., bendro alkoholio vartojimo metu, tarp jų atsiradus žodinio konflikto metu, L. jam iš dešinės rankos, savo kumščiu sudavė (neprisimena kiek) smūgių į galvos sritį, iškart po šių smūgių pradėjo abejomis rankomis apglėbęs kaklą smaugti. Po ko jam išsivadavus, jis nubėgo pas save į butą. Jis prieš L. nesmurtavo ir fizinės jėgos nenaudojo. Pretenzijų savo kaimynui L. K. nebeturi. Jie susitaikė. L. K. jam šiuo metu dalinai atlygino padarytą žalą. Šiai dienai jis jam grąžino 100 Eur. Likusius 400 Eur, žodiškai susitarė, kad grąžins dalimis – vieno mėnesio laikotarpyje. Viso L. K. jam pažadėjo atlyginti 500 Eur. Jis sutiko. Jie pasirašė pinigų grąžinimo raštelį, kuriame nurodytą, kad jis jam grąžino 100 Eur, raštelis yra pas L. Jis savo kaimynui pretenzijų dėl įvykio neturi, jis jo atsiprašė. Jis jam atleido. Mobiliųjų telefoną taip pat nupirko naują, kurį jam pats asmeniškai įteikė, dėl telefono pretenzijų neturi. Atsisako civilinio ieškinio, kurį buvo parašęs. Taip pat įvykio metu policijos pareigūnai buvo paėmę jo drabužius: Džemperis su gaubtuvu (tamsiai mėlynos spalvos), marškinėliai ilgomis rankovėmis (mėlynos spalvos) ir kelnės (juodos spalvos). Drabužiai nebuvo suplėšyti, ar kitaip sugadinti, taip pat nebuvo jokių kraujo pėdsakų. Jis įvykio metu klausė policijos pareigūnų kodėl jie paima jo drabužius, bet jie nurodė, kad taip reikia, todėl jis pats laisvanoriškai jiems pateikė savo drabužius. Prašo grąžinti jo asmeninius daiktus. Pretenzijų L. K. dėl 2024 įvykio neturi (2 t., el. b. l. 3-5).

2024 m. balandžio 25 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

1. D. L. padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, veide, kakle, krūtinėje, kraujosruva kairės akies junginėje, odos nubrozdinimas kairėje ausyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2024 m. balandžio 22 d.).

2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jam padarymo metu, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimai visumoje, nėra būdingi vienkartiniam griuvimui.

5. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, sužalojimų jam padarymo metu.

6. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui (1 t., el. b. l. 156-159).

2024 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūrios protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).?Įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Į laiptinę patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, užėjus pro metalines, kodine spyna rakinamas duris. Užėjus į laiptinę ir laiptais užlipus į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukštą, patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje, žiūrint nuo laiptinės laiptų pusės, matomos medinės, rudos spalvos durys. Ant minėtų durų, matomas užrašas, Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra vieno kambario. Užėjus pro minėtas duris, patenkama į svetainės-virtuvės kambarį. Minėto kambario dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo į butą durų pusės, palei sieną, matoma stovinti medinė, rudos spalvos spinta. Už minėtos spintos, palei sieną, matoma stovinti medinė, rudos spalvos dvigulė sofa-lova. Ant minėtos lovos, matoma tvarkingai paklota patalynė. Kairiau nuo minėtos lovos, prie lango, matoma stovinti rūbų džiovyklė. Kairėje kambario pusėje, žiūrint nuo įėjimo į butą durų pusės, palei sieną, matomos stovinčios virtuvinės spintelės, su ant jomis esančiais buityje naudojamais daiktais-įrankiais. Šalia minėtų spintelių, palei sieną, matomas stovintis medinis suolas su atlošu. Dešiniau nuo minėto suolo, palei sieną, matomas stovintis virtuvinis stalas. Dešiniau nuo minėto stalo, palei sieną, matomas stovintis, juodos spalvos rašomasis stalas. Virš minėto stalo, ant sienos, matomas kabantis televizorius. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta. Tuo įvykio vietos apžiūra baigta (1 t., el. b. l. 10-13).

