Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams P. S. ir I. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies atidalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atidalinant patalpas tokiu būdu, kaip prašo ieškovas, jokių statybos darbų, kuriems reikalingi specialūs leidimai, atlikti nereikia, nes atidalintinas plotas apribojamas jau esančiomis konstrukcijomis, t. y. esančiomis sienomis. Yra vienintelis reikalavimas, kad būtų užtikrintas pertvarų garso pralaidumas ir atsparumas gaisro atveju. Tai išsprendžiama be jokių statybos leidimų dengiant sienas gipso kartonu. Atsirastų dvi naujos gipso kartono sienos, viena jų patalpoje 1-3, kuri statoma naujai, kita patalpoje 2-10 ir 1-4, statoma ne tam, kad atskirtų patalpas, o šiluminei izoliacijai nuo esamos krosnies, nes atsakovai bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad bus blogai, jeigu atsakovo kūrenama krosnis šildys ieškovo patalpą.

Atsakovų atstovė teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį dėl jo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovas teismui nepateikė tinkamai paruošto atidalijimo projekto, pagal kurį teismas ieškinio tenkinimo atveju atidalintų ieškovui priklausančią 1/3 gyvenamojo namo dalį kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Be to, ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atidalijama gyvenamojo namo dalis galėtų būti vertinama kaip savarankiškas turtinis vienetas ir šis vienetas galėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patikslintame ieškinyje nurodytu būdu. Iš nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto atidalijama dalis suformuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau pagal pareikštą ieškovo reikalavimą atidalinus jo prašomą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ši dalis negali būti suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kadangi gyvenamasis namas yra vienbutis pastatas ir prašomos atidalinti patalpos sudaro vientisą gyvenamojo namo dalį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašomos atidalinti patalpos gali funkcionuoti nepriklausomai nuo likusių gyvenamojo namo patalpų. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato, jog vieno buto pastatai galėtų būti suformuoti ir įregistruoti kaip atskiros patalpos. P. N. turto Kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nuostatą, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, kuris vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. yra pagrindas suformuotą nekilnojamąjį daiktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų atlikęs atidalijamų patalpų, kaip atskiro turtinio vieneto, formavimo veiksmų (kadastrinius matavimus). P. N. turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 3 p., Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomos patalpos šio įstatymo 7 str. 1 d. numatytais būdais suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal ieškovo teismui pateiktą atsidalijimo pasiūlymą, gyvenamojo namo negalima padalyti į 2 atskirus objektus, kadangi tarp patalpų nėra kapitalinių sienų, nėra ugniasienės, kuri kilus gaisrui neleistų jam išplisti iš atsidalintų gyvenamojo namo patalpų į likusias gyvenamojo namo patalpas, o tai yra esminis gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas. Ieškovo prašomos atidalyti patalpos neatitinka faktinės situacijos: WC su dušu natūroje nėra, yra sandėlys, nėra kambario, pažymėto indeksu 2-6 (3,84 kv.m.), nėra virtuvės, pažymėtos indeksu 1-2 (3 kv.m.), nėra 14,89 kv.m. dydžio kambario, yra kambarys 15,06 kv.m., neatitinka plotai, ieškovas prašo atidalinti patalpas, kurios natūroje nėra sukurtos. Ieškovas atsidalijimo variantu siekia sau padidinti gyvenamąjį plotą nuo 16,72 kv.m. iki 18,19 kv.m., tuo pablogindamas atsakovo P. S. padėtį. Ieškovas atsidalijimo variante nieko nepasisako dėl rūsio, esančio po pagalbine patalpa, pažymėta indeksu 1-4 (4,37 kv.m.). Ieškovui atidalijus šią patalpą, jam atitenka ir rūsio patalpos, tuo tarpu atsakovai nebetenka galimybės patekti į rūsį ir juo naudotis. Iš ieškovo teismui pateikto atsidalijimo varianto matyti, kad bus vykdomi rekonstrukcijos darbai, tačiau nėra pateiktas rekonstrukcijos projektas ir nenurodyta kokie statybos darbai bus vykdomi ir kokiais terminais. Pagal CK 4.14 str. 1 d. antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Ieškovas, teikdamas reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės, visiškai nepasisakė dėl ūkinių pastatų ir kitų statinių padalijimo, nors iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui priklauso po 1/3 dalį ūkinių statinių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S., P. S. ir I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise (kiekvienam bendraturčiui – po 1/3 dalį) priklauso 88,03 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, esantis Kurapkų g. 13, Vilniuje (b.l. 7-8). Ieškovas M. S. prašo jam atidalinti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, kurių bendras plotas - 29,56 kv. m.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009, kat. 30.9.1) nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt.

