- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- eI-1361-596/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04187-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Atsakovas
- Ą. S.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Ą. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Ą. S. 95,82 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2016-03-31.
Nurodo, kad jai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Atsakovas jai nėra sumokėjęs 95,82 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusį už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2016-03-31. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., 30 str. 1 d., Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės Tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 (toliau – ir Nuostatai), 15, 16 ir 24 p. pagrindžia pareiškėjos teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nurodo, kad atliekų tvarkymo bendruosius prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas. Minėto įstatymo 32 str. 1 d. įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Įgyvendindamos šį principą savivaldybės nustato vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo. Nurodo Nuostatų 4 ir 5 p. bei teigia, kad sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teisėmis iki 2016-03-25 turėjo ½ nekilnojamojo turto. Aplinkybė, kad asmuo savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei / ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovui buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Jis nėra sumokėjęs 95,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 19–23 p. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Pažymi, kad Nuostatai bei kiti atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą.
Pagal teisės aktų nuostatas komunalinių atliekų turėtojai galėtų nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik esant atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimui. Atsakovo atžvilgiu tokie sprendimai nebuvo priimti. Atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – savivaldybės taryba) sprendimai nėra panaikinti ar ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovas privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti pareiškėjai laiku ir nustatyto dydžio vietinę rinkliavą (el. b. l. 1–4).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja tik vieną kartą atsakovui pritaikė lengvatą. Dėl kitų laikotarpių, kuriems galėtų būti pritaikyta lengvata, pareiškėjas nesikreipė. Pažymėjo, kad Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojams atmintinėje (toliau – ir Atmintinė) yra nurodyta, kad lengvata taikoma už praėjusius pusę kalendorinių metų, todėl už 2016 m. atsakovui lengvata negalėtų būti taikoma, kadangi nuosavybės teisėmis turėta nekilnojamojo turto dalis jam priklausė už trumpesnį laikotarpį, t. y. iki 2016-03-25, tačiau atkreipė dėmesį, kad jis galėtų kreiptis į pareiškėją dėl lengvatų taikymo už 2014 m. ir 2015 m. Atkreipė dėmesį, jog atsiliepime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant atsakovui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, tačiau pažymėjo, jog rinkliava buvo paskaičiuota pagal tą plotą, kuris priklausė pareiškėjui, t. y. 11/60 dalį, kas sudaro 43,27 kv. m. Pareiškėjos atstovė, atsižvelgdama į tai, jog teismo posėdžio metu atsakovas pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog jis 2016-12-15 sumokėjo dalį įsiskolinimo – 3,18 Eur, priteistiną įsiskolinimo dydį prašė mažinti šia suma.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas Ą. S. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2014 m. vasario mėn. pareiškėja jo gyvenamuoju adresu Vilniuje atsiuntė raštą su priskaičiuota 397,44 Lt suma ir įspėjimu per 10 dienų sumokėti skolą. 2014-02-10 jis parašė paklausimą pareiškėjai su prašymu paaiškinti skolos kilmę. Pareiškėja 2014-03-19 raštu atsakė į jo paklausimą ir nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu įvesta rinkliava, mokestis priskaičiuotas už 2009–2013 m. Taip pat nurodė, kad rinkliavas ir jų dydį, lengvatas, atleidimą nuo mokėjimo ar kitokius rinkliavų pakeitimus nustato savivaldybės taryba, tvirtindama vietinės rinkliavos nuostatas. Minėtame rašte paaiškino, kad jam tokia teisė nėra suteikta. Savivaldybės tarybai priėmus kitokius sprendimus, mokestis bus skaičiuojamas pagal juos. Nurodo, kad kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, kuri jam paaiškino, jog pareiškėja neteisi priskaičiuodama jam sumą už 5 metus. Sąskaitos už visą šį laikotarpį jam nebuvo teikiamos.