2024 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūrios protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Į laiptinę patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, užėjus pro metalines, kodine spyna rakinamas duris. Užėjus į laiptinę ir laiptais užlipus į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukštą, patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje, žiūrint nuo laiptinės laiptų pusės, matomos šarvinės durys. Ant minėtų durų, matomas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra vieno kambario. Užėjus į kambarį, iš kairės pusės, prie sienos stovi sofa ant kurios sumesti rūbai, šalimais ant grindų yra padėtas polietileninis, baltos spalvos maišas su viduje sudėtais tuščiais buteliais. Priešais sofą yra įrengta sekcija, ant kurios lentynų sudėti įvairūs daiktai, o šalimais, ant grindų stovi padėta įrankių dėžė bei stalas ant kurio stovi kompiuteris bei kiti įvairūs daiktai. Kambario kampe, tarp sofos ir sekcijos, ant grindų guli įvairūs laidai, dėžės, maišai, buteliai bei kiti daiktai. Kambaryje tvyro betvarkė. Apėjus minėtą daugiabutį, iš kairės pusės yra automobilių stovėjimo aikštelė, o iš dešinės pusės veja. Vejoje yra matomas įsmigęs į žemę mėlynos spalvos telefonas „SAMSUNG (duomenys neskelbtini)“. Panaudojus matavimo ratuką, telefonas nuo daugiabučio yra atitolęs 6,20 m. Telefonas yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau jokių tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nebuvo pastebėta ir paimta (1 t., el. b. l. 86-88).

2024 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Body kamerų 2 vnt. vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimi 2024 m. balandžio 22 d. 19.42 val. iki 20.02 val., įvykyje dirbusio ekipažo (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., el. b. l. 172-174).

2024 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BPC 2 vnt. garso įrašai. Apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašai 2 vnt. pavadinimais: „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-04-22 19_27_48)“ ir “BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-04-22 19_01_41)“ įrašo pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojo ir pranešėjo (1 t., el. b. l. 175-177).

2024 m. liepos 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilusis telefonas „Samsung“. Apžiūrimas mobilusis telefonas. Telefonas yra mėlynos spalvos pavadinimu „SAMSUNG“. Telefono ekranas yra įskilęs, korpusas įlenktas per vidurį. Ant telefono nugarinės dalies, per vidurį yra informacinis lipdukas su nurodytu IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) GB atminties talpa. Telefonas yra išjungtas. Apžiūra baigta (1 t., el. b. l. 195-197).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir panašiai.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog su D. L. jo bute kaltinime minimu laiku ir vietoje išgėrė 3 butelius degtinės. Išgertuvių metu netyčia užlipo ir sugadino D. L. telefoną „Samsung (duomenys neskelbtini)“, tuomet įvyko konfliktas su D. L. Šis jį užsipuolė, rėkė. Tuomet D. L. savo rankomis pirmas jam trenkė kumščiu į veido sritį. Jis bandė jį raminti, klausė kas jam atsitiko, ką jis čia daro, o D. L. paėmė nuo stalo „bajorų“ tuščią degtinės butelį ir su tuo buteliu užsimojo jam trenkti į galvos sritį, bet jis gindamasis užsidengė rankomis savo galvą, dėl ko jis pataikė jam į kairės rankos riešą. Tuomet jis būdamas taip pat neblaivus, supykęs dėl kaimyno tokių veiksmų, galimai apie 3 kartus trenkė jam savo dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, tuo metu jam kraujas nebėgo, bet atsirado kairėje akyje kraujosruva. Galimai galėjo jį apimti abejomis rankomis suimti jo kaklą jį papurtyti, kad jis nusiramintų. L. K. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūrios protokolai, 2024 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūrios protokolai, 2024 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokolai. Aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiojo D. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