P. S. įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (2 straipsnio 13 punktas), o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 straipsnio 18 punktas). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą (rekonstrukciją) įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius rekonstrukcijos darbus, rekonstrukcijos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009, kat. 30.9.1). Projektiniuose pasiūlymuose taip pat turi būti pateikiami statinio architektūros idėją iliustruojantys eskizai (planai) su statinio laikančiųjų konstrukcijų schemomis, prijungimo prie inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų pagrindinių sprendinių aprašymas su planu ar schema, kurioje pažymėtos siūlomos minėtų tinklų ir komunikacijų trasos (kaip medžiaga statinio projektavimo sąlygoms parengti, jei jos nepakankamai išsamiai nurodytos teritorijų planavimo dokumentuose); kiti duomenys pagal statytojo pageidavimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įvardinamų projektinių pasiūlymų (eskizinio projekto) nepateikė, aukščiau nurodytų duomenų nenurodė, todėl nei bendraturčiai, nei teismas negali detaliai, visapusiškai įvertinti planuojamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės poveikio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, planuojamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atitinkamai formuojamo naujo nekilnojamojo turto objekto atitikimo statybos techninių reglamentų (Statybos techniniam reglamentui STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai”; Statybos techniniam reglamentui STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai” ir kt.) reikalavimams. Patenkinus ieškinį ir atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo nurodytas patalpas, pasikeistų buvusio bendro daikto (gyvenamojo namo) teisinis režimas, t. y. ieškovui būtų suformuotas atskiras nuosavybės teisės objektas – butas dvibučiame gyvenamajame name adresu Kurapkų g. 13, Vilniuje. Kadangi iš ieškovo pateiktų dokumentų ir duomenų negalima visapusiškai, objektyviai spręsti, ar prašomas suformuoti atskiras nekilnojamojo turto objektas (butas) atitiktų statybos techninių reglamentų reikalavimus ir nepažeistų bendraturčių interesų, darytina išvada, kad nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) padalijimas (ir kartu ieškovo atidalijimas iš bendrosios nuosavybės) pagal jo pateiktą planą (b.l. 108) nėra įmanomas, todėl M. S. ieškinys atmetamas.

Atmetant ieškinį, įvertinama ir tai, kad, ieškovo teigimu, patalpoje 1-3 ir tarp patalpų 1-4 bei 2-10 ketinama įrengti dvi gipso kartono sienas, kas laikytina statinio rekonstrukcija Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” 9.6 punkto prasme; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog įrengiant (pastatant) tokias gipso kartono sienas (pertvaras), bus užtikrinta pakankama garso izoliacija tarp atskirų butų ir jų atsparumas gaisro atveju, nėra aptartas ketinamų statyti sienų (pertvarų) aukštis, plotis, storis ir kiti parametrai. Taip pat iš ieškovo pateikto plano (b.l. 108) nėra aišku, kokiu būdu bus įrengtas tualetas ir dušas patalpoje 1-2 (šis klausimas taip pat turėtų būti aptartas projektiniuose pasiūlymuose (eskiziniame projekte)); nesant projektinių pasiūlymų dėl dušo ir tualeto įrengimo patalpoje 1-2 būdo ir vandentiekio įvado į šią patalpą schemos, teismas negali visapusiškai įvertinti siūlomos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos atitikties statybos techniniams reikalavimams ir bendraturčių interesams.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovams priteistinos 1 000 Lt dydžio advokatės teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos (b.l. 130; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-04-26 nutartimi (b.l. 63-64) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovų P. S. ir I. S. naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam atsakovui.

Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-04-26 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovams P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kurapkų g. 13, Vilniuje, ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Parko g. 47-2, Vilniuje, atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeistas (siekiama pakeisti) tiek viso gyvenamojo namo, esančio Kurapkų g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0179-1011, tiek jo dalių planavimas, parametrai, langų, durų, įėjimų išdėstymas, konstrukcija, inžinerinės sistemos ir įrenginiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.