Taip pat nurodė, kad jis turi teisę į lengvatą, kadangi 2014-06-23 gavo raštą iš pareiškėjos, jog ji jam buvo pritaikyta. Kartu su raštu buvo gautas ir Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas. Pridėtoje sąskaitoje liko įtrauktas mokestis už 5 m., o rinkliavos mokestis už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30 apskaičiuotas be lengvatos. Paskutinė sąskaita, kurią gavo, buvo 2015-08-06 sąskaita už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31, šią sąskaitą apmokėjo. Už 2016 m. jokios sąskaitos negavo. Šiuo atveju pareiškėja, nieko nepranešusi jam, kreipėsi į teismą su skundu dėl tų pačių metų, dėl kurių jau buvo išsiaiškinta su ja. Paaiškino, kad pareiškėja jokių paslaugų neteikė. Tokios paslaugos jam neteikiamos, kadangi gyvena Vilniuje, o Alytuje giminių neturi ir ten nesilanko. Nurodo, kad geranoriškai yra sumokėjęs už 2015 m. 12,72 Eur mokestį, tačiau apie tai skunde net nėra užsimenama, o priešingai – nurodoma, kad yra skolingas ir už 2015 m. (el. b. l. 59–61).
Atsakovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad su pareiškėja nebuvo sudaręs jokių sutarčių atliekoms tvarkyti, todėl rinkliava negali būti skaičiuojama. Prašymą pareiškėjai dėl lengvatų taikymo teikė vieną kartą, tačiau mano, kad ji turėjo būti pritaikyta už visą laikotarpį, todėl 2016-12-15 sumokėjo 3,18 Eur vietinę rinkliavą. Pažymėjo, kad tik 2014 m. buvo informuotas apie vietinės rinkliavos sumokėjimą, nors tai turėjo būti daroma periodiškai nuo 2009 m.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovui teismas siūlė sudaryti taikos sutartį su pareiškėja, atitinkamai pateikiant jai prašymą dėl lengvatos taikymo už 2014 m. ir 2015 m., tačiau atsakovas nurodė nematantis taikaus susitarimo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjos atstovės ir atsakovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2016-03-25 nuosavybės teisėmis valdė 11/50 dalių 196,68 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9–23). Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7).
Pareiškėja atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu išsiuntė mokėjimo pranešimus Nr. 10472072, Nr. 10503270, Nr. 10588512, Nr. 10588556, Nr. 10628772, Nr. 10713748, Nr. 10850894, Nr. 10952546 (el. b. l. 25–26, 27–28, 29, 30, 31–32, 33–34, 35–36, 37–38) bei įspėjimus dėl skolos, susidariusios dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą Nr. S-12021106, Nr. S-12029433, Nr. S-12031530, Nr. S-12063301 proporcingai atsakovo turimai nekilnojamojo turto daliai (el. b. l. 39, 40, 41, 42).
Pareiškėja 2014-02-14 raštu Nr. S-362 „Dėl vietinės rinkliavos“ informavo atsakovą, kad yra įvesta vietinė rinkliava. Vietinės rinkliavos pranešimai buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), D. Ž. vardu, kuriai rinkliavos nesumokėjus ir patikslinus duomenis VĮ Registrų centre buvo nustatyta, kad minėtu adresu esantis nekilnojamasis turtas nuosavybės teisėmis valdomas trijų savininkų, įskaitant atsakovą. Vietinės rinkliavos mokestis buvo perskaičiuotas nuo vietinės rinkliavos įvedimo pradžios, o mokėjimo pranešimai išsiųsti kiekvienam iš savininkų. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog jis turi sumokėti 397,44 Lt įsiskolinimą, susidariusį dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo (el. b. l. 62–63). 2014-03-19 raštu Nr. S-761 „Dėl vietinės rinkliavos“ pareiškėja informavo atsakovą, kad susidaręs 397,44 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2009-07-01, kurį sudaro: 2009 m. – 44,16 Lt, 2010 m. – 88,32 Lt; 2011 m. – 88,32; 2012 m. – 88,32 Lt; 2013 m. – 88,32 Lt (el. b. l. 64).
Atsakovas 2014-06-06 pateikė pareiškėjai paaiškinimus, kad jis adresu: (duomenys neskelbtini), negyvena, o pareiškėjos teikiamos paslaugos jam nereikalingos (el. b. l. 75). Pareiškėja, atsižvelgusi į šį paaiškinimą bei atsakovo pateiktus dokumentus, informavo atsakovą, kad jam yra pritaikyta lengvata, t. y. 50 proc. atleidimas nuo įmokos už praėjusius pusę kalendorinių metų (el. b. l. 65).
Pareiškėja teismui pateikė 2016-10-21 pažymą „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. S-3316 apie tai, kad iš viso nuo 2012-10-01 iki 2016-03-31 atsakovui susidarė 95,82 Eur skola dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo (el. b. l. 7–8).
Atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo ir atsiliepime į skundą nurodo, kad atliekų tvarkymo paslauga jam nėra teikiama, nes jis Alytuje negyvena, todėl rinkliavos mokėti neprivalo. Be to, jis geranoriškai yra sumokėjęs 12,72 Eur, 2014 m. jam buvo suteikta lengvata, tačiau pareiškėja skunde šių aplinkybių nenurodo.
Ginčas byloje yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1–2 p. taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 str. 1 d. prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka formuojamą praktiką ir kitose LVAT bylose (pvz., administracinės bylos Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 patvirtino Nuostatus, kurių 4 p. nustato, kad vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 5 p. nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 15 p. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ administruoja vietinę rinkliavą ir vykdo kitas vietinės rinkliavos administravimo procedūras. Vietinė rinkliava turi būti sumokėta iki pusmečio paskutinės dienos į pareiškėjos sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime (Nuostatų 22, 23 p.). Nuostatų vietinės rinkliavos dydžio Alytaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams lentelės 1 eilutėje nustatyta, kad 17 Lt/100 kv. m mėnesinis rinkliavos dydis taikomas skaičiuojant vietinę rinkliavą už gyvenamosios paskirties pastatus, kurių visas naudingas plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos (individualūs namai, butai). Maksimalus apmokestinamas plotas – 100 kv. m bendro naudingo ploto. Nuo 2015-01-01 taikomas 4,9 Eur / 100 kv. m mėnesinis rinkliavos dydis.
Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems nekilnojamojo turto Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje.
Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-04-14 išrašas patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2016-03-25 nuosavybės teisėmis valdė 11/50 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9–23). Taigi, atsakovui atsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Minėta, kad už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovui paskaičiuodavo vietinę rinkliavą ir siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus su nurodytomis mokėjimo sumomis. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2014-11-28 pareiškėjai sumokėjo 22,08 Lt, o 2015-12-31 – 12,72 Eur, 2016-12-15 – 3,15 Eur vietinės rinkliavos, jam buvo pritaikyta lengvata, t. y. 50 proc. atleidimas nuo įmokos už praėjusius pusę kalendorinių metų. Taigi, nors pareiškėja įspėjimais vietinės rinkliavos skolą prašė sumokėti per 10 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo atsakovui dienos, atsakovas susidariusios skolos nesumokėjo, o ją mokėjo tik dalimis.
LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Atsakovo argumentai dėl to, jog jis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi nesinaudojo, todėl atliekų neturėjo, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar būtų tinkamai vykdęs pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka ne tik su jo prievole mokėti vietinę rinkliavą, bet ir su pareiškėjos prašomu priteisti 95,82 Eur vietinės rinkliavos dydžiu ir teigia, jog jam iki 2016-03-31 buvo pritaikyta lengvata, jis yra sumokėjęs vietinę rinkliavą už 2014–2016 m., be to, sąskaitą už vietinę rinkliavą gavo tik 2014 m., todėl nesutinka mokėti už ankstesnius metus.
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2009-09-24 sprendimu Nr. T-181 patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo mažas pajamas turintiems asmenims tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 2.4 p. nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojui, pusę kalendorinių metų nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 50 proc. atleidimas nuo įmokos už praėjusią pusę kalendorinių metų. Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta Aprašo 2.4 p. nustatyta lengvata, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui turi pateikti atitinkamus dokumentus (Aprašo 2.7 p.). Pažymėtina, kad iš esmės analogiška informacija yra pateikiama Atmintinėje (el. b. l. 69, 92–93).
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui pagal Aprašo 2.4 p. nuostatas buvo pritaikyta 50 proc. lengvata už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2013-12-31 (el. b. l. 5–6, 29, 65, 94). Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-03-31 atsakovui būtų pritaikytos lengvatos. Tiek pareiškėjos atstovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo prašymas dėl lengvatos taikymo buvo teiktas tik vieną kartą. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovui lengvata buvo pritaikyta ne už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2016-03-31, o už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2013-12-31. Teismas pažymi, kad Apraše ir Atmintinėje yra eksplicitiškai nurodoma, jog lengvata yra taikoma už praėjusį laikotarpį. Atsakovas pats teismui pateikė Atmintinę (el. b. l. 69), todėl laikytina, jog jam buvo žinoma, jog lengvata nėra taikoma į ateitį, o paties atsakovo subjektyvus suvokimas dėl lengvatų taikymo nepanaikina jo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (taip pat ir rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A1785-575/2015). Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.
Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Įvertinęs aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 95,82 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2016-03-31. Kaip matyti iš pareiškėjos 2016-10-21 pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. S-3316 turinio, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. II ketvirčio apskaičiuota vietinės rinkliavos suma sudarė 0,00 Lt, o 2013 m. III ketvirtyje apskaičiuota vietinės rinkliavos suma sudarė 375,36 Lt. (e. b. l. 7–8). Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 10472072 nurodyta, kad atsakovas iš viso turi sumokėti 397,44 Lt (el. b. l. 25–26). Remiantis pareiškėjos 2014-02-14 raštu Nr. S-362 „Dėl vietinės rinkliavos“ ir 2014-03-19 raštu Nr. S-761 „Dėl vietinės rinkliavos“, minėta suma susidarė perskaičiavus nuo vietinės rinkliavos įvedimo pradžios (nuo 2009-07-01) susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Šią sumą sudarė įsiskolinimai už 2009 m. – 44,16 Lt, 2010 m. – 88,32 Lt; 2011 m. – 88,32; 2012 m. – 88, 32 Lt; 2013 m. – 88,32 Lt (el. b. l. 62–63, 64). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tik 2013 m. III ketvirtį pareiškėja susumavo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2013-06-30 ir Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 10472072 nurodė, kad atsakovas iš viso turi sumokėti 397,44 Lt (375,36 Lt už laikotarpį iki 2013-09-30 ir 22,08 Lt už laikotarpį iki 2013-12-31). Ginčo byloje dėl to, kad pirma atsakovui siųsta mokėjimo sąskaita už vietinę rinkliavą sudarė 397,44 Lt, bei tai, kad atsakovas nėra gavęs ankstesnių mokėjimo pranešimų, negu mokėjimo pranešimas Nr. 10472072, nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad 95,82 Eur vietinės rinkliavos suma susidarė už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2016-03-31, kadangi ši suma, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, susidarė laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2016-03-31. Teismo vertinimu, situacija, kuomet pareiškėja kelerius metus neapskaičiavo vietinės rinkliavos, o tik po to susumavo įsiskolinimus už vietinę rinkliavą ir apie tai pranešė atsakovui, nėra suderinama su LVAT formuojama praktika bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kadangi tokiu būdu pareiškėja galėtų išvengti MAĮ 68 str. 1 d. įtvirtinto mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties taikymo.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2011-01-01. Atitinkamai iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-10-21. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki 2010-12-31, todėl vietinė rinkliava nagrinėjamoje byloje gali būti priteistina tik už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2016-03-31.
Nustatyta, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokestis buvo skaičiuojamas už 43,27 kv. m ploto (11/50 dalių) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Mėnesinis vietinės rinkliavos mokestis laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 buvo 7,36 Lt, o laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 – 2,12 Eur. Už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 mokėtina suma sudarė 353,28 Lt (48 mėn. x 7,36 Lt), o už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 sudarė 31,8 Eur (15 mėn. x 2,12 Eur). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas 2014-11-28 pareiškėjai sumokėjo 22,08 Lt, 2015-12-31 – 12,72 Eur, o 2016-12-15 – 3,18 Eur vietinės rinkliavos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui iki 2013-12-31 buvo pritaikyta 50 proc. lengvata, todėl skaičiuojant nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 jam buvo pritaikyta 50 proc. lengvata, t. y. 132,48 Lt (36 mėn. x 7,36 Lt / 2).
Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo bei priteisimo laikotarpio, į tai, kad atsakovas dalį sumos sumokėjo, jam atitinkamu laikotarpiu buvo pritaikyta lengvata, pareiškėjai priteistinas 73,46 Eur (353,28 Lt (102,32 Eur) + 31,8 Eur – 22,08 Lt (6,39 Eur) – 12,72 Eur – 3,18 Eur – 132,48 Lt (38,37 Eur)) vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidaręs laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-03-31.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Ą. S. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 73,46 Eur (septyniasdešimt tris eurus 46 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.