L. K. nežymiai sutrikdė sveikatą D. L. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis dešinės rankos kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, po ko abejomis rankomis apglėbęs kaklą smaugė D. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinės kraujosruvas galvoje, veide, kakle, krūtinėje, kraujosruvą kairės akies junginėje, odos nubrozdinimas kairėje ausyje neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. K. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. L. K. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Apibendrinant aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. K. 2024 m. balandžio 22 d. apie 18.40 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, po ko abejomis rankomis apglėbęs kaklą smaugė D. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam D. L. poodinės kraujosruvos galvoje, veide, kakle, krūtinėje, kraujosruvą kairės akies junginėje, odos nubrozdinimas kairėje ausyje, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. K. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi (2 t., el. b. l. 53-54). Nukentėjusysis D. L. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., el. b. l. 55-56).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. K. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., el. b. l. 21-22) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį L. K. Lietuvoje yra teistas už nusikalstamą veiką teisingumui, taip pat buvo teistas (duomenys neskelbtini) Respublikoje už nužudymą. (duomenys neskelbtini) Respublikos sprendimas ir juo paskirta bausmė buvo suderinti su Lietuvos Respublikos įstatymais ir numatyta, kad L. K. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, už kurią jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė (2 t., el. b. l. 181-186), baustas administracine tvarka už važiuojamosios kelio dalies perėjimą draudžiamoje vietoje (1 t., el. b. l. 191-194), dirba (2 t., el. b. l. 187-190). Byloje nėra duomenų apie L. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis artimas sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės – nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos. Baudos skyrimas būtų per švelni bausmė atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ja nebūtų tinkamai įgyvendinti bausmės tikslai. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju būtų per griežta ir užtikrintų vien tik nubaudimo principo įgyvendinimą. Taigi už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą L. K. skirtina 45 parų arešto bausmė.

L. K., dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutine bausme skirtina 30 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti L. K. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Teismas, įvertinęs visas bausmės vykdymo atidėjimo klausimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad L. K. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu L. K. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, L. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir šiuo laikotarpiu įpareigoti L. K.:

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos asmenims atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36-40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75-79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BK 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Žala turi būti atlyginta arba pašalinta per teismo nustatytą terminą. Dėl L. K. veiksmų buvo padaryti sužalojimai D. L., dėl kurio gydymo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidų. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo tikslai bus efektyviau pasiekti L. K. paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 69 straipsnis) ((duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasai), įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per pirmus 3 paskirtus bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius.

V. Kiti klausimai

L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. L., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 131-134), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

2024 m. balandžio 29 d. D. L. buvo pripažintas civiliniu ieškovu pagal pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Eur patirtos žalos. 2024 m. liepos 30 d. iš pateikto paaiškinimo matyti, kad 2024 m. liepos 22 d. L. K. atlyginimo D. L. patirtą turtinę žalą. D. L. pretenzijų dėl žalos neturi, civilinio ieškinio atsisakė (2 t., el. b. l. 16).

2024 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 234,28 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo D. L. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., el. b. l. 160). 2024 m. liepos 30 d. kaltinamasis įsipareigojo atlyginti civilinį ieškinį (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 234,28 Eur (2 t., el. b. l. 41).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 234,28 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis atitinka L. K. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą D. L. ir su gydymu susijusias išlaidas, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog L. K. 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo 80 Eur (atlikto mokėjimo suma 82 Eur, 2 Eur už atlikto aptarnavimo mokestį) už patirtą turtinę žalą, pinigus pervedė į Valstybinės ligonių kasos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant žala PSDF už D. L. gydymą.

Teismas minėtų aplinkybių aspektu (L. K. atlygino dalį žalos –80 Eur) konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš L. K. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteistina 154,28 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ambulatorinio apsilankymo aprašymo nuotraukos, medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nuotraukos kopijos esančios byloje, garso įrašai saugomi IBPSe – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi L. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir šiuo laikotarpiu įpareigoti L. K.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, skirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ((duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai), įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per pirmus 3 (tris) paskirtus bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšiu su D. L., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)– palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš L. K. 154,28 Eur (šimtą penkiasdešimt keturis eurus, dvidešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – ambulatorinio apsilankymo aprašymo nuotraukos kopiją, medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nuotraukos kopiją esančias byloje, garso įrašus saugomus IBPSe – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

- susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), (tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

- atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1), šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

- vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

- pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.