Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-6-606/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
AN2-6-606/2020
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00091-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
Š. M.
Institucija
BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-6-606/2020Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00091-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Š. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2019 m. liepos 31 d. nutarimas, kuriuo Š. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. birželio 25 d. 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr. 302 (eismas draudžiamas) reikalavimą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. M. prašo skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu buvo prašoma, jog policijos pareigūnai pateiktų visus duomenis, susijusius su galbūt padarytu administraciniu nusižengimu. Antro posėdžio metu teisėja atsisakė tenkinti prašymą, kuris yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnyje, taip apribodama visapusišką, neutralų objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą. Teismas atsisakė įpareigoti policijos pareigūną pateikti vaizdo medžiagą. Pareigūnas iš pradžių sakė, kad pateiks informaciją, po to nurodė, kad informacija ištrinta dėl serverių blogos būklės, ir galų gale net nežinojo, ar buvo darytas vaizdo įrašas. Teismas visus prašymus atmesdavo argumentuodamas, kad administracinės bylos privalo būti išnagrinėtos per du posėdžius, kaltino bylos vilkinimu. Teismo posėdžio metu du kartus buvo teikiamas prašymas dėl teisėjos nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo dėl neobjektyvumo. „LCPK“ 66 straipsnyje numatyti teismo nušalinimo pagrindai. „LCPK“ 69 straipsnyje numatyta pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka. „Teismo posėdis vyko ne pagal CPK, teismas nepagrįstai apribojo LCPK esančias normas vienai iš šalių taip apribodama vienodas teises ir pareigas numatytas LCPK, todėl teismo sprendimo priėmimą laikyti neteisėtu, ir grąžinti nagrinėti iš naujo.“

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pateiktos nuotraukos yra be datos ir laiko, todėl neįmanoma nustatyti, kada jos yra padarytos. Nėra nė vieno įrodymo, įrodančio, kad apeliantas įvažiavo į (duomenys neskelbtini) galiojant kelio ženklui – eismas draudžiamas po 13 val. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini). Savivaldybės nutarimas/įsakymas Nr. A1-660 negali neapriboti žmogaus teisių, disponavimo asmeniniu turtu, patekimu į jį, laisvo judėjimo. Nors ir yra 2002-11-13 apskrities viršininko įsakymas Nr. 3694 dėl servituto S52, kito patekimo į Š. M. nuosavybėje esančias patalpas nėra. Savivaldybė kartu su policija priimdami įsakymą, neatsižvelgia į teisingumo pusiausvyrą, toje vietovėje gyvenančių žmonių poreikius ir siekius, taip galbūt pažeidžia „KT 5 str.“ Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nu1 irimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti Reagavimo skyriaus viršininko funkcijas, E. K. prašo Š. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. M. teigė, kad teisėja netenkino jo prašymų, dėl to buvo ne kartą pareikštas teisėjai nušalinimas, taip pat, kad teismo posėdis vyko ne pagal CPK normas.

7. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos ne pagal Civiliniame proceso kodekse, bet pagal Administracinio nusižengimo kodekse numatytas normas (ANK XXXV skyrius, 639 straipsnis). Tai, kad teismas netenkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymų, nėra pagrindas teisėjai nusišalinti nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (ANK 576 straipsnis, BPK 58 straipsnis). Tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto Š. M. prašymų. Akcentuotina, kad teismas tenkino 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdyje pareikštus administracinėn atsakomybėn patraukto Š. M. prašymus dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimo, susijusio su kelio ženklu Nr. 302 (eismas draudžiamas) (duomenys neskelbtini), pastatymu, foto nuotraukų pateikimo, įpareigojo Institucijos atstovą šiuos duomenis pateikti, šie duomenys buvo pateikti. 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. M. pareiškė dar vieną prašymą dėl vaizdo įrašo pateikimo. Tam, kad būtų išsiaiškinta, ar Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK yra išlikęs vaizdo įrašas su užfiksuotu nusižengimu, teismas padarė pertrauką. Po pertraukos Institucijos atstovas informavo teismą, kad išsiaiškino, jog vaizdo įrašas nėra išlikęs, tačiau policijos pareigūnai, kurie užfiksavo nusižengimą, gali surašyti tarnybinius pranešimus. Netikėti Institucijos atstovo teismo posėdyje oficialiai pateikta informacija, kad vaizdo įrašas nėra išlikęs, teismui nebuvo jokio pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. M. taip pat teigė, kad nėra nė vieno įrodymo, įrodančio, kad jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) galiojant kelio ženklui – eismas draudžiamas po 13 val. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini).

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad Š. M. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Vien tai, kad pažeidėjas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys.

11. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai aptarė ir įvertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-566 ir jį pakeitusiu 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-660 uždraustas transporto priemonių eismas (duomenys neskelbtini), nuo 13 val. iki 24 val. laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. (b. l. 57, 58). Fotolentelėje užfiksuotas vaizdas patvirtina, kad kelio ženklas Nr. 302 (eismas draudžiamas) su papildoma lentele, nurodančia, kad jis galioja kasdien nuo 13-24 val., pastatytas prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pusėje (b. l. 8). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog Š. M. padarytą nusižengimą matė liudytojai K. B. ir P. M. (b. l. 7). Tačiau Š. M. tiek 2019 m. liepos 31 d. paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje pats neneigė, kad įvykio dieną pravažiavo pro aptartą draudžiamą kelio ženklą, teigdamas, jog jis tik tokiu būdu gali patekti į savo gyvenamąją vietą. Tačiau skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad Š. M., tvirtindamas, jog jam, kaip (duomenys neskelbtini) gyventojui ir šioje gatvėje verslo veiklą vykdančiam asmeniui, toks kelio ženklas negali galioti, nes tai pažeidžia jo judėjimo laisvę, galimybę patekti norimu laiku į namus, savo teises iškelia aukščiau kitų asmenų teisių. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko duomenų nustatyta, kad Š. M. žemės sklypo dalį bei dalį pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – įgijo 2015 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. jau galiojant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymui Nr. A1-566 ir jį pakeitusiam 2013 m. liepos 8 d. įsakymui Nr. A1-660, todėl jis aiškiai žinojo arba galėjo sužinoti apie transporto priemonių eismo ribojimą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir prieš įsigydamas nuosavybę. Akcentuotina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. A1-566 ir jį pakeitęs 2013 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. A1-660 buvo priimti remiantis Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje priimtais sprendimais, vadovaujantis Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu, įvertinus minėtoje gatvėje vasaros sezono metu esantį pėsčiųjų srautą bei jų ir tos gatvės gyventojų bei verslininkų interesus.

12. Skiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam Š. M. nuobaudą, ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos pažeistos nebuvo, buvo atsižvelgta į Š. M. charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinės nuobaudos tikslus (ANK 22 straipsnis), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam Š. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskirtas ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžio vidurkis. Aplinkybė, kad Š. M. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) galiojant kelio ženklui – eismas draudžiamas po 13 val., nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir neskirti nuobaudos. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad administraciniu nurodymu Š. M. buvo pasiūlyta sumokėti ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir Š. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė